LRT trumpai. Kokie svarbiausi kelio darbai laukia 2023-iaisiais?

Kiek aprimus kelininkų technikai Lietuvos keliuose, jau sudėlioti darbai 2023-iesiems. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ne tik žada imtis darbų magistralėje „Via Baltica“ bei blogiausiu šalies keliu vadinamame betoniniame kelyje, bet ir ketina sumontuoti naujų greičio matuoklių visoje šalyje. Akivaizdu, kad dėl suplanuotų darbų nepatogumų patirs tie, kurie pro Kauną vyks poilsiauti į pajūrį.

Pajudės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija

LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas informavo, kad praėjusį spalį įsigaliojo sutartys dėl magistralinio kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų (nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km) kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros.

Projektai turi būti parengti ir pateikti per 11 mėn. nuo sutarčių įsigaliojimo dienos.

Šiuo metu taip pat paskelbti ir du viešieji pirkimai dėl Utenos plento ruožų iki Molėtų (nuo 21,5 iki 39,207 km ir nuo 39,207 iki 64,332 km) rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros.

Planuojama, kad rangos darbai šiame magistraliniame kelyje nuo Molėtų iki Utenos (įskaitant ir Utenos miestą) galėtų būti baigti 2024 m., o ruožas iki Molėtų būtų sutvarkytas iki 2025 m.

Toliau atnaujinama „Via Baltica“

Anot S. Jansono, spalį taip pat įsigaliojo ir Kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti 2023-iųjų rudenį.

Be to, jau įsigaliojo LAKD sutartis dėl „Via Balticos“ ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 66,7 mln. eurų.

Ruože planuojama rekonstruoti kelią į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti jungiamųjų kelių, 5 žiedines sankryžas, taip pat bus rekonstruota esama sankryža į dviejų lygių sankryžą su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis.

Pabaigus projektavimą, šiais metais pradėtos darbų viešojo pirkimo procedūros ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km. Planuojama, kad, sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbus bus galima pradėti 2023 m. viduryje.

Ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų konkursą planuojama surengti 2023 m. pirmoje pusėje.

Viso maždaug 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn. Tai vienas didžiausių Kelių direkcijos projektų, įgyvendinamų per pastaruosius 30 metų.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas.

Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

Važiuojant per Kauną – nepatogumai

Lapkritį įsigaliojo sutartis dėl vidurinio tilto per Nerį (A. Meškinio tilto) rekonstrukcijos ties Kaunu. Visai neseniai šioje kelio dalyje jau buvo apribotas eismas per minėtą tiltą, pakoreguotas transporto srautas.

Pagal su Kelių direkcija pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkyti per 23 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. 2024 m. pabaigoje.

Anot LAKD, šių metų rugsėjį įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (19,5 km ilgio ruožas) rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Kelių direkcijai projektuotojai rekonstravimo priešprojektinius sprendinius turi parengti ir pateikti per 8 mėn.

Daugiau matuoklių

Per ateinančius 2023–2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožus, 2023 m. – 6 momentinio greičio matuoklių (MGM) kameras.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 VGMS ruožas (262 įrenginiai) ir 70 MGM, išdėstytų pavojingose vietose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Taip pat šiemet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių. Naujosios KOS stotelės bus sumontuotos valstybinės reikšmės kelių vietose, kurios parinktos atsižvelgiant į kelio reikšmę, eismo intensyvumą, priežiūros lygį, taip pat esamų KOS stotelių tankį ir geografines aplinkybes, turinčias įtakos žiemos kelių priežiūros darbų planams.

Per 2023 m. taip pat planuojama modernizuoti 126 esamas KOS stoteles. Atlikus stotelių modernizavimą, bus gaunama dar tikslesnė informacija apie kelių būklę ir eismo sąlygas.

Negana to, šiemet valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama įrengti 110 vnt. eismo kontrolės įrenginių, kurie tikrins automobilių techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą ir užtikrins kelių mokesčio sumokėjimo kontrolę.