Ligoninėse – darbymetis: plūsta gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis sergantys vaikai, kai kurie – su rimtomis komplikacijomis

„Jau prasidėjo“. Taip situaciją Skubios pagalbos skyriuose LRT.lt apibūdino Lietuvoje veikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Pasak jų, daugiausia pacientų kreipiasi dėl gripo sukeltų komplikacijų. Vaikų ligų skyriaus medikai liūdnai juokauja, jog gripas ir kitos ūmios virusinės infekcijos atsigriebia už metus, kai buvome karantine: šiemet daugiausia ir sunkiausiai serga būtent vaikai.

LRT.lt jau rašė, kad šiemet Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis išaugo anksčiau nei įprastai. Praėjusią savaitę Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. pasiektas epideminis sergamumo lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, jog sulaukus šios savaitės rodiklių bus sprendžiama, ar reikėtų skelbti gripo epidemiją.

Sergančių vaikų daugėja kasdien

„Suaugusių priėmimo skyriuje jau atsiranda sergančių gripu, tačiau hospitalizuotų dar nebuvo. Tuo metu ligoninės Moters ir vaiko klinikoje ženkliai padaugėjo pacientų. Dalis jų skundžiasi gripui būdingais simptomais, tačiau ne ką mažesnei daliai nustatomas respiracinis sincitinis virusas (RSV). Iš 40 vietų, kurios yra Vaikų ligų skyriuje, beveik visos užpildytos“, – portalui sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė.

Šiemet Lietuvoje vyrauja A tipo viruso gripas. Ligoninių atstovų teigimu, jis randamas daugumoje iki šiol imtų mėginių. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kol kas anksti spręsti, ar šių metų gripas agresyvesnis, t. y. sukelia daugiau komplikacijų. Kas matyti iš tiesų – tai, kad šiemet gripu serga daugiau nei paprastai vaikų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius LRT.lt patvirtino, jog vaikų, sergančių viršutinių kvėpavimo takų infekciniais susirgimais, taip pat ir gripu, skaičius išaugo.

„Tikrai padaugėjo peršalimo ligų, gripo susirgimų, todėl sulaukiame daugiau sunkių šių infekcinių ligų pacientų. Per parą paprastai dabar būna nuo kelių dešimčių iki poros šimtų pacientų, t. y. dvigubai daugiau nei anksčiau. Labiausiai srautas padidėja savaitgaliais, kai nedirba priminės sveikatos priežiūros įstaigos“, – kalbėjo D. Varaškevičius.

Pasak mediko, galima liūdnai pajuokauti, jog trejus metus pailsėjęs gripas ir kitos infekcijos dabar atsigriebia už prarastą laiką ir guldo į ligos patalą vaikus.

„Tas pats gripas, kurio atvejų pastaruosius trejus metus mes turėdavome po keletą per sezoną, dabar diagnozuojamas kasdien. Vyrauja gripas A, praktiškai visi atvejai, kuriuos tiriame [yra šis tipas]. Tačiau yra labai daug ir streptokokinės infekcijos. Tai ir tonzilitai, ir skarlatina – juos sukelia tas pats streptokokas. Turime nemažai bronchitų, laringitų, pneumonijų jau yra. Atskiras dalykas – žarnyno infekcijos. Jos dabar irgi suaktyvėjusios, tačiau, lyginant su kvėpavimo takų infekcijomis, jų nėra tiek daug“, – kalbėjo D.Varaškevičius.

Be to, anot mediko, šiemet LSMU Kauno ligoninės Vaikų skyriuje netikėtai daug vaikų su vėjaraupių sukeltomis komplikacijomis.

„Jų, kaip ir gripo, nebuvo keletą pastarųjų metų“, – sakė vaikų ligų gydytojas. Dėl to esą kaltas karantinas: leisdami laiką izoliuoti, neturėdami galimybių kontaktuoti su kitais vaikai buvo tarsi vakuume ir dėl to nusilpo imunitetas.

„Po kelių metų, jeigu atsiranda vėl galimybė infekcijai plisti, ji plinta pakankamai greitai ir sukelia sudėtingesnius nei vidutinius simptomus“, – kalbėjo medikas apie tai, kodėl gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis sergantys vaikai dažniau jaučia ryškesnius ligos simptomus arba patiria komplikacijų.

