Prieš 1 metus
81
Ligoninių pertvarkos rezultatas uostamiestyje nors ir pažymėtas šventiniu renginiu, tačiau sutinkamas nevienareikšmiškomis nuotaikomis. Aiškėja, jog dar iki trijų ligoninių sujungimo darbą paliko apie 100 medikų, gyventojai piktinasi ilgomis eilėmis laukiant kardiologų konsultacijų. Be to, panašu, kad ir dėl prieš pertvarką žadėtų milijonų naujajai Klaipėdos universiteto ligoninei dar teks stoti į konkurencinę kovą.
Ketvirtadienį uostamiestyje šventiškai paminėtas sveikatos tinklo pertvarkos pasiekimas – sujungus Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligonines nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti Klaipėdos universiteto ligoninė.
LRT.lt anksčiau jau skelbė, kad dėl tokių pokyčių uostamiestyje nestigo diskusijų, buvo sujungimui aktyviai besipriešinančiųjų. Panašu, jog nevienareikšmiškos nuomonės išsilaikė iki šiol ir ne visi šioje srityje dirbantieji nusiteikę šventiškai.
Aiškėja, jog dar iki oficialaus naujosios ligoninės veiklos pradžios darbą suskubo palikti nemenkas būrys medikų, nevienareikšmiškai kalbama ir apie teigiamas ligoninių sujungimo pasekmes tiek medikams, tiek pacientams.
„Skirtumų yra ir jų yra nemažai. Taip, kaip seniau buvo, jau nebebus. Kaip mūsiškiai juokauja, gerai jau buvo. Turbūt pats svarbiausias mūsų tikslas ir rūpestis – kad tų skirtumų nepajustų pacientai bent jau artimiausiu metu. Skirtumų yra daug. Yra įvairių nuomonių, bet turbūt dar per anksti kalbėti. Galbūt reikėtų kalbėti pabaigoje metų arba bent jau kada atsiras naujasis, pastovusis generalinis direktorius. Be abejonės, tada bus stabiliau ir tvirčiau viskas“, – teigė dabar Klaipėdos universiteto ligoninės Klaipėdos ligoninės filialui vadovaujantis Vinsas Janušonis.
Nors prieš imantis pertvarkų buvo žadėta, kad uostamiestyje sukurtą medicinos centrą pasieks nemenka pinigų suma, tačiau iki pertvarkos veikusiai Klaipėdos universitetinei ligoninei ne vieną dešimtmetį vadovavęs V. Janušonis sakė, kad kol kas jo vadovaujamas filialas didelių pokyčių finansine ar kokia kitokia prasme nepajuto.
„Politikai bendrai gyvena pažadais. Pažadai yra pažadai. Kol kas tų pinigų tikrai nėra ir nežada, kad jų greitai bus. Bet jeigu bus bent jau tie patys pinigai, tai gyventi, kaip sakoma, galima“, – dėstė V. Janušonis.
Dar iki oficialaus ligoninių sujungimo išryškėjo ir pokyčiai minėtų trijų gydymo įstaigų medikų komandose – jos pastebimai aptrupėjo.
„Dalis medikų išėjo. Kažkur netoli 100 medikų išėjo, kai kurie – labai reikalingi gydytojai, siejant su prasidėjusia pertvarka, iki sausio. Turiu omenyje, iš visų ligoninių. Be abejonės, bus dar tam tikras nubyrėjimas, nes žmonės stebi. Ne tik bus, bet jau ir yra kai kurių net labai reikalingų žmonių. Be abejonės, kad ne visiems viskas patinka“, – sakė V. Janušonis.
Ministras pažėrė kritikos dėl eilių pas kardiologus: šis konkretus atvejis yra susijęs su darbo organizavimo problema
Neslepiama, kad maždaug 100 medikų apsisprendimas palikti darbą – tam tikras iššūkis ligoninei, mat tai tik pagilina medikų stygiaus problemą.
Neseniai kilo nemenkas triukšmas dėl gyventojus piktinančių labai ilgų eilių gydytojų kardiologų konsultacijoms naujai pradėjusios veikti ligoninės Jūrininkų filiale.
Žinia, netrukus po to, kai problema buvo paviešinta, ligoninė paskelbė ieškanti ir į darbą priimtų kardiologų, skelbta ir apie kitas priemones, kurių imamasi problemai spręsti. Šiuo metu skelbiama, kad kandidatų į laisvas darbo vietas jau atsirado, tačiau eilių pas specialistus problema iki galo dar neišspręsta.
Į šventinį renginį atvykęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė su dabar Klaipėdos universiteto ligoninei laikinai vadovaujančius Jonu Sąlyga aptaręs šį klausimą. Panašu, jog šioje srityje ministras turi priekaištų pačiai ligoninei ir aiškina, kad eilės nusidriekė ne dėl medikų ar finansų stygiaus.
„Faktai yra tie, kad minimoje gydymo įstaigoje, tos srities paslaugoms buvo skirti pinigai, bet jie tiesiog nepanaudojami. Antras faktas: kardiologų toje ligoninėje netrūko – jų yra 28. Tik yra klausimas, kaip yra sudaromi jų darbo grafikai, kaip jie nukreipiami: ar dirbti stacionare, ar ambulatorijoje ir konsultuoti“, – sakė A. Dulkys.
