LRT trumpai. Kur kreiptis pagalbos skubiu atveju, kai tavo gydytojas nedirba?

Tragiška istorija Klaipėdoje, kai kreipęsis net į dvi uostamiesčio gydymo įstaigas vyriškis galimai nesulaukė tinkamos apžiūros ir gydymo bei tą pačią dieną namuose mirė, priminė klausimą: kur ieškoti pagalbos skubiu atveju, jei gydantis gydytojas nedirba. Portalas LRT.lt paaiškina, ar tokiais atvejais reikia savarankiškai važiuoti į gydymo įstaigą, ar kviestis greitąją pagalbą.

Kaip portalą informavo Valstybinės ligonių kasos (VLK), darbo dienos metu prireikus medicininės pagalbos reikėtų kreiptis į pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs, t.y. polikliniką, šeimos medicinos centrą.

Jei ši nebedirba, pacientas turėtų pagalbos ieškoti toje gydymo įstaigoje, su kuria jo poliklinika ar šeimos medicinos centras yra sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant.

„Svarbu žinoti, kad visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos yra įpareigotos užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie gydymo įstaigos apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) pacientų sveikatos priežiūrą“, – teigia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Ji pažymėjo, kad konkretaus gydytojo atostogų ar jo nedarbingumo metu, gydymo įstaiga pacientams turėtų užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą. Ar atvejis skubus ir kokios pagalbos reikia, turėtų įvertinti šios gydymo įstaigos medikai ir priimti sprendimą dėl tolimesnio paciento gydymo.

„Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, sveikatos apsaugos ministro bei kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Tad ir šiuo konkrečiu atveju, ar pacientui buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba, turėjo nuspręsti ligoninės gydytojas, vadovaudamasis profesine kompetencija“, – kalbėjo R. Savičiūtė, prisimindama tragedija pasibaigusią klaipėdiečio kelionę per miesto gydymo įstaigas.

Būtinosios medicinos paslaugos – nemokamos visiems

VLK atstovė priminė, kad būtinoji medicinos pagalba visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose šalies sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Kilus neaiškumų pacientams patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje“, – pažymėjo VLK specialistė.

Pacientams svarbu žinoti, kad į ligoninę poilsio, šventinėmis dienomis, naktį vykstama ar pagalba telefonu 112 kviečiama tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai, gyvybei. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.

„Taigi, į ligoninę tikslinga vykti tik dėl sunkios sveikatos būklės, kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į tą gydymo įstaigą, prie kurios pacientas yra prisirašęs. Visos Lietuvos gydymo įstaigų sąrašai yra skelbiami ligonių kasų interneto svetainėje. Kiekvienas pacientas, sąraše pasirinkęs savo savivaldybę bei polikliniką, sužinos, į kokią įstaigą jam kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirba, ir kur tokią rasti.

VLK taip pat atkreipė dėmesį, kad informacija, kur kreiptis gydymo įstaigos nedarbo metu, privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigoje pacientams matomoje vietoje, pavyzdžiui, skelbimų lentose bei jų interneto svetainėse. Be to, apie tai verta pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojo – jie taip pat privalo suteikti tokią informaciją.

113 – numeris norint pasikonsultuoti

Bendrasis pagalbos centras primena, jog į jų specialistus galima kreiptis ne tik norint išsikviesti greitąją medicinos pagalbą į namus, bet ir pasikonsultuoti.

„Tik tokiu atveju reikėtų skambinti numeriu 113. Jis yra skirtas konsultacijoms. Jei kyla abejonių, ar galima gydytis namų sąlygomis, ar jau reikėtų specialistų pagalbos, galima pasiskambinti ir pasitarti su BPC darbuotojais. Jei po pokalbio dispečeris ir skambinantysis nutaria, jog visgi reikia skubios pagalbos ne namuose, bet gydymo įstaigoje, jis sujungia skambinantį su 112 telefonu atsiliepiančiu darbuotoju. Iš naujo skambinti žmogui pačiam nebereikia,“ – pabrėžė Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Juozevičiūtė.

Nesulaukęs pagalbos mirė

LRT.lt jau skelbė apie tragedija pasibaigusią istoriją Klaipėdoje, kai lapkričio 3 d. prastai pasijutęs onkologine liga sergantis vyras savarankiškai kreipėsi į gydytojus. Pirmiausia jis kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos skyrių, kur po poros valandų laukimo eilėje sužinojo, jog jį gydanti medikė atostogauja. Tą pačią dieną jokio kito gydytojo konsultacija žmogui pasiūlyta nebuvo, jis nukreiptas į kitą gydymo įstaigą – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, nes būtent ji tuo metu buvo budinti kaip skubios medicinos pagalbos teikėja.

Šioje ligoninėje pacientą apžiūrėjusi medikė jį nusiuntė konsultacijos pas kitą šios gydymo įstaigos specialistą, tačiau, anot velionio artimųjų, ir šis nesuteikė reikiamos pagalbos, o tik apžiūrėjo formaliai ir išsiuntė namo, kur vakare jis mirė.

Mirusiojo artimieji kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri penktadienį patvirtino pradėjusi tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“).