LNTPA ir Vilniaus valdžia apjungia jėgas dialoge su Aplinkos ministerija

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovybės susitikime NT verslo bendruomenė ir miesto valdžia tęsė konstruktyvų dialogą apie miesto urbanistinės plėtros tobulinimą, abiejų šalių bendradarbiavimo efektyvumą, verslo aplinkos gerinimą, pokyčius ir naujoves. Jau ketvirtą kartą šiais metais įvykęs LNTPA narių ir mero susitikimas tampa pažangia tradicija, siekiant apčiuopiamų miesto plėtros rezultatų.

Paskutiniame šių metų susitikime pagrindiniai akcentai buvo dedami statybos dokumentų derinimo procedūrų supaprastinimo, užsitęsusių terminų bei dokumentacijos automatizavimo tematikoje. Taip pat itin aktualus abiem pusėm tampa stringantis dialogas su kitomis statybų procese dalyvaujančiomis valstybės institucijomis: Aplinkos ministerija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

„Turėjome pagrįstų lūkesčių dėl Aplinkos ministerijos iniciatyvų ir veiklumo sprendžiant NT rinkai opius klausimus. Deja, tenka pripažinti, kad aktualūs ir svarbūs ne tik verslui, bet ir miestui, visuomenei klausimai apleisti ministerijos koridoriuose ir neturi šeimininko – problemų apimtys auga, sprendimai vilkinami. Maža to, prisikuriama naujų reguliacinių tvarkų bei statybų procesus griežtinančių sąlygų. Tokie pokyčiai yra net tik neišdiskutuoti su verslu, savivaldybe, bet ir neturi logiško pagrindo“, – apie situaciją su Aplinkos ministerija kalba Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas.

„Ar ministerija palaiko miesto urbanistinę kryptį? Iki šiol neturime jokio supratimo, kuria kryptimi žiūri Aplinkos ministerija. Kol kas tik stebime ministerijos nenuoseklų toną ir urbanistinės vizijos neturėjimą“, – priduria Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienas daugiausiai nesusipratimų keliančių klausimų tiek NT plėtotojams, tiek savivaldybei – Aplinkos ministerijos sprendimas dėl želdynų plotų normų padidinimo. Pasak vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, labai tikėtina, kad nepasikeitus dabartiniams planams sulauksime momento, kai, pavyzdžiui Naujamiestyje, nebus galima statyti jokio gyvenamosios paskirties objekto:

„Negali keisti normų neišsiaiškinęs pasekmių. Bendrajame miesto plane numatėme 2-3 kvadratus želdynų ploto vienam žmogui. Ministerijos norai siekia 10 kvadratų. Jei bus patvirtintos tokios normos, gyvenamojo NT plėtra bus tiesiog neįmanoma kai kuriuose miesto rajonuose, nes neužteks plotų želdynams. Ir kas tada? Vėl statysime svečių namus?“, – apie ministerijos planus kalba M. Pakalnis.

Svarbių ir nesprendžiamų situacijų fone LNTPA  kartu su Vilniaus miesto valdžia sutarė apjungti pajėgas dialoge su Aplinkos ministerija: „Tikslas yra bendras: sveika ir logiška verslo aplinka, procedūrų pagrįstumas bei sklandumas miesto urbanistinėje plėtroje. Todėl norime kartu su savo socialiniu partneriu, Vilniaus miesto savivaldybe, bendromis jėgomis kalbėtis su ministerija, kad turėtume stipresnius svertus dialoge su atsakingomis institucijomis“, – teigia M. Statulevičius.

Taip pat pasiektas susitarimas dėl bendro NT plėtotojų ir savivaldybės balso kalbantis su VTPSI vadovybe: „Pastebime, kad kitas įstaigas reguliuojančios institucijos, tokios kaip VTPSI, neretai išsikelia sau didesnius lūkesčius nei iš jų reikalauja teisės aktai. To rezultatas – perteklinių dokumentų reikalavimai: jie prašo iš mūsų, o mes – iš verslo. Todėl ir tampame visi nepagristų lūkesčių įkaitais“, – kalba Vilniaus miesto vyr. architektas, pripažindamas, kad savivaldybė dėl tokios situacijos iš NT plėtotojų taip pat prašo perteklinių dalykų, kurių visai nereikia.

Ieškodami sklandesnių statybų derinimo sprendimų LNTPA nariai išgirdo savivaldybės siekį, kuo skubiau suvienodinti dokumentacijos vertinimo ir sudarymo reikalavimus, kad atskirų skyrių specialistai NT plėtotojų pateiktus dokumentus vertintų pagal vienodus kriterijus taip išvengiant perteklinės informacijos ir pastabų dubliavimosi.

„Mūsų atsakymas į verslui iškilusius klausimus tampa savivaldybės įsipareigojimas elgtis taip, kaip atsakėme. Jei pažadėjome ir neįgyvendinome savo pažado, imkite mus už kupros ir beskite pirštu į faktą. Atsiprašysime ir padarysime, kaip priklauso“, – kalba R. Šimašius.

Meras priduria, kad šiuo metu savivaldybė siekia kuo efektyviau įgyvendinti derinimo procesus: labai aiškiai apibrėžti terminai, dokumentacijos tikrinimas apsiribotų vienu specialistu, nebūtų pakartotinai siunčiamos skirtingos pastabos. „Jei savivaldybė ar jos pavaldume esančios įmonės nesugebėjo iš pirmo karto pasakyti pastabos, antrą kartą jau nebegali“, –  griežtas Vilniaus meras.

Savivaldybė taip pat įvardino, kad nuo šiol vienu kvartalu galima laikyti tik 1 hektaro plote įgyvendintą NT projektą. Kalbėdama apie atleidimą nuo infrastruktūros mokesčio, miesto valdžia akcentavo, kad nuo mokesčio gali būti atleisti tie plėtotojai, kurie įgyvendina tos pačios paskirties socialinius objektus (darželius, mokyklas ir pan.) kaip ir savivaldybė. Bet jei yra statomas, pavyzdžiui universitetas, o savivaldybė tokių projektų neplėtoja, tokiu atveju NT verslas nėra atleidžiamas nuo infrastruktūros mokesčio.

LNTPA pristatė savo iniciatyvą dėl MIPIM parodos: asociacijos nariai renka lėšas, kad Vilniaus miestas turėtų savo reprezentacinį stendą vienoje svarbiausių ir garsiausių NT paradų pasaulyje, kuri kovo mėnesį vyks Kanuose. Pasak LNTPA vadovo, dalyvavimas tokios reikšmės renginyje meistui yra būtinas ne tik įvaizdine ir žinomumo kontekste, bet ir potencialių investicijų pritraukimo procese.

Kitas LNTPA ir Vilniaus miesto savivaldybės susitikimas planuojamas sausio mėnesį.