LRT FAKTAI. Visi kalba apie pensinio amžiaus ilginimą, bet ar tam yra pagrindo?

Ar Lietuvoje reikėtų pensinį amžių ilginti iki 72-ejų metų, progos pasakyti savo nuomonę pastarąją savaitę nepraleido nė vienas politikas. Nepasitenkinimas pensinio amžiaus ilginimo galimybe nuvilnijo ir socialiniuose tinkluose. Tačiau iš tiesų tokios pertvarkos Lietuvoje imtis nesiūlo niekas.

Tai vadinama „šokiruojančiu skaičiumi“, „ažiotažu“ ir „niūria ateitimi“ – jau dvejus metus Lietuvoje nuolat atsinaujina kalbos apie tai, kad pensijos bus vėlinamos iki 72-ejų metų. Tačiau kodėl šis nuogąstavimas yra nepagrįstas?

Kalbama apie 2040-uosius

Pirmą kartą gandas, jog Europos Komisija (EK) siūlo didinti pensinį amžių, pasigirdo prieš dvejus metus.

Tada pasirodė EK studija apie europiečių visuomenių senėjimą, vadinamoji žalioji knyga, kuri pateikė pavyzdį, kad jei Lietuvoje 2040 metais liktų toks pat darbingo amžiaus ir vyresnių (daugiau nei 65-erių metų) gyventojų santykis, pensinis amžius turėtų būti pailgintas iki 72-ejų metų. Naujausiais duomenimis, šiuo metu vienam darbingo amžiaus Lietuvos gyventojui tenka 31 senjoras, šis skaičius kas kelerius metus paauga.

Kaip skaičiavo specialistai, toks jis turėtų būti ir Liuksemburge, o Malta, Vengrija ir Švedija turėtų pailginti darbingą amžių tik iki 68-erių metų.

Tai – Eurostato pateikti skaičiavimai, tačiau Lietuvoje jie buvo suprasti ne tik kaip Briuselio įpareigojimas, bet ir siūlymas didinimo imtis dar šios kadencijos Seimui.

Nerimauti pradėjo ne tik Lietuvos gyventojai ir politikai, bet ir Liuksemburgo žiniasklaida, nes čia, minima dokumente, pensinis amžius taip pat turėtų būti pailgintas iki 72-ejų metų. Žinią, kad Lietuvoje pensijas neva siūloma skirti tik nuo 72-ejų metų, pasigavo Latvijos žiniasklaida ir ėmė svarstyti, ar panašus likimas nelaukia ir latvių. Kitos valstybės dėl skaičiavimų tokio nerimo kaip Lietuvoje nekėlė, kelios pensinį amžių pailgino savo nuožiūra.

Tačiau Lietuvoje šiuo klausimu vien per pastarąją savaitę kalbėjo visi aukščiausi politikai, jie minėjo, kad pensinio amžiaus ilginimo nepalaiko.

EK atstovybės vadovas: tokios rekomendacijos niekada nebuvo

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Manto Vaščegos, atstovybė, jau dvejus metus viešojoje erdvėje vis iškeliant klausimą, ar reikia ilginti pensinį amžių iki 72-ejų metų, primindavo, kad tai nėra Briuselio įpareigojimas, o tik teorinio skaičiavimo pavyzdys.

„Komisija nei siūlo, nei rekomenduoja ilginti pensinį amžių iki 72-ejų metų. Atvirkščiai, Komisija visada pasisako už tai, kad būtų diskusijos kiekvienoje šalyje ir būtų prieita prie kiekvienai valstybei priimtinų sprendimų, kurie užtikrintų pensijų adekvatumą, tai, kas priimtina žmonėms. Kiekvienoje valstybėje procesai yra unikalūs“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, ne paslaptis yra tendencija, jog Europos visuomenė senėja, vyksta pokalbiai, ką reikėtų daryti, kad socialinė ir sveikatos apsaugos sistema tai atlaikytų.

„Faktas, kad reikia galvoti apie susijusius procesus <…> Bet tai nei siūlymas, nei rekomendacija.

Pats dokumentas net nėra išimtinai susijęs su pensiniu amžiumi, čia yra kalbama ir apie mokymąsi visą gyvenimą, ir apie sveiką gyvenseną, poreikį didinti našumą, išlaikyti daugiau darbuotojų, vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Keista, kad susiformavęs toks naratyvas“, – sakė M. Vaščega.

Viešojoje erdvėje kalbos, esą EK siūlo Lietuvai didinti pensinio amžiaus ribą, paskatino ir priešiškų nuotaikų, nepasitenkinimą ES. M. Vaščega pabrėžė, kad EK ir įgaliojimai Lietuvai kitokie.

„EK pareiga yra inicijuoti naujus teisės aktus. Komisija žiūri, kiek kiekviena šalis vėliau įgyvendina tuos teisės aktus, gali būti paprašoma ar nurodoma, Komisija atlieka priežiūrą“, – sakė jis.

EK taip pat pateikia vadinamąsias Europos semestro rekomendacijas, koordinuoja ekonominę politiką, būna rekomendacijų dėl socialinių klausimų.

Naujausios rekomendacijos Lietuvai – iškastinio kuro mažinimas, atsinaujinančių išteklių didinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energetinių jungčių su Europa užtikrinimas.

Taip pat, pasak M. Vaščegos, EK rekomenduoja Lietuvai stiprinti sveikatos priežiūros tinklą, padidinti galimybes gauti socialinį būstą ir užtikrinti, kad jis būtų kokybiškas, iki 2024 m. užtikrinti pensijų indeksavimą.

„Rekomendacijos dažnai susijusios su skurdo rizikos asmenimis, kad turi mažėti jų skaičius, kad turi būti socialinės apsaugos sistemos adekvatumas, nes Lietuvoje vis dar daug žmonių, kuriems gresia atskirtis, turi būti tinkama sveikatos apsaugos sistema. Bet niekada nebuvo rekomendacijos, kad pensinis amžius turi būti pailgintas iki 72-ejų metų – rekomendacijos dėl pensinio amžiaus apskritai nebuvo“, – sakė EK atstovybės vadovas.

Europos Komisija nėra nei įpareigojusi, nei rekomendavusi Lietuvai ilginti pensinį amžių iki 72-ejų metų. Toks buvo Eurostato atliktas skaičiavimas, siekiant parodyti, kaip smarkiai Lietuvoje iki 2040 metų išaugs vyresnių žmonių skaičius – pavyzdžiu buvo norima iliustruoti, kad jei Lietuva norėtų tais metais išlaikyti tą patį dirbančiųjų ir valstybės išlaikomų senjorų skaičių kaip šiandien, darbingas amžius turėtų būti ilgesnis negu dabar.