Per dieną kreipiasi nuo keliasdešimt iki kelių šimtų pacientų

LRT.lt jau rašė, kad šiemet Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis išaugo anksčiau nei įprastai. Praėjusią savaitę Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. pasiektas epideminis sergamumo lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, jog sulaukus šios savaitės rodiklių bus sprendžiama, ar reikėtų skelbti gripo epidemiją.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovė Gražina Karalevičienė LRT.lt pasakojo, kad priėmimo padaliniuose Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose pacientų pagausėjo apie trečdalį.

„Kasdien atvyksta iki 200 ligonių, tarp jų nemažai gripo, kitų peršalimo ligų simptomų turinčių žmonių. Į ligoninę dažniausiai kreipiasi pacientai dėl minėtų infekcijų sukeltų komplikacijų“, – teigė medikė. Tiesa, kol kas hospitalizuojamų pacientų nėra daug.

Nors sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis Vilniuje kol kas nėra priartėjęs prie epideminio lygio, sostinės Skubios pagalbos skyriuose dirbantys medikai taip pat pastebi išaugusį pacientų skaičių.

Lapkričio 24-30 dienomis į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 36 pacientai, kuriems buvo diagnozuotos sezoninės ligos. Daugiausiai – 9-iems – nustatyta pneumonija, 8-iems ūminis tonzilitas, likusiems – sinusitas, nazofaringitas, bronchitas, pansinusitas ir kt.

„Tikėtina, kad ir pastarosios savaitės situacija yra panaši. Šiuo metu dėl pneumonijos RVUL hospitalizuoti keli pacientai“, – LRT.lt sakė RVUL atstovė komunikacijai Dalia Smagurauskaitė, pridūrusi, jog, kalbant apie traumas patyrusius pacientus, tendencijos nesikeičia:

„Pastarosios paros skaičius – 104 į Skubios pagalbos skyrių dėl traumų besikreipę pacientai. Dienos traumų vidurkis būna apie 100 pacientų, tad kol kas nejaučiame pagausėjimo.“

Į priėmimą vykstant savaitgalį reikėtų apsišarvuoti kantrybe

Į Skubios pagalbos skyrius vykstantys pacientai, ypač tėvai, turintys mažamečių vaikų, neretai piktinasi, jog apžiūros tenka laukti per ilgai. Priėmimo skyriuose dirbantys medikai primena, jog į ligoninę reikėtų vykti tik tuomet, kai išnaudotos kitos gydymo galimybės. Pavyzdžiui, konsultacija ir tyrimai pirminės sveikatos grandyje – poliklinikose, šeimos klinikose.

„Čia aš matau dar vieną problemą – pirminėje grandyje [poliklinikose] nebeliko pediatrų. Vaikų gydytojų dirba vienetai tiktai, o ateityje situacija dar pablogės, nes pediatrų pirminėje grandyje nebeliks iš viso. Šeimos gydytojai besimokydami jau dabar gauna per mažai žinių [pediatrijos]. Matome, kad labai dažnai vaikai gydomi taip kaip suaugusieji, pavyzdžiui, jiems skiriama antibakterinių vaistų [kai to nereikia]. Būna ir priešingai – kai reikia, nevisada paskiria. Tada žmonės važiuoja pas mus. Ypač tai matyti vakarais ir savaitgaliais“, – kalbėjo LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos skyriaus vedėjas D. Varaškevičius.

Anot jo, tuo metu į Skubios pagalbos skyrių besikreipiantys pacientai turėtų pasiruošti ilgiau palaukti apžiūros. „Tam laikui mes specialiai nepriimame papildomų žmonių. Rudenį ar žiemą dirba tas pats žmonių skaičius. Kiek įmanoma, mes stengiamės padidinti jų krūvį, bet kartais situacijos net negalime numatyti. Būna, kad vienu metu atvažiuoja 8-10 ligonių, o paskui kurį laiką nė vieno nebūna“, – pastebėjo medikas, priminęs, jog priėmimo skyriuje dirbantis personalas visad įvertina pacientų būklę.

„Sunkiausiems [ligoniams] pagalba suteikiama pirmiausiai. Kita vertus, lyginant su Vakarų šalimis, pas mus Skubios pagalbos skyriuose, laukimas vis tiek yra trumpesnis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu yra streptokokinių infekcijų protrūkis ir net vaikų mirčių, ten priėmime pacientams neretai tenka laukti 6-8 valandas, kol juos apžiūri ir paima tyrimus. Pas mus tiek laukti reikia tik išimtiniais atvejais“, – pabrėžė D. Varaškevičius.