LRT trumpai. Ar šiųmetinis gripas pasižymi sunkesniais simptomais?

Per pandemiją primirštas gripas grįžta su trenksmu – pacientai skundžiasi ryškiais simptomais, o medikai perspėja apie galimas komplikacijas ir pataria: neskubėkite grįžti į darbus vos pagerėjus savijautai. „LRT trumpai“ primena, kokie simptomai būdingi gripui ir kaip šią infekciją atskirti nuo COVID-19.

Temperatūra kyla, vos nustoja veikti vaistai

Uostamiestyje gyvenanti Raminta virusinei infekcijai būdingus simptomus pajuto prieš kelias dienas. Pirmiausia pradėjo perštėti gerklę, o po pusdienio savijauta ėmė sparčiai blogėti: pradėjo krėsti šaltis, laužyti kaulus, skaudėti raumenis, galvą.

„Vakare po darbo pasimatavau temperatūrą, buvo beveik 38 laipsniai. Man paprastai niekada nekyla aukšta, aš net angina sergu tik su 37 laipsniais. Vakare jaučiau, kad erzina net šviesa. Visą naktį temperatūra taip ir šokinėjo, maždaug kas tris valandas iki 38–39 laipsnių kildavo: nusimušu iki 37 laipsnių, praeina kelios valandos, vėl užkyla. Keikiu save, kad šiemet nepasiskiepijau nuo gripo. Anksčiau vis skiepijomės visa šeima ir nė vienas nesusirgdavome, o šiemet kažkaip uždelsėme su skiepu, tai jau kaip smogė…“ – pasakojo sunegalavusi moteris.

Ji sakė dėl itin prastos savijautos kartu su temperatūrą mažinančiais vaistais gerianti ir vaistų nuo skausmo, nes vargina raumenų skausmas, laužo kaulus.

Beveik prieš metus, sausio pradžioje, moteris sirgo COVID-19. Tuomet esą savijauta buvo kur kas geresnė.

„Tikiu, kad gal suveikė skiepai: likus dviem savaitėms iki ligos buvau pasiskiepijusi trečia vakcinos nuo koronaviruso doze. Tuomet sunkiausias simptomas buvo turbūt tai, kad temperatūra ne kilo, o krito. Buvo dienų, kai apie 34 laipsnius svyravo. Tada tiesiog daug prisirengdavau, gėriau daug karštų skysčių, gulėjau karštoje vonioje“, – prisiminė pašnekovė. Tiesa, sergant COVID-19 ją kamavo ir šiai infekcijai būdinga sloga.

Įtarimus, jog šįkart ji susirgo dėl pandemijos kiek primirštu gripu, sustiprino ir tai, kad greitojo COVID-19 testo atsakymas – neigiamas.

Gripas visuomet turi ryškius simptomus

Kaip LRT.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, gripas ir COVID-19 yra kvėpavimo takų virusinės infekcijos, jos pasireiškia panašiais simptomais, todėl tik gydytojas, paskyręs tyrimus ir gavęs jų atsakymus, gali tiksliai nustatyti diagnozę.

„Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 laipsniai Celsijaus), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas“, – pasakojo NVSC atstovė.

Ji priminė, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra panašūs: karščiavimas, sausas kosulys, tačiau šiai virusinei infekcinei ligai būdingas ir dusulys, skausmas ar spaudimas krūtinėje.

„Kiti COVID-19 simptomai yra apetito praradimas, nuovargis, skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys), gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas. Priminsime, kad COVID-19 liga gali pasireikšti lengvais simptomais arba nebūti jokių ligos simptomų (besimptomė ligos forma). Tai dar vienas skirtumas nuo gripo – gripas visuomet turi gana ryškius simptomus“, – akcentavo G. Gargasienė.

Komplikacijos gali grėsti visiems

Anot pašnekovės, abi ligos pavojingas visiems asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau didžiausią riziką patirti sunkių komplikacijų (plaučių uždegimą, miokarditą, encefalitą, meningitą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, dauginį organų nepakankamumą) turi maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės (65 m. ir vyresni) bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu arba COVID-19 gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo), tai gali lemti žmogaus sveikatos pablogėjimą ar net mirtį.

