LRT trumpai. Mokesčių reforma: pusę gyventojų paliesiantis NT mokestis, didesni mokesčiai advokatams, nykstančios lengvatos

Platesnis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, nykstančios lengvatos Investiciniam gyvybės draudimui, iki 20 proc. didėjantis gyventojų pajamų mokestis dirbantiems savarankiškai – LRT.lt pateikia svarbiausius mokesčių sistemos pakeitimus.

Antradienį pristatyta dvejus metus ruošta mokesčių reforma, kuri Seimui bus tiekiama gegužės mėnesį.

Jei Seimas pritars, dalis mokestinių pasikeitimų įsigalios jau nuo kitų metų, o visi mokestiniai pasikeitimai turėtų įsigaliot iki 2026 m.

Nekilnojamojo turto mokestis

Siūloma nuo 2026 m. įvesti platesnį NT mokestį, kuris apimtų pusę NT šalyje turinčių gyventojų. Tiesa, siūlomi mokesčio tarifai nebūtų labai dideli, o vidutinė mokestinė našta žmogui per metus siektų apie 14 eurų.

NT mokestis būtų skaičiuojamas kiekvienam būstui atskirai, o jo dydis priklausytų nuo NT verčių medianos kiekvienoje savivaldybėje atskirai.

Medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0 proc. Jei būsto vertė siektų nuo 1 iki 2 medianų, būstui būtų taikomas 0,06 proc. tarifas. Virš 2 medianų – 0,1 proc. tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniuje NT mediana siekia 60,1 tūkst. eurų. Jei jūsų „Registrų centro“ nustatyta vertė siekia 100 tūkst. eurų, jis pakliūtų į 0,06 proc. apmokestinimo tarifą, tad per metus už NT tektų susimokėti apie 30 eurų.

Jei žmogus turėtų daugiau nei vieną būstą, savivaldybė pati galėtų nuspręsti ir taikyti tarifą antram ir paskesniam būstui. Tarifas galėtų varijuoti nuo 0,1 iki 1 proc.

Iš mokesčio surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus. Pasitikrinti savo NT vertę galite čia.

Dirbantiems savarankiškai ir daug uždirbantiems mokestinė našta augs

Finansų ministerija žada didinti ir savarankiškai dirbančių asmenų mokestinę naštą palaipsniui jiems taikant ne 15 proc. viršutinę ribą, o 20 proc. 2025 metais GPM didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. GPM tarifas pilna apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą.

Taip jau nuo 2024 m. siūloma sumažinamas prezumpcinių sąnaudų dydis nuo 30 proc. iki 20 proc.

Pokyčiai lauktų ir dirbančių pagal verslo liudijimą. Siūloma nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą.

Siūloma, kad visi dirbantys savarankiškai, nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

Investicinė sąskaita ir lengvatų naikinimas

Norintiems investuoti savarankiškai Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų suteikti galimybę atsidaryti investicinę sąskaitą (IS)

Jei asmuo uždirbtų iš investavimo, tol, kol jis neišsiimtų pinigų iš IS, tol jie nebūtų apmokestinami.

Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų. Galiausiai siūloma išlaikyti 500 eurų neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatas.

Taip pat siūloma nebeleisti pasinaudoti GPM lengvata kaupiantiems pinigus III–ojoje pakopoje ar turintiems Investicinį gyvybės draudimą.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų. Mokestis nebūtų taikomas tik dovanoms iki 300 tūkst. per metus iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių arba dovanoms iki 150 tūkst. eurų per metus iš brolių, seserų.

Aukštų pajamų apmokestinimas

Mokestinė našta gaunantiems dideles pajamas iš darbo santykių šiek tiek sumažėtų, tačiau bendrai visos gautos pajamos būtų sumuojamos (iš individualios veiklos, darbo santykių, kapitalo prieaugio) ir joms būtų taikomas naujas mokestinis tarifas.

Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (2023 m. 1 VDU = 1685), nuo kitų metų siūloma apmokestinti papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – 7 proc. mokesčiu.

Šiuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos, viršijančios 60 VDU, apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu.

Pagalba smulkiam verslui

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.

Siūloma netaikyti dabar egzistuojančio 10 darbuotojų apribojimo ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatai.

Kartu siūloma nustatyti didesnę (nuo 300 iki 500 tūkst. eurų) pajamų ribą iki šiol avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalėjusioms mokėti įmonėms.

Be to siūloma taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.

Plačiau apie visus mokesčių reformos siūlymus galite skaityti čia.