LRT FAKTAI. Marihuana: peilis sveikatai ar vaistas – ką sako mokslas?

Įstatymo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo svarstymai ir vėl įsiūbavo diskusijas. Kas tiesa, o kas – ne?

Lietuvoje diskutuojant apie įstatymų pataisas, leidžiančias dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą, tiek Seime, tiek socialiniuose tinkluose buvo galima išgirsti daug abejonių keliančių teiginių apie kanapių poveikį sveikatai.

Gąsdina žala: psichoze, šizofrenija

Seime buvo švaistomasi vaizdingais posakiais apie narkotikų pelkes ir liūnus, pasakojama, kad dekriminalizavus marihuaną, didelė dalis žmonių taps priklausomi nuo stiprių narkotikų.

Vienas iš pasigirdusių argumentų – esą marihuana sukelia psichikos ligas. Taip tvirtino ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, įspėjęs apie kanapių esą sukeliamą šizofreniją. Šiuo teiginiu dalijosi ir Valstiečių ir žaliųjų partija savo socialiniuose tinkluose.

Tiesa, politikas minėjo, kad remiasi tyrimais, o socialiniuose tinkluose šie teiginiai dažnai nepagrindžiami niekuo. Pavyzdžiui, dalijamasi straipsniu, kuriame aprašomi žiaurūs Vokietijoje įvykdyti nusikaltimai, juos įvykdė nuo narkotikų apsvaigę žmonės.

Internete galima rasti ir priešingos informacijos – kad marihuana esą galima šizofreniją gydyti, taip pat gydyti vėžį, populiarus įsivaizdavimas, kad suktinė gali numalšinti skausmą.

Artūras Barkus, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėjas, sako, kad kaip medikas nėra linkęs kalbėti apie kanapių naudą ir dažniau susiduria su liūdnomis pasekmėmis.

„Kanapės arba marihuana veikia galvos smegenis per specifinius nervų ląstelių receptorius, kurie užtikrina normalią mūsų smegenų funkciją. Panaudojus kanapių, tas poveikis gerokai sustiprėja, jie gausiai veikiami, sukeliamas malonus apsvaigimo pojūtis. Kartais [padarinių] nebūna, kartais jie būna lengvi, sunkesniais atvejais gali prireikti net ir medikų pagalbos“, – sakė jis.

Grėsmės labai retos

Pasak pašnekovo, įprastai kanapių poveikis lemia trumpą nuotaikos pakitimą, koncentracijos ir dėmesio pokyčius, trumpalaikį atminties praradimą.

„Sunkesniais atvejais pačios kanapės itin retai sukelia grėsmingų sveikatai pasekmių, tačiau galima būtų kalbėti apie tendenciją, kad rinkoje gali atsirasti ne tik seniau reguliariai naudotų kanapių arba marihuanos, bet ir sintetinių medžiagų, sintetinių kanabinoidų“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Pasak jo, nuo tokių medžiagų atsiranda sąmonės pakitimų, žmonės regi haliucinacijas, kliedi, susijaudina, elgiasi agresyviai, prireikia medikų pagalbos.

„Pavojus tas, kad šių medžiagų paplitimas yra nemažas, jų vis atsiranda naujų, bet jos gali būti vartojamos ir sąmoningai, ir ne“, – sakė A. Barkus.

Anot jo, ilgalaikis kanapių poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas.

„Nors yra tyrimų, kurie tam tikras išvadas leidžia daryti, tai vis dar tiriama. Ilgalaikį poveikį galima sieti su smegenų vystymusi. Ko gero, didžiausia kanapių ilgalaikio vartojimo žala yra pradėjus jas vartoti paauglystėje ar dar anksčiau, kol smegenys dar vystosi. Tai turi įtakos tam tikrų smegenų jungčių tarp ląstelių susidarymui, ilgalaikį vartojimą galima sieti su kitais psichikos surikimais, tokiais kaip depresija, nerimu, pasitaikančiomis mintimis apie savižudybę. Mokslinių tyrimų rezultatai įvairūs, kategoriškas išvadas daryti sunku. Bet dalis žmonių, vartodami reguliariai, gali tapti priklausomi nuo šios medžiagos“, – sakė jis.