Todėl net ir praėjus ryškiems simptomams ir pasijutus geriau nereikėtų skubėti grįžti į įprastą gyvenimą – ligai įveikti reikia laiko, akcentavo NVSC atstovė.

Gydytojo konsultacija būtina

Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Augustina Vokietaitienė priminė, jog esant bet kokiam virusiniam infekciniam susirgimui pirmoji pagalba yra daug skysčių, vitaminas C ir poilsis.

„Gripo atveju paprastai dažnai kyla aukšta temperatūra. Tokiu atveju galima gerti paracetamolį“, – sakė gydytoja.

Pasak jos, gripas paprastai nustatomas pagal simptomus, kartais ir pagal turėtą kontaktą. Virusinę infekciją parodo ir išsamus kraujo tyrimas, CRB tyrimas.

„Jei matyti leukocitų mažėjimas, gali įtarti virusą. Kai yra ir kitų jam būdingų simptomų, galima patvirtinti diagnozę“, – sakė medikė. Ji atskleidė, kad kai kurios gydymo įstaigos turi ir greitųjų gripo testų.

„Vis dėlto galutinis sprendimas dėl diagnozės priimamas ne pagal vieno tyrimo rodmenis. Įtarus, kad galite sirgti gripu, reikėtų kreiptis į savo gydytoją“, – priminė A. Vokietaitienė.

Ji pritarė, kad po pandemijos žmonės nepakankamai rimtai reaguoja į gripą ir, jei gerai jaučiasi, nesikreipia į medikus, nesisaugo ir toliau platina virusą.

„Dažniausios klaidos – susirgę nesikreipia į gydytojus, vos pasijutę geriau eina į darbą, taip save alina ir aplinkinius užkrečia. Neįvertina, kad tada sunkiau visiems – ir patiems pacientams, nes jiems kyla komplikacijų grėsmė, padidėja išlaidos, ir medikams, nes jie gydo jau ne gripą, o dėl komplikacijų kilusias ligas – plaučių uždegimą, sinusitą. Gripo komplikacijos gali pažeisti ir širdies raumenį, inkstus, neretas atvejis ir virusinis encefalitas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Skiepytis dar nevėlu

NVSC ir šeimos gydytoja priminė, kad skiepijimas yra pagrindinė specifinė profilaktikos priemonė, mažinanti ligų naštą gyventojų sveikatai. Nuo gripo skiepytis rekomenduojama kasmet, nes kiekvienais metais kuriama nauja sezoninio gripo vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Pasiskiepyti nevėlu ir dabar. Tiesa, reikėtų prisiminti, jog imunitetas po vakcinacijos susiformuoja ne iškart. Net ir pasiskiepijus išlieka tikimybė susirgti gripu, tačiau skiepas apsaugo nuo sunkių komplikacijų, kurios tam tikrais atvejais gali pasibaigti mirtimi.

Nors skiepai rekomenduojami visiems, naudingiausi jie žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai nėščiosios, 65 m. ir vyresni asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, slaugos ir globos įstaigose gyvenantys asmenys.

Visi jie turi galimybę pasiskiepyti nemokamai. Kiti asmenys pasiskiepyti nuo gripo gali savo lėšomis. Vakcinų nuo gripo reikėtų ieškoti savo pirminės priežiūros gydymo įstaigoje – poliklinikoje, sveikatos centre ir pan.

„Per vieną vizitą pas gydytoją galima pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. Šiuo metu COVID-19 vakcina yra toliau tobulinama, siekiant sukurti apsaugą nuo įvairių SARS-CoV-2 viruso variantų. Naudojama COVID-19 ligos vakcina yra efektyvi, apsauganti nuo rizikos būti hospitalizuotam, susirgti sunkia ligos forma ar mirti“, – priminė NVSC atstovė G. Gargasienė.

Daugiausia sergančiųjų – Kauno apskrityje

NVSC duomenimis, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesnę savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tiesa, lyginant praėjusios ir ankstesnės savaitės duomenis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 ligos atvejų – sumažėjo.

Daugiausia sergančiųjų gripu ir ŪVKTI šiuo metu Kauno apskrityje, mažiausiai – Utenos.

Net 18 pacientų dėl gripo praėjusią savaitę buvo paguldyta į ligoninę. Didžioji dalis jų (16 iš 18) buvo vaikai ir paaugliai, t. y. iki 18 m. amžiaus.