LRT trumpai. KET pokyčiai 2023-iaisiais: kokios naujovės aktualios vairuotojams šiemet?

2023-ieji jau atnešė arba dar tik atneš Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčių vairuotojams. Naujos sudėties privalomosios vaistinėlės, griežtesnė atsakomybė už transporto priemonių statymą neįgaliųjų vietose neturint tam leidimo ar naujas reglamentavimas dėl telefono naudojimo prie vairo – tik dalis pasikeitimų, kurie aktualūs vairuotojams šiemet. LRT.lt primena apie jau įsigaliojusias ir dar tik bręstančias permainas.

Griežtesnė atsakomybė už statymą neįgaliųjų vietose

LRT.lt primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtino administracinę atsakomybę už transporto priemonių statymą neįgaliųjų vietose, neturint tam leidimo.

Pagal priimtą pataisą, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 eurų.

Iki tol galiojusioje kodekso normoje statymas neįgaliesiems skirtose vietose nebuvo išskirtas. Pagal jį už bet kokį sustojimą draudžiamose vietose grėsė bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Keisis tvarka dėl telefono naudojimo

Remiantis dabar galiojančiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

Tačiau jau nuo š. m. gegužės 1-osios pastarasis apibrėžimas bus pakeistas ir skambės taip: transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis.

Seimo sprendimu sugriežtinti reikalavimai ir turintiems laisvų rankų įrangą. Ją turintys naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis galės tik tuomet, kai tokia priemonė bus pritvirtinta specialiame laikiklyje ar bus naudojama transporto priemonės įranga.

Naujos sudėties vaistinėlės

Jau keletą kartą atidėjusi terminą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki liepos 1 d. davė laiko vairuotojams pasirūpinti naujos sudėties vaistinėlėmis.

Poreikis atnaujinti pirmosios pagalbos rinkinį kilo dėl to, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai. Atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui (dirbtiniam kvėpavimui atlikti).

SAM atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį 2 turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau negu minėta data, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį.

Pirmosios pagalbos rinkiniuose esančios medicinos priemonės turi būti paženklintos privalomu atitikties ženklu CE, patvirtinančiu, kad šios medicinos priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė yra saugi, naudojant ją pagal paskirtį ir laikantis naudojimo instrukcijos.

Asmenys, prieš pirkdami medicinos priemones iš ne Europos Sąjungos gamintojų, turi pasidomėti, ar medicinos priemonė tinkamai paženklinta, ar gamintojas yra registruotas Europos Sąjungoje, ar turi reikiamus sertifikatus, ar tie sertifikatai galioja. Neatitinkančios reikalavimų medicinos priemonės turėtų būti neįleidžiamos į Lietuvos rinką, todėl šias prekes importuojantys asmenys gali patirti nemažų finansinių nuostolių.

Mažos taršos zonos

Seimas buvo įpareigojęs savivaldybes nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, kuriose būtų apribotas ir transporto priemonių judėjimas. Tiesa, Aplinkos ministerijos teigimu, laiku to nepadarė nei viena savivaldybė, todėl ketinama tvarką švelninti.

Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Tai reiškia, kad šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje bei Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose.

Tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas dar prieš Kalėdas priėmė svarstyti Seimas. Pakeitimais, be kita ko, siūloma nustatyti ne mažos taršos transporto zonas, o apskritai mažos taršos zonas.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, mažos taršos zona laikoma savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių.