Liūdnas „Šiaulių“ finišas: nesėkmės priežastys ir kokios permainos būtinos komandai

„Šiaulių“ klubas prieš sezoną turėjo ambicingų tikslų – dar kartą įsitaisyti pirmajame ketverte, bet viskas pasibaigė visišku krachu – užimta devintoji vieta ir prasidėjusios atostogos jau gegužės 8-ąją.

Antano Sireikos auklėtiniai atkrintamąsias praleis pirmą kartą nuo 2018–2019 m. sezono, kai su 7 pergalėmis ir 29 pralaimėjimais finišavo 10-oje vietoje. Praėjusiame sezone jie įsitaisė ketvirtoje pozicijoje, kai ketvirtfinalyje laimėjo seriją neturėdami namų pranašumo prieš Jonavos „CBet“, nusileido pusfinalyje Vilniaus „Rytui“, o kovoje dėl bronzos – Kauno „Žalgiriui“.

Vasarą „Šiauliai“ turėjo užduotį pakeisti savo lyderius – Jonathaną Elmore‘ą, Isaiah Armwoodą, Giedrių Staniulį ir daug naudos davusį paskutinėje sezono fazėje Issufą Sanoną.

Vietoje šių žaidėjų atvažiavo Kyle‘as Mangasas, Bryce‘as Douvier, Jonas Zohore ir Antino Jacksonas. Dabar jau akivaizdu, kad kompensuoti praradimų šiauliečiams nepavyko, ką byloja ir galutinė vieta, kuri leido aplenkti tik Pasvalio „Pieno žvaigždes“, „Gargždus“ ir Prienų „Labas GAS“.

„Šiauliai“ nežymiai padidino biudžetą ir jis šiame sezone siekė apie 850–900 tūkst. eurų, tačiau svarbi detalė, kad daug žaidėjų liko komandoje ir jų atlyginimai taip pat ūgtelėjo pagal turėtus susitarimus iš anksčiau. Taip ekipa neturėjo ženklaus sustiprėjimo, bet tapo ta, kuri turi žaidėjų algoms išleido daugiau, nes toliau liko rungtyniauti Martynas Varnas, Eimantas Stankevičius, Arminas Urbutis, Donatas Sabeckis, Danielis Baslykas, Nemanja Bezbradica ir Paulius Danusevičius. Jeigu jų atlyginimai ūgtelėjo bent jau 10 proc., tai sudaro jau ženklų biudžeto skaičių.

Dar viena svarbi detalė – tarpsezonio metu neatvyko nė vienas vietinis krepšininkas, kuris turėtų svarbų vaidmenį komandoje ir įneštų svarų indėlį į žaidimą. Tas pats G.Staniulis vasarą pasinaudojo galimybe ir nutraukė sutartį, nors „Gargžduose“ jis gavo tik šiek tiek didesnę algą, kurią neabejotinai jam būtų pasiūlę ir „Šiauliai“. Tas pats D.Sabeckis buvo informavęs klubą, kad išvyks, jeigu per numatytą terminą suras komandą užsienyje, bet nebuvo pasiūlymo, kuris pranoktų „Šiauliuose“ gaunamą beveik 7 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą.

Toli nereikia žvalgytis – analogiška situacija su svarbiais lietuviais buvo ir prieš 2021–2022 m. sezoną, kai „Šiaulius“ papildė vienintelis G.Staniulis. Tikrai Šiauliai nėra Pasvalys, kur žaidėjai nenori vykti rungtyniauti. Klubas žaidžia geroje arenoje, turi geras treniruočių sąlygas, gerą struktūrą, laiku mokamus atlyginimus bei gerą reputaciją. Tai kur slypi priežastys?

Čia akys krypsta į vyr. trenerį A.Sireiką. Lietuvai nusipelnęs strategas jau buvo sulaukęs savo buvusių auklėtinių kirčių, bet lygiai taip pat sulaukė ir buvusių žaidėjų užtarimo – stratego pusėn stojo Mindaugas Kuzminskas ir kiti žinomi žaidėjai. Krepsinis.net kalbinti krepšininkai vienareikšmiško atsakymo apie specialisto darbą negalėjo pateikti – vieniems treneris per treniruotes per daug kalba, kitiems trūksta aiškumo, o dar kitiems – viskas tinka ir patinka. Turbūt nėra trenerio pasaulyje, kuris patiktų visiems 12 komandos žaidėjų.

Kaip bebūtų, tendencija „Šiauliams“ nėra gera, kai geri vietiniai žaidėjai ten nevyksta rungtyniauti jau kelis sezonus iš eilės. LKL gerų lietuvių turėjimas yra labai svarbus, kuris dažnai gelbėja, kai komanda prašauna su legionieriais arba šie sezono pabaigoje yra praradę didelę dalį savo motyvacijos.

