Prieš 1 metus
87
Sinoptikai žada žiemiškus orus, naktimis ir rytais spaus 5–10 laipsnių šaltis, kai kur – ir didesnis, žadamas žvarbus vėjas. Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai sako, jog tokiu oru lengva nušalti galūnes, ir primena, kaip to išvengti ir ką daryti, jei vis dėlto nušalote.
Kaip LRT.lt sakė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Ilona Vabolienė, nušalimas – tai šalčio poveikio sukeltas audinių pažeidimas, kuris atsiranda dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno dalys – plaštakos, pėdos, nosis, ausys, skruostai.
„Pirmieji požymiai, išduodantys, kad žmogus nušalo, yra šie: jaučiamas šaltis, dilgčiojimas, nedidelis skausmas, sustingimas, pasikeitusi odos spalva, matomi pabalusios odos plotai. Vėliau skausmas išnyksta, jutimai apmiršta. Priklausomai nuo šalčio poveikio trukmės, stiprumo ir odos pažeidimo pobūdžio, nušalimai skirstomi į keturis nušalimo laipsnius, juos galima nustatyti tik sušilus ar atšildžius. Kartais nušalimą įvertinti galima tik po vienos ar kelių parų“, – nurodė visuomenės sveikatos specialistė.
Pirmojo laipsnio nušalimas diagnozuojamas, kai nušalusioje vietoje galime matyti odos paraudimą, jaučiamas skausmas, gėlimas, vėliau oda pabąla, sušilus išryškėja rausvos dėmės, jos patinsta, niežti.
Antrojo laipsnio nušalimas – kai nušalusios vietos yra melsvai raudonos ar baltos spalvos, jaučiamas skausmas, sustingimas, nejudrumas. Atšildžius per parą atsiranda serozinio skysčio pripildytų pūslių, audiniai parausta ir patinsta.
Trečiojo laipsnio nušalimas – kai pažeista ne tik oda, bet ir poodiniai audiniai, raumenys. Nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, tarsi marmurinė, oda nepaslanki, atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaidų.
Ketvirtojo laipsnio nušalimams būdingas gilus pažeidimas, apimantis minkštuosius audinius, raumenis, kaulus. Vystosi nekrozė, reikalingas chirurginis gydymas.
Pašnekovė priminė, kad nušalti galima ne tik esant labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu yra didelis oro drėgnumas ir žvarbus vėjas. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų tuo metu.
„Todėl prieš einant į lauką reikėtų įvertinti vėjo žvarbumo temperatūrą, tai yra realiai atviroje vietoje jaučiamą temperatūrą. Vėjo žvarbumo temperatūros skaičiuotuvas pateiktas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje“, – patarė pašnekovė.
Didžiausia rizika nušalti – paaugliams ir kūdikiams
Pasak pašnekovės, nušalti galūnes rizikuoja visi, kurie šaltu oru lauke būna netinkamai apsirengę, tačiau didžiausia rizika nušalti yra kūdikiams, vaikams ir paaugliams.
„Kūdikių ir vaikų termoreguliacinis procesas nepakankamas. Jie greičiau nei suaugusieji praranda šilumą ir nesugeba drebėdami pakankamai jos pagaminti. Vaikų ir paauglių nušalimų priežastys kitokios. Paaugliai mano esą suaugę ir pajėgūs savarankiškai spręsti, kaip elgtis, rengtis. Deja, dažnai pasirenka netinkamą aprangą šaltuoju metų laiku ir patiria nušalimų“, – kalbėjo I. Vabolienė.
Anot jos, negalima išskirti ir kitų rizikos grupių asmenų, kurie taip pat yra jautrūs šalčio poveikiui. Tai asmenys, vyresni nei 60 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys fizinę ar psichinę negalią, dažnai vartojantys alkoholį, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos ir tam tikrų profesijų asmenys, kurie dirba šaltu oru lauke.
Nušalimų prevencija paprasta, bet dažnai pamirštama
Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė, jog lengviau nušalimų išvengti nei juos gydyti. Kad apsaugotumėte savo ir artimųjų sveikatą, svarbu prisiminti keletą paprastų taisyklių ir jų laikytis.
