LRT trumpai. Pirmoji pagalba užspringus: ką padaryti galima patiems ir kada skubėti į ligoninę?

Tikriausiai daugeliui yra tekę atsidurti situacijoje, kai maisto gabalėlis patenka ne ten, kur turėtų, ir žmogus pradeda springti. Ypač pavojinga, kai taip nutinka vaikui, kuris neretai net nesupranta, kas su juo vyksta. Mūsų veiksmai tokiu atveju labai svarbūs, nes gali išgelbėti gyvybę. Ką reikia žinoti ir, esant reikalui, prisiminti, kad padėtume sau ir artimajam užspringus?

Dėl ko prasideda springimas?

LRT.lt neseniai rašė apie Naujosios Akmenės paramedikų žygdarbį: springstantį dvimetį išgelbėjo laisvadienį turėjęs Naujosios Akmenės greitosios medicinos pagalbos stoties medicinos darbuotojas, į pagalbą atskubėjęs savo transportu, nes tądien budėję kolegos (du ekipažai) buvo per toli ir greičiausiai skubios pagalbos springstančiam vaikui nebūtų suteikę laiku.

Medikai pabrėžia, jog tokiais atvejais labai svarbu, kad pats springstantis žmogus arba šalia jo esantys žmonės žinotų, ką daryti. Pirmiausia – atpažintų, jog vyksta springimas.

Medikų teigimu, žmogus pradeda springti tada, kai maistas ar kitas svetimkūnis patenka ne į stemplę, o į kvėpavimo takus. Dažniausiai tai nutinka valgant, ypač – skubant, užsiimant pašaliniais dalykais, pavyzdžiui, kalbant ar juokiantis. Statistika rodo, kad dažniausiai springti ima dviejų amžiaus grupių žmonės: maži vaikai, kurie neretai atpila ir gali užspringti savo skrandžio turiniu, ir vyresnio amžiaus žmonės. Jų raumenys nusilpsta, dėl to valgant ir netinkamai sukramtant maistą ar per greitai ryjant įvyksta springimas.

Ką daryti pradėjus springti?

Kaip LRT.lt teigė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis vaikų chirurgas Benediktas Jonuška, springimo atveju svarbu žinoti ne tik tai, ką reikia daryti, bet ir tai, ko geriau nedaryti.

Pavyzdžiui, užspringus ir vaikui kosėjant nieko daryti nereikia, nes spontaninis kosulys yra efektyviausias ir saugiausias būdas pašalinti svetimkūnį.

„Leiskite vaikui kosėti ir sekite jo būklę. Nors kartais norisi, jokiu būdu netrankykite per nugarą, jei vaikas kosėja ar garsiai verkia, nes tuomet galite padaryti visišką obstrukciją svetimkūniui nusileidus giliau“, – pabrėžė medikas.

Dažnai užspringę vaikai nesupranta, kas vyksta, ima panikuoti, verkti, blaškytis, todėl tėvams svarbu išlikti ramiems.

„Vaikui pradėjus springti, apžiūrėkite gerklę, jeigu matote svetimkūnį – pabandykite jį ištraukti. Jeigu jo nematote, neieškokite jo pirštu aklai, nes galite jį įstumti dar giliau“, – patarė vaikų chirurgas.

Labai svarbu stebėti vaiko būklę: jei matosi, kad kosėjant pašalinti svetimkūnio nepavyks, reikėtų nedelsti ir skambinti 112 bei kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Tokiu atveju svarbu įvertinti vaiko sąmonės būklę – ar jis sąmoningas. Greitosios medicinos pagalbą reikia kviesti visada, kai pradeda kilti abejonių dėl vaiko būklės“, – sakė gydytojas.

Dar viena dažna reakcija, kuri gali duoti daugiau žalos nei naudos – noras springstantį vaiką pakratyti. Anot vaikų chirurgo, to daryti negalima.

„Jokiu būdu nekratykite vaiko paėmus už kojų! Tai ypač pavojinga kūdikiams dėl galvos smegenų traumavimo ir sukrėsto vaiko sindromo“, – teigė medikas, priminęs, kokie veiksmai galimi.

„Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus, galite jam padėti sutrenkiant per nugarą. Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau, ir keletą kartų (pavyzdžiui, penkis) trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių. Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir dar keleetą kartų spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru. Jeigu vaikas yra vyresnis nei metų, atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlicho manevras“, – sakė B. Jonuška.

Sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus kartokite tiek, kiek reikės, t. y. kol svetimkūnis pasišalins. Kas kartą reikėtų įvertinti gerklę, patikrinti, ar nesimato svetimkūnio.

„Jei visi atliekami veiksmai nepadeda ir vaikas prarado sąmonę, paguldykite jį ant žemės ar kito kieto pagrindo, atverskite smakrą ir pradėkite gaivinimą įpūtimais bei krūtinės paspaudimais. Tai darykite, kol atvyks iškviesta greitoji medicinos pagalba“, – patarė medikas.

Profesionalios gydytojų apžiūros reikia ne tik tais atvejais, kai dėl springimo žmogaus (nesvarbu, vaiko ar suaugusio) būklė kelia pavojų gyvybei. Bet ir tuomet, kai išlieka bet koks springimo simptomas (pavyzdžiui, jaučiasi, kad gerklėje kažkas yra, ją skauda; žmogus yra vangesnis arba priešingai – jam nepavyksta nurimti).