„Šiauliams“ komplektacijoje koją pakišo N.Bezbradicos trauma, kuri serbą išvedė iš rikiuotės ilgam laikui ir jis LKL spėjo sužaisti vos 8 mačus. Apskritai tik keturi žaidėjai sužaidė visas 33 reguliaraus sezono rungtynes, tad dėl traumų šiauliečiai tikrai kentėjo. Ypač skaudus buvo M.Varno praradimas, kuris praleido 1,5 mėnesio ir nuo kovo pradžios iki balandžio vidurio „Šiauliai“ laimėjo vos 1 sykį per 7 susitikimus.

Vietoje serbo atvykęs Radoslavas Pekovičius buvo labai panašus į J.Zohore, o „Šiauliams“ reikia aukštaūgio, kuris gali plėsti aikštelę ir pataikyti iš toliau. J.Zohore taip pat netapo nauju G.Staniuliu. Nors danas pasižymi didele fizine jėga, tačiau neturi ištvermės, yra labai lėtas ir nuspėjamas bei pažeidžiamas gynyboje, ypatingai „du prieš du“ situacijose.

B.Douvier buvo labai nepasisekęs pirkinys, kurio vietos niekas neužėmė – čia pasitarnavo puikų sezoną sužaidęs veteranas A.Urbutis – 10,5 tšk. ir 12,3 naudingumo balo. Netrukus 37-ąjį gimtadienį švęsiantis veteranas galvojo apie karjeros pabaigą, bet sužaidė geresnį sezoną nei prieš tai buvęs, tad galbūt dar sportbačių ant vinies nekabins. Pasistiebė ir P.Danusevičius – 9,6 tšk. bei 11,1 naud. bal. rodiklius fiksavęs puolėjas taip pat prisidėjo prie to, kad B.Douvier pamainos ieškoti „Šiauliai“ nenorėjo.

Varnas

Savo trečiajame ir paskutiniajame sezone sužibėjo M.Varnas – 13,8 taško ir 14,9 naudingumo balo, pataikant tritaškius net 41,3 proc. (38/92) tikslumu, kai praėjusiame sezone šis rodiklis siekė vos 28,4 proc. Jau dabar aišku, kad M.Varnas į „Šiaulius“ nebegrįš – jis turi susitarimą su kita komanda. Kalbama, kad tai gali būti „Ryto“ klubas, kuris dar pernai aktyviai domėjosi šiuo 26 metų 196 cm ūgio buvusiu „Žalgirio“ jaunimo sistemos auklėtiniu.

D.Sabeckis taip pat išlaikė savo žaidimo lygį – 9,1 tšk., 7 rez. perd. Ir 14 naud. bal. per 29 minutes. Lyginant su praėjusiu sezonu, gerokai krito jo pataikymas iš toli – nuo padorių 35 proc. iki prastų 27,3 proc. Nepaisant prasto pataikymo, įžaidėjas metė daugiau tritaškių nei dvitaškių (132:115), kai praėjusiame sezone santykis buvo į kitą pusę. Taip varžovai gynyboje galėjo drąsiai rizikuoti ties D.Sabeckiu ir kirsti užtvaras pro apačią, atiduodant metimą, bet uždarant prasiveržimą krepšio link.

Tai buvo visi „Šiaulių“ šviesuliai šiame sezone – visi kiti žaidėjai neparodė jokio progreso ir nepateisino į juos dėtų vilčių. Ketvirtas sezonas komandoje E.Stankevičiui buvo blankus – 7,8 taško ir 6,6 balo, kas yra blogiau nei praėjusiame sezone, o snaiperio reputaciją turintis gynėjas pataikė tik 32,3 proc. metimų iš perimetro. Progresas nebent tame, kad gynėjas parodė, jog gali mesti ne tik iš toli, bet ir veržtis krepšio link, bet jo impulso nuo suolo labai stigo.

22-ejų D.Baslykas didelio proveržio irgi neparodė – 4,1 taško ir 2,8 balo per 14 minučių. Puolėjas geriau realizavo šansus iš toli (38,6 proc.), bet dažnai aikštelėje būdavo visiškai nematomas ir ekranuose jį pamatydavome stambiu planu nebent prasižengus, ką darydavo po 3 kartus per 14 minučių.

