LRT trumpai. Ne vieną išgąsdinus sąskaitoms už šildymą, primenama – dalį pinigų galite susigrąžinti

Sąskaitos už šildymą gruodžio mėnesį kai kuriems pasirodė grėsmingesnės, nei buvo prieš metus. Pavyzdžiui, dalis kauniečių sako mokėsiantys ir dvigubai daugiau. LRT.lt primena, kad gyventojai gali kreiptis dėl šildymo kompensacijos ir taip susimažinti finansinę naštą. 

LRT.lt jau anksčiau rašė, kad, pavyzdžiui, Kauno senamiestyje 38 kvadratinių metrų bute gyvenanti Sandra už šildymą 2021 m. gruodžio mėnesį mokėjo 89 eurus, o už 2022 m. gruodį turės pakloti 141 eurą.

„Tokia suma už 38 kvadratinius metrus... Nesąmonė“, – stebėjosi moteris.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šį sezoną kompensacijų už būsto šildymą ir karštą vandenį gali tikėtis ir daugiau asmenų. Pavyzdžiui, vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui. Kompensaciją galima gauti ir atgaline data už visą šildymo sezoną.

Sužinoti, ar asmuo gali gauti šildymo ir karšto vandens kompensaciją, galima įvertinus jo ir kartu gyvenančių asmenų, jeigu tokių yra, gaunamas pajamas.

Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Nagrinėjant asmens gaunamas pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Išmoka automatiškai nėra skiriama, todėl, norint gauti kompensaciją, būtina dėl jos kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Pasitelkus minėtoje sistemoje esančią būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę taip pat galima pasitikrinti, ar kompensacija gyventojui priklauso, jeigu dėl to jis nėra tikras.

Jei kompensacija gyventojui priklauso, skaičiuoklė taip pat nurodys preliminarų jos dydį.

Šildymo kompensacija skiriama neatsižvelgiant į šildymo būdą. Ji priklauso tiek centralizuotu šildymu besinaudojantiems gyventojams, tiek tiems, kas šildosi kitais būdais, pavyzdžiui, malkomis, dujomis ar kt. Ji skiriama pagal gyvenamąją vietą.

Kaip jau minėta, skiriant kompensaciją vertinamas normatyvinis būsto plotas. Jeigu būste gyvenamąją vietą yra deklaravęs vienas asmuo, taikomas normatyvas siekia 50 kv. metrų.

Jeigu gyvenamąją vietą būste deklaravę daugiau asmenų, pirmajam taikomas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antrajam – 12 kv. metrų, trečiajam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.

Pavyzdžiui, jeigu būste gyvena vienas arba du asmenys, normatyvinis būsto plotas siekia 50 kv. metrų, jeigu trys – 60 kv. metrų, jeigu keturi – 70 kv. metrų. Jeigu būsto plotas didesnis, kompensacija skiriama už normatyvinį plotą.

Siekdami gauti kompensaciją už šildymą, gyventojai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą gauti piniginę socialinę paramą, taip pat pažymą apie gaunamas pajamas, gautas už tris paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jeigu ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Tokiu atveju, kai gyventojai savo namus šildosi malkomis ar kitu kietuoju kuru, pateikti sąskaitų faktūrų ar kitų kuro įsigijimo išlaidas įrodančių dokumentų nereikia, tačiau savivaldybės gali prašyti pateikti pirkimo dokumentus. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi miško ir būstui šildyti naudoja savą medieną, malkų neperka ir todėl išlaidų nepatiria.

Jeigu būstas šildomas, pavyzdžiui, elektra, gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį – dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą ar modelį, jo naudingumo koeficientą, taip pat ir duomenis apie sunaudotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.

Iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.