LRT trumpai. Kokie požymiai rodo, kad vaikas apsinuodijo psichotropinėmis medžiagomis?

Medikų teigimu, įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių vaikų ir paauglių nemažėja. Todėl suaugusiesiems, o pirmiausia – tėvams, globėjams ir pedagogams, svarbu žinoti, kaip atpažinti pagrindinius tokių medžiagų vartojimo ir galimo apsinuodijimo simptomus.

Žiurkių nuodai, aušinimo skystis ir kitos psichoaktyvios medžiagos. Tokį kokteilį spalio pabaigoje pavartoję moksleiviai pateko į gydytojų toksikologų rankas. Praėjusią savaitę dar vienas skaudus atvejis įvyko Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje, kai nepilnamečiai moksleiviai, išėję į lauką parūkyti, pasiūlė vienuolikmetei mergaitei prisijungti ir parūkyje elektroninę cigaretę. Vos įtraukusi kelis dūmus moksleivė apalpo. Neoficialiomis žiniomis, paauglės organizme rasta narkotinių medžiagų.

Kauno Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kas penktas devintokas bent kartą per metus yra rūkęs. Specialistai pastebi, kad bandymai rūkyti prasideda jau 5 klasėje. Eksperimentuojant su elektroninių cigarečių skysčiais, bandomi ir pavojingi deriniai. O kai kurie vaikai gerai net nežino, ką tiksliai rūko.

Tai iš dalies patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, praėjusią savaitę pristatę rūkymo įpročių tyrimo rezultatus. Jie rodo, kad elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako vartojimas dažniausias tarp jaunimo. Didžiausia paskata – kitų pavyzdys ir įsivaizdavimas, kad žala mažesnė nei įprastų cigarečių.

Elektroninės cigaretės – dažniausias įrankis, naudojamas vaikų ir paauglių, siekiant apsisvaiginti. Tačiau, toksikologų teigimu, tarp jaunimo nemažėja ir kitų kvaišalų vartojimas.

LRT.lt paruošė atmintinę, joje pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojų toksikologų rekomendacijas ir patarimus, kaip elgtis, įtariant, jog vaikas ar paauglys vartoja psichotropines medžiagas.

Nuo šių mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo 1 dienos, Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimo skyriaus medikai suteikė kelias konsultacijas dėl apsinuodijimo elektroninių cigarečių skysčiu. Dar keletą pacientų gydytojai konsultavo telefonu dėl galimo apsinuodijimo parūkius elektroninę cigaretę ir mažamečiams netyčia išgėrus elektroninių cigarečių skysčio.

Nors, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, konsultacijų ir užklausų, įtariant apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis, skaičius panašus, toksikologai ragina vaikus auginančius tėvus, globėjus ir su jais kasdien besimatančius pedagogus neprarasti budrumo. Labai svarbu pastebėti pagrindinius simptomus ir tinkamai sureaguoti.

Haliucinogeninį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (LSD, haliucinogeniniai grybai, meskalinas, dimetiltriptaminas, fenciklidinas ir pan.) išsiskiria specifiniais pojūčiais, kurie gali kartotis žmogui nebevartojant kvaišalų.

Haliucinogenai sustiprina ir sutrikdo garsų ir vaizdų suvokimą, iškreipia formas, spalvas, dydį. Be iliuzijų, gali būti haliucinacijų (taip pat ir nemalonių ar bauginančių), gali sutrikti koordinacija, prasidėti pykinimas, vėmimas, depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, apimti savikontrolės praradimo jausmas, atsirasti psichozė.

Šie simptomai gali kartotis ir nevartojant minėtų medžiagų praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams. Toksikologų teigimu, apsinuodijimą haliucinogeninį poveikį turinčiomis psichotropinėmis medžiagomis išduoda ir padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilęs kraujo spaudimas, truputį pakilusi kūno temperatūra, prakaitavimas, drebulys. Gali pasikeisti vyzdžių dydis – pavartojus haliucinogenų labiau būdingi išsiplėtę vyzdžiai. Taip pat gali padidėti paciento aktyvumas, prasidėti traukuliai.

Nemokama konsultacija telefonu – visą parą

Gydytojai toksikologai pabrėžia, kad gali pasikeisti ilgesnį laiką vartojančio psichotropines medžiagas vaiko elgesys. Pvz., anksčiau ramus mokinys gali tapti agresyvus arba priešingai – aktyvus vaikas tampa abejingas, apatiškas ir pan. Jei įtariate, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas, pagalbos galima kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Konsultacijos visą parą teikiamos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriuje (8-5) 236 20 52.