Anot ministro, kardiologų ligoninėje grafikai yra peržiūrimi, turėtų būti didinamas konsultacijų skaičius, ketinama į darbą priimti dar du kardiologus.
A. Dulkys turi priekaištų ir savivaldybei, nes, jo žiniomis, savivaldybei priklausančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nėra dirbančių kardiologų.
„Tai man yra klausimas, kaip tame pačiame mieste viena įstaiga pritraukia 28 žmones dirbti, o kitoje nėra nė vieno. Tada mes turime labai netolygius pacientų srautus. Pirminės priežiūros etape ką gali padaryti – nepadaroma ir yra sudaromi kamščiai jau ligoninėje“, – dėstė ministras
Po Klaipėdoje kilusio nepasitenkinimo bangos dėl ilgų eilių periodiškai tokio pobūdžio klausimai bus aptariami tarp visos Lietuvos, regiono ir savivaldos gydymo įstaigų.
„Šiuo konkrečiu atveju, tai nėra susiję nei su rezidentų problema, nei su specialistų problema, nei su finansavimo problema. Šis konkretus atvejis yra susijęs su darbo organizavimo problema“, – pabrėžė ministras.
Tiesa, pastebima, kad eilių formavimuisi įtakos turėjo ir pandemija – jos metu, pasak ministro, susiformavo pacientų kamščiai, nes dėl galiojusių apribojimų kai kurios paslaugos nė nebuvo teikiamos.
Dėl prieš sujungimą žadėtų milijonų ligoninei dar teks konkuruoti, o pacientai pokyčius pajus dar ne artimiausiu metu
Ministro teigimu, ligoninių sujungimas ir trečiojo lygio medicinos centro sukūrimas šiam regionui reiškia ir medicinos bei mokslo pažangą bei galimybę, kad inovacijos šioje srityje greičiau pasieks Vakarų Lietuvą.
Kaip minėta, sprendimas Klaipėdoje sujungti tris ligonines turėjo lemti ir didesnį finansavimą naujajam centrui – stovint ant pertvarkos slenksčio vis minėta 30 mln. eurų suma. Šiuo metu ministras tokios tikslios sumos jau negarantuoja ir pastebi, jog dėl pinigų uostamiesčio ligoninei dar teks kautis konkurencinėje kovoje.
„Ištekliai yra numatyti ir ne viena dešimtis milijonų eurų pasieks Klaipėdos miestą. Visoje Lietuvoje artimiausiu 4–7 metų laikotarpiu mūsų laukia maždaug 800 mln. eurų visai sveikatos apsaugos sistemai. Tos paminėtos dešimtys milijonų eurų preliminariai būtų skirtos Klaipėdos miestui, bet dar tikslesni skaičiai paaiškės tada, kai jau konkrečios gydymo įstaigos teiks savo paraiškas, bus konkuruojama dėl tų paraiškų ir kai tos investicijos dėliosis. Jos yra nukreiptos labiausiai į dienos paslaugas, ambulatorines paslaugas, skubią pagalbą, priimamuosius skyrius ir infekcinių skyrių stiprinimui“, – aiškino A. Dulkys.
Tiesa, pagal pertvarkos planus, pusantrų metų didelių pokyčių tikėtis neverta – ryškiausių permainų bus galima imtis tik praėjus minėtam laikotarpiui.
„Tokie dalykai, kaip universiteto ligoninės, kuriasi sudėtingai. Reikės daug nueiti, reikės įtikinti pacientus, susigrąžinti pacientų pasitikėjimą, bet faktas yra toks: valiniai sprendimai yra priimti, Vakarų Lietuvoje bus Klaipėdos universiteto ligoninė, į ją bus investuojama, tai bus inovatyvi ligoninė ir tada ji trauks žmones, trauks specialistus, tobulės, bendradarbiaus su užsieniu“, – sakė A. Dulkys.
Tiesa, ministras užsiminė, kad įgyvendinant permainas gali keistis ir kitų mieste dar veikiančių ligoninių – Klaipėdos vaikų ir Respublikinės Klaipėdos ligoninių – situacija: jos gali būti integruojamos, jungiamos ar plečiamos.
Laikinasis Klaipėdos universiteto vadovas J. Sąlyga pastebėjo, kad pokyčius pacientai pajus ne dabar, o ateityje, kai bus pastatytas naujas priėmimo skyrius, bus gautos lėšos infekcinių ligų skyriaus renovacijai ir darbai bus atlikti, bus apšildytas buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės pastatas, pastatytas požeminis tunelis, kuris pavojaus atveju galėtų tapti ir priedanga, kur veiktų reanimacijos skyrius.
„Bus visko, kadangi negalime iš karto pasakyti, kad čia viskas bus labai gerai. Pacientų prašyčiau, kad galbūt reikėų truputį pakentėti. Darbuotojai automatiškai vis tiek dirba savo darbą, bet ateitis turėtų būti graži. Ateitis parodys“, – sakė J. Sąlyga.
English (US) ·