Prieš 1 metus
54
Tūkstančiai protestuotojų savaitgalį išėjo į Kinijos didžiųjų miestų gatves dėl nepasitenkinimo nulinio COVID-19 politika ir jos pasekmėmis. Tai jau ilgus metus neregėtas įvykis Kinijoje, protestuotojai vis garsiau reikalavo didesnės laivės ir demokratijos, o pavieniai balsai – ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pasitraukimo. LRT trumpai pristato, kodėl ir kaip kilo šie protestai Kinijoje.
Kodėl kilo protestai?
Praėjusį ketvirtadienį Kinijos Sindziango regiono sostinėje Urumči kilo gaisras daugiabučiame name. Jo metu žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 9 buvo sužeisti. Socialiniuose tinkluose išplito įrašai, kuriuose matoma, kad dėl nulinio COVID-19 politikos gyventojai buvo užrakinti namuose, o ugniagesiai negalėjo privažiuoti dėl karantino užtvarų, todėl gaisrą jie gesino tris valandas.
Kaimynai buvo priversti bejėgiškai klausytis degančių kaimynų pagalbos šauksmų. Ugniagesiai kaltino žuvusiuosius, kad šie per silpnai norėjo išsigelbėti.
Urumči buvo uždarytas daugiau kaip 100 dienų, gyventojai negalėjo išvykti iš regiono, o daugelis buvo priversti likti namuose.
Penktadienį išplitusiuose įrašuose matoma, kad Urumči gyventojai, etniniai kinai, žygiavo prie vietos valdžios įstaigos ir prašė nutraukti mieste karantiną ir su juo susijusias priemones. Šeštadienio rytą valdžia pareiškė, kad miestą atidarys palaipsniui, tačiau nenurodė aiškių to terminų, o apie kilusį pasipriešinimą apskritai nekalbėjo.
Šie įvykiai paskatino protestus už Sindziango ribų ir į gatves išėjo didžiųjų Kinijos miestų gyventojai, dažniausiai tai – jaunimas. Dideli protestai vyko ir didžiausių universitetų studentų miesteliuose.
Kur vyksta protestai?
Apie protestus pranešama visoje šalyje. CNN teigimu, protestai vyko mažiausiai 16 vietų visoje Kinijoje, įskaitant sostinę Pekiną ir per COVID-19 pandemiją išgarsėjusį Uhaną.
Šanchajuje šeštadienį šimtai žmonių susirinko prie Urumči kelio pagerbti gaisro aukų. Daugelis laikė tuščius balto popieriaus lapus, kurie yra protesto prieš cenzūrą simbolis, reikalavo žmogaus teisių ir laisvės, skelbia CNN.
Šanchajuje žmonės skandavo: „Jokių PGR testų, mes norime laisvės!“ O po to kartojosi raginimai: „Laisvė! Laisvė!“
„Mes tiesiog norime pagrindinių žmogaus teisių. Negalime net išeiti iš namų neatlikę testo“, – „Reuters“ sakė 26 metų protestuotojas Šanchajuje, nenorėjęs būti įvardytas.
BBC pranešė, kad kai kurie protestuotojai reikalavo Xi Jinpingo atsistatydinimo ir giedojo „Internacionalą“, kuris Kinijoje naudojamas kaip raginimas veikti. Jis taip pat skambėjo ir per 1989 metais vykusį kruviną protestą Tianmenio aikštėje, jo metu ginkluotosios pajėgos žiauriai susidorojo su mitinguotojais.
Svarstoma, kad Šanchajus tapo vienu ryškiausių šio savaitgalio protestų centrų todėl, kad šis miestas metų pradžioje buvo uždarytas net dviem mėnesiams. Čia gyvenę asmenys skundėsi, kad negauna maisto, vaistų, būtiniausių priemonių, ir tai socialiniuose tinkluose sulaukė pasipiktinimo.
CNN skelbia, kad kai kuriuose miestuose protestuotojai nuvertė uždarytų rajonų skiriamąsias užtvaras ir išėjo į gatves.
Ankstyvą pirmadienio rytą Pekine buvo susirinkusios dvi protestuotojų grupės po ne mažiau kaip 1000 žmonių, jie atsisakė išsiskirstyti.
Valdžios reakcija
Pranešama, kad kai kuriuose miestuose protestuotojai išsisklaidė taikiai, o valdžia ir pareigūnai į įvykius tiesiogiai nesikišo, tačiau Šanchajuje, kaip praneša CNN, šeštadienį kilo susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos, dalis žmonių buvo sulaikyti. Sekmadienį čia protestuotojai sulaukė dar griežtesnio pareigūnų atsako – socialiniuose tinkluose plitusiuose įrašuose matoma, kaip pareigūnai stumdo, tempia ir muša protestuotojus.
Vienu metu šimtai policijos pareigūnų suformavo gyvą sieną, kad užblokuotų pagrindinius kelius, o per garsiakalbį skambėjo pranešimas, raginantis protestuotojus pasitraukti.