Kitas pašnekovas, psichiatras ir Prancūzijos Monpeljė universiteto doktorantas Robertas Strumila, neslepia manantis, kad kanapes reikėtų legalizuoti. Anot jo, tyrimai rodo, kad neigiamas kanapių poveikis atsiranda žmonėms, turintiems genetinį polinkį, o narkotikų vartojimo dekriminalizavimą palaiko ir Pasaulio sveikatos organizacija.

„Žmonės, kurie turi genetinį polinkį, gali patirti psichozę, gali prarasti realybės suvokimą. Tiems, kurie to genetinio polinkio neturi, kanapės šių dalykų nepaskatins. Žmonėms, kurie turi nerimo sutrikimą, jos gali paskatinti nerimo simptomus.

Daug didesnė žala yra jauniems žmonėms, kol jų smegenys vystosi, kol dar nesubrendusi prefrontalinė žievė, nes turi neurotoksišką poveikį“, – sakė jis.

R. Strumila pabrėžia, kad didesnę žalą sveikatai sukelia alkoholis ir tabakas, o marihuanos ar psichodelinių grybų poveikis yra nedidelis.

„Šizofrenija gali išsivystyti žmonėms, kurie turi stiprų genetinį polinkį, ją gali paskatinti ne tik kanapės, bet ir stresas, amfetaminų vartojimas. Jei žmonės neturi polinkio į šizofreniją, legalios, dekriminalizuotos kanapės šizofrenijos nepaskatins.

Jei didelės dozės, dažnumas didelis, gali atsirasti psichozinių simptomų: paranoja, nepasitikėjimas aplinka, bet labai svarbu pažymėti, kad turi būti genetinis polinkis. Jei kas nors kartą pavartos kanapių ir atsiras šizofrenija, taip nebūna“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, jam taip pat žinomi atvejai, kai parduodamos kanapės yra pastiprinamos sintetinėmis medžiagomis, todėl didesnė jų koncentracija gali sukelti haliucinacijas ar kliedesius.

Kuo remiasi Veryga?

LRT.lt pakalbintas Seimo narys A. Veryga sakė neįžvelgiantis nieko blogo, kad Seime pristatė studiją, kuri remiasi 1987-ųjų duomenimis.

Minimos studijos metu buvo tiriama 45 tūkst. vyrų Švedijoje. Buvo išsiaiškinta, kad niekada kanapių nevartoję žmonės rečiau serga šizofrenija. Tačiau studijos autoriai pabrėžė, kad tai nereiškia priežastinio ryšio, t. y. galbūt kanapių vartojimas buvo sutrikimo pasekmė, bandymas gydytis.

Be to, buvo tiriami tik 274 šizofrenijos atvejai ir tik 49 iš šių žmonių buvo vartoję kanapių. Šizofrenija taip pat daug dažniau buvo siejama su skyrybomis arba ankstesniais psichiniais sutrikimais.

„Tai nieko nekeičia. Kai kuriuos dalykus apie žmogaus kūną išsiaiškino dar Hipokrato laikais, mes nesakome, kad jie nėra tiesa. Tai unikali studija“, – savo argumentą aiškino A. Veryga, turintis gydytojo psichiatro licenciją.

Jis sako, kad didžiausią nerimą jam kelia tai, kad marihuana paveikia centrinę nervų sistemą.

„Manau, kad tai labai aiškiai patvirtinta, nes yra aiški koreliacija: kuo daugiau kartų vartoji, tuo didesnė rizika. Jei jos nebūtų, tada galėtume diskutuoti.

Žinau, koks klausimas keliamas, – sakoma, kad gal žmonės, kurie vartoja kanapes, turi įgimtą polinkį į psichozinius susirgimus, šizofreniją. Tai nelabai susiję su realybe. Jei pažiūrėtume, kokie žmonės dabar vartoja, <...> psichozinių susirgimų Lietuvoje ir Europoje atsiranda vis daugiau“, – sakė jis.

