Liūdna ir nerimą kelianti tiesa: maliariją pernešantys uodai sparčiai plečia savo teritoriją

Mokslininkai jau anksčiau perspėjo, kad klimato kaita paskatins įvairias gyvūnijos rūšis plisti į naujas teritorijas, o ligas pernešančių uodų plitimas šiuo metu yra vienas didžiausių jų rūpesčių, rašo „Science Alert“.

Tačiau tai nėra kažkokia teorinė ateities grėsmė. Remiantis nauju tyrimu, maliariją pernešantys uodai Afrikoje jau daugiau nei šimtmetį pamažu plinta į naujas teritorijas, kuriose klimatas šiltėja.

Pavojinga bus keliauti ne tik po Afriką

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2023 m. maliarija nustatyta jau dviem Lietuvos gyventojams, keliavusiems po Afrikos šalis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. užregistruoti 247 mln. maliarijos atvejai, iš kurių apie 600 tūkst. baigėsi mirtimi.

Iki šiol uodų pernešama egzotiška liga maliarija buvo galima užsikrėsti keliaujant po daugiau kaip 100 šalių. Plačiausiai maliarija paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose.

Tačiau panašu, jog netolimoje ateityje maliarijos pavojų jausime ne tik paminėtose vietovėse, bet ir kitur. Tam įtaką daro šiltėjantis klimatas, leidžiantis infekciją pernešantiems uodams įsikurti naujose teritorijose.

Džordžtauno universiteto biologas Colinas Carlsonas kartu su kolegomis pasitelkė vieną išsamiausių medicinos entomologų kada nors sudarytų duomenų rinkinių, kad galėtų stebėti uodų plitimą Afrikoje per pastaruosius 120 metų.

Jame sukaupti duomenys leido tyrėjams įvertinti 22 Anopheles uodų rūšių paplitimo ribas nuo 1898 iki 2016 m. Per tą laiką klimatas pasaulyje sušilo mažiausiai 1,2 °C, atverdamas uodams naujus gyvenimui tinkamus plotus.

Paaiškėjo, kad kasmet Anopheles uodai 4,7 kilometro pasistūmėja į pietus ir 6,5 metro pakyla aukštyn.

Tai yra kur kas toliau ir greičiau, nei apskaičiuota 2011 m. tyrime, kuriame teigiama, kad sausumos rūšys per metus 1,7 kilometro pajuda ašigalių kryptimi ir 1,1 metro aukštyn kalnų šlaitais – tuo metu šis greitis buvo maždaug du ar tris kartus spartesnis nei manyta anksčiau.

Naujasis tyrimas rodo, kad Afrikos Anopheles uodai jau nukeliavo taip toli, kad šiandien jie aptinkami vidutiniškai 500 kilometrų arčiau pietų ašigalio ir 700 metrų aukščiau kalnuose nei 20 ir 21 amžių sandūroje.

Pasak C. Carlsono, tai yra vienas iš pirmųjų „neginčytinų istorinių įrodymų“, kad uodai jau juda, kylant temperatūrai, ir tai daro pakankamai seniai.

„Būtent to mes ir tikėjomės – klimato kaita padės šioms rūšims pasiekti šaltesnes žemyno dalis, – „Science Alert“ sakė C. Carlsonas. – Iki šiol daugumoje su klimato kaita ir maliarija susijusių tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama pačios maliarijos perdavimo dinamikai. Mes gi žengiame žingsnį atgal ir sakome, kad klimato kaita gali savarankiškai paveikti uodus ir padėti jiems išplisti, mums dar net nespėjus pradėti galvoti apie maliariją.“

Per naktį gali nukeliauti šimtus kilometrų

Mokslininkų teigimu, svarbu suprasti, kad uodai yra skraidantys vabzdžiai – per naktį su vėjo srovėmis jie gali nukeliauti šimtus kilometrų. Tačiau šie šaltakraujai padarai yra jautrūs temperatūros pokyčiams, drėgmei ir krituliams, todėl nuo klimato labai priklauso, ar jiems pavyks išgyventi.

Manoma, kad klimato kaita ne tik išplės uodų paplitimo teritoriją, bet ir kiekvienais metais pailgins jų aktyvumo laiką.

Pažymėdamas, kad naujajame tyrime buvo analizuojami tik Anopheles genties uodai, C. Carlsonas sako, kad kitos uodų rūšys tikriausiai juda panašiai, tačiau tik surinkę atitinkamus duomenis galėsime suprasti, kiek toli jie gali išplisti.

Kalta ne tik klimato kaita, bet ir pasibaigusios prevencinės programos?

Kalbant apie Anopheles uodus, bandymas atsekti jų plitimo istoriją galėtų padėti paaiškinti besikeičiančius maliarijos plitimo Afrikos regione modelius. Tai taip pat galėtų padėti atsakyti į seniai mokslininkams ramybės neduodantį klausimą, kodėl Rytų Afrikos aukštumose padaugėjo maliarijos atvejų.

Kai kurie tyrėjai teigė, kad maliarijos atvejų skaičiaus augimas aukštumų vietovėse gali būti paaiškinamas pasibaigusiomis kontrolės programomis ir didėjančiu atsparumu vaistams, tačiau yra nemažai manančių, kad kylanti temperatūra yra vienas iš veiksnių ir jį taip pat turime pripažinti.

„Jei [Anopheles] uodai šiose vietovėse plinta pirmą kartą, – sako C. Carlsonas, – tai gali padėti paaiškinti kai kuriuos maliarijos perdavimo pokyčius, kuriuos kitu atveju buvo sunku susieti su klimatu.“

Gauti rezultatai padės efektyviau paskirstyti sveikatos priežiūros išteklius, kurie, pasak mokslininkų, jau dabar turėtų būti nukreipti į plitimo zonų pakraščius, kur sveikatos priežiūros sistemos gali būti nepakankamai pasirengusios susidoroti su augančia ligų rizika.

Juda ne tik maliariją pernešantys uodai

Anot tyrėjų, deja, reikėtų nerimauti ne vien dėl maliarijos. Ankstesni C. Carlsono tyrimai rodo, kad dengės karštligės, Čikungunja karštinės ir Zikos virusus pernešantys Aedes uodai taip pat juda.

Blogiausiu atveju, planetai šylant, beveik milijardui žmonių gali grėsti iki šiol mažai tikėtinas užsikrėtimas Aedes uodų pernešamais virusais, jau nekalbant apie milijardus, kuriems gresia maliarija.

Tačiau apie klimato kaitos poveikį Aedes uodams žinoma mažiau nei jų giminaičiams iš Anopheles genties, todėl belieka atidžiai stebėti ligų protrūkius, kad geriau suprastume, kaip keičiasi padėtis.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „Biology Letters“.