Visos viltys buvo dėtos į K.Mangasą, kuris turėjo tapti naujuoju J.Elmore‘u arba Elvaru Fridrikssonu, tačiau amerikiečiui labai stigo stabilumo. Sezono statistika atrodo neblogai (12,2 tšk., 10,5 naud. bal.), tačiau gerus pasirodymus keisdavo tragiškos atkarpos ir A.Sireika kiekvienose rungtynėse nežinodavo, kokią legionieriaus versiją gaus šįkart. Akivaizdu, kad „Šiauliai“ buvo projektuoti pagal tai, kad puolime juos į priekį ves M.Varnas ir K.Mangasas, bet pastarojo meistriškumas neprilygsta minėtiems dviems buvusiems „Šiaulių“ puolimo lyderiams, kurie du sezonus iš eilės spindėjo LKL pagal renkamus taškus.

Biudžetinis variantas buvo A.Jacksonas – amerikietis yra staigus ir energija trykštantis žaidėjas, tačiau labai pažeidžiamas gynyboje ir turintis prastą metimą iš toli. Kai abu tavo atakų organizatoriai pataiko kas 3–4 metimą iš toli, tu turi rimtų problemų. A.Jacksonas realizavo tik 31,2 proc. tritaškių, o šalia 4,7 rezultatyvaus perdavimo darydavo 2,8 klaidos. 180 cm ūgio įžaidėjas buvo atakuojamas varžovų gynyboje ir tai dar viena jo silpnybė. Daug tikėtis iš šio žaidėjo ir nebuvo galima, bet jo nereikėtų, jeigu prieš sezoną „Šiauliai“ būtų įsigiję dar vieną gynėją, kurio jiems reikėjo, kadangi buvo akivaizdu, jog Jokūbas Rubinas dar nėra priaugęs LKL lygio. Vasarą pasirinkimas žaidėjų buvo daug didesnis nei tuomet, kai atvyko A.Jacksonas.

Be abejo, kad viena „Šiaulių“ problemų buvo ir gynyba – 86,4 taško praleidžiama per susitikimą yra pernelyg daug. Patys įmesdavo 83,2 taško, kas yra 1 tašku daugiau nei pernai, bet gynyboje šiame sezone šiauliečiai buvo daug prastesni nei praėjusiame. Galbūt kažkas galėtų pasakyti, kad reikėjo geresnio puolime ir tai kompensuotų veiksmus prie savojo krepšio, tačiau su turimais ištekliais tikrai puolimas veikė gerai su 20 rezultatyvių perdavimų vidurkiu ir 3 vieta lygoje. A.Sireikos komandos niekada nebuvo ir nebus gynybinės, bet norint skirti pergales puolimu, turi turėti ypač talentingą komandą šiuo aspektu.

A.Sireika buvo paklaustas, ar planuoja likti „Šiauliuose“. Specialistas atsakė, kad norėtų likti, bet ne su tokia komplektacija. Jau dabar akivaizdu, kad laukia itin daug permainų – baigiasi kontraktai su visais pagrindiniais žaidėjais. Vietos keisti sudėtį yra daugiau nei reikia tik lieka didelis klausimas, ar tai darys A.Sireika.

Jeigu „Šiauliai“ nori permainų, tai dabar yra pats geriausias laikas tai daryti, kadangi naujas treneris galės suburti ekipą pagal savo braižą – be jaunimo kontraktų dar susitarimą kitam sezonui turi E.Stankevičius. Galbūt „Šiauliai“ suteiktų šansą štabe dirbusiems Robertui Giedraičiui arba Vaidui Pauliukėnui. Įdomus variantas būtų Rumunijoje puikiai padirbėjęs Tomas Rinkevičius, tas pats motyvuotas ir augantis Marius Kiltinavičius arba buvęs ilgametis žaidėjas Žydrūnas Urbonas, kurio neliks Utenos „UniClub Casino – Juventus“ klube. Pastarasis variantas atrodo realiausiai, jeigu A.Sireikos darbas būtų baigtas.

„Šiauliai“ turėtų visomis išgalėmis bandyti išsaugoti P.Danusevičių ir sutarties pratęsimas su D.Sabeckiu taip pat būtų geras žingsnis turint omenyje, kokia ribota pajėgių lietuvių rinka. Šalia jų reikėtų pridėti dar bent jau kelis lietuvius, iš kurių vienas būtų vidurio puolėjas.

Klubo vadovai Kėdainius paliko su slogiomis nuotaikomis ir begale minčių apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti vasarą. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar A.Sireika tęs savo darbą, o tada jau kibti prie žaidėjų paieškų. Šiauliai tikrai nusipelnė geresnio rezultato nei 9 vieta.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai turi kontraktus, kurie galėtų likti ekipoje, kieno paslaugų reikėtų atsisakyti, kas galėtų papildyti ekipą bei kuriame tarptautiniame turnyre žais