Sekmadienio naktį Šanchajuje buvo suimtas BBC žurnalistas Edwardas Lawrence`as, o BBC atstovas spaudai teigė, kad policija jį mušė ir spardė kojomis, kai jis nušvietė protestus. Vėliau jis buvo paleistas. Pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas aiškino, kad E. Lawrence`as buvo sulaikytas, nes pareigūnams nepasakė, kad yra žurnalistas.
Sekmadienį Pekinas nesureikšmino protestų ir uždraudė blokuoti įvažiavimus į uždarytus gyvenamuosius rajonus, sakydamas, kad jie reikalingi pagalbos tarnyboms. Kitoks vaizdas buvo Šanchajuje, čia pirmadienį gatvėje, kurioje vyko protestai, buvo įrengtos užtvaros.
Valstybinė žiniasklaida apie protestus neskelbė, tačiau, CNN teigimu, joje padaugėjo tekstų apie nulinio COVID politikos naudą, bandoma įrodyti moksliniais tyrimais, kad tai – geriausias sprendimo būdas.
Sekmadienio popietę Pekino miesto valdžia pareiškė, kad neleis skubiai uždaryti gyvenamųjų rajonų ilgiau nei 24 valandoms.
Pirmadienį Kinijos užsienio reikalų atstovas spaudai Zhao Lijianas per savo trumpą spaudos konferenciją atsakė į klausimą apie nelaimę Sindziango regione ir teigė, kad „socialinėje žiniasklaidoje yra slaptų motyvų turinčių jėgų, siejančių šį gaisrą su reakcija į COVID-19“. Kinijos valdžia neigė, kad būtent draudimai lėmė žmonių aukas.
Xi Jinpingui kol kas baimintis nėra ko – jis rudenį užsitikrino neribotą valdžią, kariuomenės paramą, o kitaminčius išstūmė iš savo aplinkos, tačiau nulinio COVID ribojimai šalyje tapo būtinybe – jais Komunistų partija įtvirtino savo valdžią, be to, taip siekiama paslėpti, kad žmonės nenori skiepytis kiniška vakcina, kuri, anot ekspertų, nėra veiksminga.
Vis tik Sindziango regione pirmadienį buvo sušvelninti kai kurie COVID-19 apribojimai sostinėje Urumči. Nuo antradienio žmonės galės keliauti autobusais ir tvarkyti reikalus savo rajonuose. Tam tikros svarbiausios įmonės mažos rizikos rajonuose taip pat gali kreiptis dėl veiklos atnaujinimo 50 proc. pajėgumu, o viešasis transportas ir skrydžiai bus pradėti tvarkingai atnaujinti.
Rimtas, bet ne lemiamas pasipriešinimas valdžiai
Protestai pastaraisiais metais Kinijoje vyksta retai, ypač po to, kai Komunistų partija sugriežtino visų gyvenimo sričių kontrolę, ėmėsi plataus masto susidorojimo su kitaminčiais, sunaikino didžiąją dalį pilietinės visuomenės ir sukūrė modernią žmonių stebėjimo technologiją.
Ypač sudėtinga situacija yra Sindziange, kur ir kilo protestai, čia stebėjimo sistemos, kaip teigia žiniasklaida, dar tobulesnės, būtent čia Kinijos Vyriausybė kaltinama kalinanti iki 2 mln. uigūrų ir kitų etninių mažumų atstovų stovyklose, kuriose, kaip teigia buvę kaliniai, jie buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami.
Kinija ne kartą neigė kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų regione.
Protestai Kinijoje retai būna tokio masto ir taip tiesiogiai nukreipti prieš centrinę valdžią, šalies vadovą, tačiau protestai valdžios pokyčių kol kas neatneš, CNN sakė Džordžijos valstijos universiteto docentė Marija Repnikova.
„Tai kitoks protestas nei per pastaruosius du dešimtmečius dažnai pasitaikantys vietiniai protestai, kurių reikalavimai ir pretenzijos paprastai nukreipti prieš vietos pareigūnus ir labai konkrečius socialinius bei ekonominius klausimus. Šį kartą protestai išsiplėtė ir apima aštresnį politinių pretenzijų reiškimą, taip pat susirūpinimą dėl COVID-19 politikos“, – CNN aiškino ji.
Jau anksčiau Kinijos ekspertai pabrėžė, kad visuomenės kantrybė dėl nulinio COVID-19 politikos senka ir ateityje centrinei valdžiai gali kilti vis daugiau problemų.
Spalio mėnesį kilo pavienių protestų – ant viešųjų tualetų sienų ir įvairiuose Kinijos miestuose pasirodė šūkių prieš šią politiką, juos įkvėpė vienišo protestuotojo ant Pekino viaduko pakabintas plakatas, ten atsiradęs likus kelioms dienoms iki Xi Jinpingo trečios kadencijos pradžios.
Lapkritį Guangdžou vyko didesni protestai. Jų metu gyventojai, nepaisydami įsakymų būti patalpose, nuvertė užtvaras ir išėjo į gatves.
Žmonėms už dalyvavimus protestuose Kinijoje gali grėsti nuo dešimties metų kalėjimo iki gyvos galvos.
English (US) ·