Lingienė įspėja: COVID-19 ir gripo derinys pavojingas pacientams – ar neteks dėl dvigubos pandemijos vėl uždaryti ligoninių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu apie Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) sparčiai kylantį sergamumą gripu. Šis su greta vyraujančia COVID-19 infekcija gali būti ypač pavojingas derinys. Anot jos, su iššūkiais netrukus gali susidurti ir Lietuva, juolab kad mūsų šalyje juntamas medicinos personalo trūkumas. 

R. Lingienė atkreipė dėmesį, kad situacija šiemet ypatinga tuo, jog greta koronavirusinės infekcijos prognozuojamas ir didesnis sergamumas gripu bei kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

„Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, kai kuriose JAV dalyse gripo atvejų jau pastebimai daugėja. Maža to, pediatrai taip pat pastebi, kad daugėja vaikų, sergančių respiraciniu sincitiniu virusu arba RSV ir enterovirusinėmis infekcijomis. Pas mus, laimei, kol kas ramu, bet niekas negali patvirtinti, kad taip ir išliks. Visi esame sugrįžę į įprastą gyvenimo ritmą, bendraujame, gyvename aktyvų socialinį gyvenimą ir iš dalies jau nebekreipiame dėmesio, kad ruduo ir artėjanti žiema yra "peršalimo“ virusų mėgstamiausias laikotarpis“, – rašė R. Lingienė.

Pasak jos, augant šalyje sergamumui tiek COVID-19, tiek ir gripo bei kitomis virusinėmis infekcijomis, neišvengiamai didės ir sveikatos sektoriaus apkrovos. O tai reiškia, kad tokioje šalyje kaip JAV „greitu laiku yra reali tikimybė susidurti su medicininio personalo stoka“.

Kartu ji pasidalijo naujausia „Health System Tracker“ analize, kuri rodo, kad jau šiuo metu 23 proc. daugiau sveikatos sistemos darbuotojų išeina iš darbo nei pandemijos pradžioje.

„Ir visa tai – šalyje, kur sveikatos apsaugos sistema veikia gerai“, – pabrėžė NVSC Vilniaus departamento direktorė. – „Šioje situacijoje blogiausia tai, kad darbuotojų trūkumas reiškia, kad ligoninės gali susidurti su iššūkiu: bet koks papildomas pacientų skaičiaus padidėjimas, nesvarbu, ar juos reikės gydyti nuo COVID-19, ar gripo komplikacijų, ar kitos ligos, taps dideliu galvos skausmu joms“.

Daugiausia įtakos medikų skaičiaus mažėjimui, pasak R. Lingienės, turi patirtas personalo perdegimas per COVID-19 pandemiją. Kita priežastis, kuri, beje, aktuali ir Lietuvai, kad dalis gydytojų bei slaugytojų yra arti pensinio amžiaus. Matydami augantį darbo krūvį, nepakeldami tvyrančios įtampos medikai vis dažniau renkasi priešlaikinę pensiją ir iš darbo rinkos pasitraukia.

„Taigi, būtent perdegimas, apie kurį kalba ir mokslininkai, yra svarbi priežastis, kelianti nemenkus iššūkius sveikatos apsaugos sistemai. Slaugytojos buvo priekinėje linijoje, o kai kurios iš jų perdegė ir metė darbą, nemažai jų nusprendė išeiti į išankstinę pensiją ar pasirinko visai kitą darbą. Anot Dr. Bernardo Caminso, dabar „vyksta nuolatinė kova dėl naujų žmonių įdarbinimo“. Mokslininkai neslepia, kad JAV ligoninėse jau nėra perteklinių pajėgumų, tad bet kas, kas padidins pacientų skaičių, svarstykles gali tiesiog apversti ne pacientų naudai“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė R. Lingienė.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje situacija ne ką geresnė: medicinos personalo, ypač slaugytojų, trūksta, daug gyventojų šiandien ranka numoja į riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija ir nebesisaugo. Prasidėjus gripo sezonui situacija ir Lietuvoje netrukus gali tapti įtempta.

„Tad visus labai prašau, pasisaugokim, kiek kas galim, branginkim vieni kitus, kartu ir tuos, kurie daugiau nei dvejus metus darė viską, kad galėtume gyventi be apribojimų. Orai vėsta, gripas – jau ant mūsų durų slenksčio. Neleiskim, kad virusinių infekcijų „puokštė“ taptų dar vienu iššūkiu medikams ir mums visiems“, – ragino R. Lingienė.