A. Veryga sako, kad dėl to kanapių ribojimas prasmingas.

„Galima diskutuoti, kad asmuo turėjo genetinę predispoziciją. Bet tai irgi nieko nekeičia vartojimo prasme, nes žmogus sužino tik pabandęs. Ir tada tai jo nebepaguodžia“, – svarstė A. Veryga.

Nauda sveikatai?

Paradoksalu, bet panaršius internete rastumėte ne tik gąsdinimų, kad marihuana sukels baisias psichines ligas, bet ir siūlymų jas gydytis suktine.

A. Verygos pasiteiravus, kaip vertina argumentus, kad marihuana gali gydyti, jis atkreipė dėmesį, kad medicinoje vartojama ne viena psichiką veikianti medžiaga: morfinas, psichostimuliatoriai, raminamieji ir migdomieji vaistai.

„Nemanau, kad politikai turėtų dėl to ginčytis, nes tai ne politikų reikalas. Tai yra moksliškai įrodoma. <...> Atliktos klinikinės studijos, jie vartojami kaip vaistai. Tai nėra savigyda, o reglamentuojama sritis“, – sakė jis.

Jei jie ateitų į Lietuvos rinką, registruoti kaip vaistai, juos būtų galima pardavinėti ir problemos A. Veryga nematytų.

„Tai yra visiškai kita sritis ir aš neturiu jokių priekaištų. Jei vieną dieną kas nors ras vaistą, patvirtins jį ligai gydyti, tą patį kanapėse esantį THC, tai gerai. Jei jį registruos kaip vaistą, žinosime dozę, net ir aš pats, jei grįšiu dirbti gydytoju, jį skirsiu“, – sakė jis.

LRT.lt kalbinti medikai sakė, kad kol kas ne tik marihuanos žala, bet ir nauda nėra ištirta.

Pasak R. Strumilos, kanapės kai kuriais atvejais naudojamos vaikų epilepsijai, kai kuriems sutrikimams po chemoterapijos procedūrų gydyti. Populiarus įsitikinimas, kad suktine galima palengvinti skausmą, nėra patvirtintas tyrimais.

„Nėra indikacijos, bet šiek tiek yra mokslinių įrodymų, kad gali padėti gydant chroninį skausmą. Įrodymai nėra stiprūs, daug diskusijų, bet pasaulyje, ypač JAV, Europoje, yra opioidinių vaistų nuo skausmo krizė. Receptiniai preparatai nuo skausmo sukelia priklausomybę ir jų žala yra labai didelė. Yra apskaičiuota, kai jei pakeistume į medicinines kanapes, ta žala sumažėtų“, – sakė R. Strumila.

Pasak A. Barkaus, kai kuriais atvejais panašų skausmą malšinantį poveikį davė placebas.

„Kanapių produktų poveikis skausmui malšinti yra tiriamas, siekiama išsiaiškinti, ar tai kanapių sukeliamas skausmo malšinimas. <...> Ko gero, išvada yra ta, kad didelis lūkestis gali sukelti savaime net skausmą malšinantį poveikį. Pastebėta, kad net placebas gali efektyviai malšinti skausmą. Konkrečių išvadų apie kanapių teikiamą naudą skausmui malšinti negaliu pasakyti, bet galiu patvirtinti, kad net ir placebas skausmą numalšina taip pat efektyviai“, – sakė jis.

Mokslininkų teigimu, kanapės dažniausiai sukelia trumpą nuotaikos pakitimą, koncentracijos ir dėmesio pokyčius, trumpalaikį atminties praradimą, jų vartojimas siejamas su depresija, nerimu, pasitaikančiomis mintimis apie savižudybę, tačiau priežastinis ryšys tarp šizofrenijos ir kanapių vartojimo nėra nustatytas. Taip pat nėra iki galo įrodyta, jog kanapės malšina skausmą.