LRT trumpai. Nuo ŽPV pradedami skiepyti ir berniukai: ką reikia žinoti?

Vasario 1 d. nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pradedami skiepyti ir berniukai. Iki šiol nemokama vakcina buvo pasiekiama tik mergaitėms. Gydytojai primena, kad ŽPV pavojingas tiek vyrams, tiek moterims, nes sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir burnos, išangės bei kitų lytinių organų vėžį.

Kam priklausys nemokama vakcina?

Valstybės kompensuojama vakcina nuo ŽPV bus skiepijami berniukai nuo 11 metų amžiaus, gimę po 2011 m. vasario 1 d. Gimę anksčiau, t. y. vyresni, gali skiepytis savo lėšomis.

Nemokama vakcina yra devyniavalentė. Kad būtų įgytas imunitetas, reikia dviejų dozių. Antrasis skiepas suleidžiamas po 6 mėnesių pertraukos. Gavus dvi vakcinos dozes imunitetas įgyjamas mažiausiai 10-čiai metų.

Anot medikų, pagrindinė vakcinos nuo ŽPV paskirtis – sumažinti žmogaus papildomos viruso sukeliamų onkologinių susirgimų riziką.

Teigiama, jog šį skiepą vaikų organizmas toleruoja gerai: šalutines reakcijas (karščiavimą, paraudimą skiepo vietoje, kitas alergijas) patiria nedidelis procentas pasiskiepijusių pacientų.

Kaip plinta ir kuo pavojinga ŽPV?

Šiuo metu yra išskiriama apie 220 skirtingų ŽPV virusų tipų, iš kurių apie 40 susiję su lytinių organų gleivinėmis. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių – jie vadinami aukštos rizikos ŽPV tipai ir gali sukelti vėžį. Manoma, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Užsikrėsti ŽPV gali tiek vyrai, tiek moterys, turintys lytinių santykių.

Dažniausiai infekcija perduodama lytiniu keliu – per vaginalinius, oralinius, analinius lytinius santykius.

Užsikrėsti taip pat galima ir tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu, liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų.

Gimdymo metu moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Dažniausiai (iki 90 proc. atvejų) užsikrėtus ŽPV šis virusas iš organizmo gali pasišalinti pats ir nesukelti jokių simptomų. Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti ikivėžines ligas, o vėliau ir vėžį. Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį.

Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį.

Be to, ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia ir paminėtų organų karpas.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijos?

Norint išvengti ŽPV, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių, taip pat kiekvieno lytinio akto metu naudoti barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Itin svarbu laiku diagnozuoti ir visiškai išsigydyti nustatytas lytiškai plintančias ligas.

Tiesa, medikų teigimu, barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, visiškai neapsaugo nuo ŽPV – jų sukuriama apsauga siekia 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl vulva, analinė, perianalinė sritys, varpos pagrindas, kapšelis lieka atviri kontaktui.

Tyrimai rodo, kad pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV, t. y. kol neturėjo lytinių santykių.

Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos vienuolikos metų mergaitės dvivalente vakcina. Nuo šių metų vasario 1 d. nuo ŽPV infekcijos Lietuvoje skiepijami berniukai ir mergaitės. Be to, vaikams skirta efektyvesnė devynvalentė vakcina.

Devynvalentė vakcina apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir dviejų žemos rizikos ŽPV virusų, kurie sukelia lytinių organų karpas.

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

Dėl vakcinacijos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją.

Kokią naudą duotų visuotinė vakcinacija?

Nors paskiepyti mergaites nemokama vakcina nuo ŽPV Lietuvoje galima jau ne vienerius metus, Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vakcinacijos apimtys nėra pakankamos ir šiuo metu siekia vos 65 proc. Kad viruso plitimas ženkliai sumažėtų, reikėtų paskiepyti apie 80-90 proc. visų vienuolikmečių mergaičių.

„Norint pasiekti visuotinį imunitetą, reikalinga lyčiai neutrali vakcinacija. Europos komisija 2021 metų kovo mėnesį pristatė kovos su vėžiu planą, kuriame vienu iš pagrindinių tikslų užsibrėžė eliminuoti gimdos kaklelio ir kitų vėžinių susirgimų atvejus, priklausomus nuo ŽPV infekcijos. Tam pasitelkiant rutininį mergaičių ir berniukų skiepijimą ir pasiekti bent 90 proc. mergaičių vakcinaciją bei ženkliai didinti berniukų skiepijimo apimtis iki 2030 metų“, – nurodė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušere ginekologe Diana Žilovič.

Pasak medikės, tėvams trūksta teisingos informacijos apie skiepus, jų saugumą, efektyvumą, galimą šalutinį poveikį.

„Daug neigiamos informacijos apie skiepus tėvai gali rasti internete, bei išgirsti įvairius pasisakymus televizijoje, kurie nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Kai trūksta žinių apie imunoprofilaktiką, galima susidaryti klaidingą nuomonę. Dažnai žmonės nežino, kodėl taip svarbu pasiskiepyti nuo ŽPV ir kad tai yra veiksmingiausia prevencija nuo ŽPV sukeliamų ligų“, – sakė gydytoja ginekologė.

Verta pasiskiepyti ir suaugusiems

Savo darbe kasdien su ŽPV sukeltais vėžiniais susirgimais susidurianti D. Žilovič atkreipė dėmesį, jog pasiskiepyti savo lėšomis nuo ŽPV gali ir suaugusieji.

„Mūsų šalyje gali pasiskiepyti [nuo ŽPV] savo lėšomis gali vyrai ir moterys, nuo 9 iki 45 metų amžiaus. Jei vakcina skiriama pacientui, kurio amžius nuo 9 iki 15 metų, užtenka dviejų vakcinos dozių, kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas. Vyresniems nei 15 metų žmonėms reikalingos 3 vakcinos dozės“, – paminėjo medikė.

Nacionalinio vėžio instituto darbuotoja, gydytoja ginekologė priminė ir Lietuvoje esančią gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, kurios tikslas – nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, t. y. priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir juos pašalinti.

„Gerai organizuota gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa gali sumažinti mirtingumą ir sergamumą iki 75–90 proc., jeigu programoje dalyvauja daugiau nei 70 proc. numatyto amžiaus moterų. Lietuvoje prevencinė programa veikia nuo 2004 metų, atliekant citologinį gimdos kaklelio (PAP) tyrimą 1 kartą per 3 metus. Tiesa, pernai [nuo 2022 metų sausio] prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa pasikeitė. Dabar nuo 25 iki 35 metų moterims kas 3 metus atliekamas PAP tyrimas, nuo 35 (imtinai) iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV. Nustačius aukštos rizikos ŽPV, pacientei taip pat atliekamas PAP tyrimas“, – pasakojo medikė.