LRT trumpai. Nuo sausio Lietuvoje bus leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Ką reikia žinoti?

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje nutraukti nėštumą bus galima ne chirurginiu būdu, o išgėrus gydytojo paskirtus vaistus. Tokią teisę moterims užtikrinta sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytas įsakymas Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos pakeitimo. Kas šia teise ir kada galės pasinaudoti bei kokie galimi medikamentinio nėštumo nutraukimo šalutiniai poveikiai?

Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiančią tvarką nėštumą medikamentiniu būdu norinti nutraukti moteris tai galės padaryti iki devintos nėštumo savaitės. Nėštumas šiuo būdu galės būti nutraukiamas tik su gydytojo ginekologo priežiūra ir atlikus būtinuosius tyrimus.

Norinti nutraukti nėštumą moteris turės kreiptis į gydytoją ginekologą, kad šis po apžiūros paskirtų būtinus medikamentus, natūraliai sukeliančius persileidimą. Šiuo atveju skiriami du medikamentai. Pirmiausiai išgeriama mifepristono, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir taip stabdo embriono vystymąsi. Po maždaug paros gydytojo nurodytu laiku vartojama misoprostolio dozė, ji sukelia kraujavimą ir gimdos turinys pašalinamas iš organizmo.

Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje. Visgi po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo pacientė turi kreiptis į gydytoją ginekologą apžiūrai.

Ar tai bus mokama procedūra?

Medikamentinis abortas bus apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tik tuo atveju, jeigu nėštumo nutraukimą dėl motinos ar vaisiaus gyvybei gresiančio pavojaus ar ligos paskirs gydytojas.

Jeigu medicininių indikacijų nebus, tačiau moteris pageidaus nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turės sumokėti.

Ar medikamentinis nėštumo nutraukimas rizikingas?

Medikų bendruomenės teigimu, ši procedūra yra saugesnė, nes nėra medicininės intervencijos, nereikia narkozės, dėl to komplikacijų rizika yra mažesnė. Ši procedūra nėra naujiena – Europos valstybėse moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų. Pasaulio sveikatos organizacija vaistinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ši paslauga įteisinta 45 pasaulio valstybėse, tarp jų ir Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.

Šeimos planavimo ekspertai tokį nėštumo nutraukimo būdą vadina mažiau traumuojančiu. Visgi Krizinio nėštumo centro atstovai atkreipia dėmesį, kad dažnai moterys sprendimą dėl aborto iki šiol priimdavo ne pačios, o dėl patiriamo aplinkos spaudimo, ir įspėja, kad atsiradus medikamentinio aborto galimybei spaudimas moterims gali tik didėti.

Tarp dažnų šalutinių reiškinių, kuriuos sukelia vaistai nėštumui nutraukti, minimas pykinimas, silpnumas, karščiavimas. Labai retas šalutinis reiškinys – septinis šokas, galintis sukelti moters mirtį. Specialistų teigimu, iš tiesų yra pasitaikę itin retų atvejų, kai po medikamentinio aborto procedūros moterys mirė, tačiau tai neįrodo, jog ši procedūra būtų pavojingesnė nei chirurginis abortas.