Esant žemai oro temperatūrai, lauke reikia būti kuo trumpiau. Šaltyje reikia avėti neperšlampamą, šiltą, tinkamo dydžio avalynę storais padais, mūvėti šiltas, geriausia vilnones kojines.
Patartina keliais sluoksniais vilkėti neperpučiamus drabužius iš natūralių medžiagų, geriausia – iš vilnos ar specialiai šalčiui pritaikytų medžiagų. Taip pat svarbu dėvėti ausis dengiančią kepurę ar pošalmį, jei dėvite apsauginį šalmą, mūvėti šiltas kumštines pirštines.
Veidą reikėtų saugoti nuo žvarbaus vėjo pridengiant šaliku. Veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (ne drėkinamuoju!) kremu.
Jei lauke reikia išbūti ilgesnį laiką, stenkitės judėti, ieškoti nuo vėjo apsaugotos vietos, negalima sėdėti ant akmenų ar ramstytis į šlapias sienas.
Negalima vartoti alkoholio, nes jo išgėrus išsiplečia kraujagyslės ir organizmas greičiau atiduoda šilumą. Be to, apsvaigęs žmogus gali laiku nepajusti šalčio poveikio ir nesiimti reikiamų priemonių.
Šaltyje negalima pasiduoti norui miegoti, reikia judėti, pakaitomis įtempti ir atpalaiduoti raumenis, tuomet suaktyvėja kraujotaka, pajuntama šiluma.
Jei tenka dirbti šaltyje, reikia būti gerai išsimiegojus ir sočiai pavalgius. Būtina daryti pertraukas, pailsėti šiltoje patalpoje, išgerti šiltos arbatos.
Ką daryti ir ko nedaryti, patyrus nušalimą
Nušalimų atvejais labai svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Pirmiausia nušalusį asmenį reikia kuo greičiau perkelti į šiltą aplinką, pašalinti šlapius drabužius, duoti jam gerti šiltų skysčių.
Nuo nušalusios vietos būtina pašalinti visus aksesuarus, pavyzdžiui, žiedus, apyrankes, laikrodį, nes jie trikdo kraujotaką ir didina amputacijos tikimybę.
Pažeistas vietas galima šildyti kito žmogaus delnais, pėdas ar plaštakas laikyti kito žmogaus pažastyse ar priglausti prie kitų šiltų kūno vietų.
Nušalus pėdoms, rekomenduojama vengti vaikščioti, nes tai gali dar labiau pažeisti audinius, o jeigu ėjimas yra būtinas, negalima atšildyti pėdų prieš vaikščiojimą.
Nušalusiai vietai atšildyti rekomenduojamos šiltos vonelės, jų vanduo turi būti 37–39 °C . Tokioje temperatūroje pažeistą vietą reikia laikyti tol, kol audiniai taps minkšti, šviesiai rožinės spalvos, tai dažniausiai trunka apie 30 minučių. Tada audiniai turi išdžiūti šiltoje aplinkoje arba jie gali būti atsargiai nušluostomi švelniais judesiais.
„Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį susukite į minkštą, storą audinį ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą“, – patarė visuomenės sveikatos specialistė.
Ji taip pat pažymėjo, kad negalima nušalusios vietos trinti šiltomis rankomis, pirštine arba sniegu, nes visa tai dar labiau traumuoja pažeistus audinius, o atsiradę įbrėžimai atveria kelią infekcijai.
„Labai svarbu prisiminti, kad draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti plaukų džiovintuvu ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius“, – priminė I. Vabolienė.
Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje ligonių, kurie dėl nušalimo gydėsi ambulatoriškai ar priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, buvo registruota 399, o ligonių, gydytų stacionare, – 138. Mirčių dėl natūralaus šalčio poveikio buvo užregistruota 173. Remiantis statistikos duomenimis, žmonėms vis dar trūksta žinių, kaip saugotis ir išvengti nušalimo.
English (US) ·