Liga visam gyvenimui – epilepsija: kai kurie ją tebegaubiantys mitai ligoniui gali kainuoti gyvybę

Epilepsija yra viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000  vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija. Ką kiekvienas mūsų turime žinoti apie epilepsiją, paaiškinama Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pranešime žiniasklaidai. 

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai, t. y., nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai. Sergant šia liga retkarčiais prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais, esant sunkiai ligos formai, gali sumažėti paciento protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Kai aiškiai nustatoma traukulių priežastis (pvz.: karščiavimas, trauma ar apsinuodijimas) būklė vadinama epilepsiniu sindromu. Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas.

Nors pasireikšti epilepsija gali bet kurio amžiaus žmogui, dažniausiai požymiai išryškėja (pvz., prasideda traukuliai) iki trisdešimties metų. Beje, epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai.

Priepuolius išprovokuoja tiek virusai, tiek nuovargis

Su epilepsijos diagnoze gyvenantys pacientai žino, jog priepuolius dažnai sukelia labai skirtingos priežastys. Kartais – net kelios. Dažniausios jų yra šios: virusinės infekcijos, orų pokyčiai, fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholis (ypač išgeriant didelį jo kiekį arba staiga nutraukus gausų vartojimą), kai kurie medikamentai, taip pat nereguliarus vaistų nuo epilepsijos vartojimas, karštis, stipri ir mirganti šviesa.

Pasak specialistų, epilepsija nėra paveldima liga, tačiau polinkis sirgti epilepsija gali būti skirtingas įvairiose šeimose. Tai paaiškina, kodėl keli vienos šeimos nariai gali patirti epilepsijos priepuolius. Padidinta rizika susirgti epilepsija yra, jei vaiko mama nėštumo metu sirgo nėščiųjų cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis ar turėjo bėdų su kraujospūdžio pakilimu ir reguliavimu. Taip pat, jei vaikas patyrė gimdymo traumą arba buvo labai užsitęsęs (komplikuotas) gimdymas.

Epilepsija gali susirgti žmogus ir po galvos smegenų ar jų dangalų uždegimo (encefalito, meningito), galvos smegenų traumos, taip pat po insultų ir sergant galvos smegenų navikais.

Simptomai gali būti vos juntami ir labai stiprūs

Traukuliai – labiausiai žinomas šios ligos simptomas, tačiau tikrai ne vienintelis, varginantis pacientus. Sergantieji epilepsija patiria galūnių trūkčiojimą, kūno dalių įsitempimą ir trūkčiojimą, jiems gali atsirasti seilėtekis, sutrikti orientacija, prasidėti traukuliai veide, o taip pat jie gali netekti sąmonės.

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Kai simptomai tiesiogiai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais.

Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Tuomet būna išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, galiausiai atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar/ir pasituštinti, vėliau kurį laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas generalizuotu toninių – kloninių traukulių priepuoliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Iki šiol girdimas mitas, jog tokiu atveju pacientui reikia duoti kažką įsikąsti (šaukštą ar kt. kietą daiktą). Tačiau to daryti negalima!

Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga „Epilė“ pataria: „Jei esantis šalia patiria epilepsijos priepuolį, išlikite ramūs, paverskite žmogų ant šono, padėkite ką nors minkšta po galva bei fiksuokite priepuolio trukmę. Užsitęsus priepuoliui ilgiau nei 5 min. skambinkite 112. Tik tiek.“

Jei priepuolis ištinka žmogų jam stovint ar sėdint, jis griūva ir gali stipriai užsigauti. Todėl reikėtų pasirūpinti, kur saugiai jį paguldyti.

Medikų teigimu, epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Taip pat gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena.

Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar/ir trūkčioti kurios nors ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar/ir veido užtirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar atvirkščiai, nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia kokį nors kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, ko nepatiria kiti.

Ne tik priepuoliai: dėl ligos vaikams sunkiau mokytis

Vaikams ar paaugliams pasitaiko trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių – atrodo, lyg asmuo trumpam sutriktų, kalbėdamas stabtelėtų. Šie epizodai vadinami absansais. Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais: sergantys vaikai sunkiau koncentruoja dėmesį, blogiau įsimena. To priežastys įvairios: svarbi priepuolių kilmė, jų dažnis, taip pat ir vartojami vaistai, kiti sveikatos sutrikimai. Priepuoliai gali kartotis dažnai – po kelis per parą, savaitę, ar rečiau – kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelis metus. Eiga gali būti labai įvairi atskirais amžiaus etapais. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų atveju vyresniam pacientui priepuoliai retėja, lengvėja, net visai išnyksta. Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet akivaizdžiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais.

Priepuolio metu žmogus dažnai nereaguoja į išorinius veiksnius, o vėliau neretai neatsimena jo metu įvykusių įvykių.

Vaistai – visam gyvenimui

Epilepsija gydoma specifiniais vaistais, kuriuos pacientas turi vartoti nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, kai kuriuos kitus aspektus. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, negalima nutraukti staiga, jie, esant reikalui, yra nutraukiami palaipsniui. 2018 metų lapkritį pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siunčia elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padeda sukontroliuoti epilepsijos priepuolius.

Pastebima, kad ilgai sergant epilepsija, atsiranda tam tikrų charakterio ypatumų (smulkmeniškumas, pedantiškumas, įkyrumas), būdingi nuotaikos svyravimai, galimas suvokimo funkcijų blogėjimas. Be to, neretai pasireiškia nepageidaujami vaistų nuo epilepsijos reiškiniai: slopinimas, mieguistumas, pykinimas, svaigulys, nuovargis, nemiga, neaiškus matymas, sujaudinimas, padidėjęs svoris, nepageidaujamas plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacijų ciklo sutrikimai, kraujo sudėties pakitimai.

Pirmoji pagalba, ištikus epilepsijos priepuoliui:

• svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
• nieko negalima kišti į burną, o, pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
• kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją;
• visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant);
• būtina kreiptis į gydytoją, jei pirmą kartą ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai;
• kai patiriami pasikartojantys priepuoliai, į gydytoją reikia kreiptis, jei keičiasi priepuolių pobūdis, jie dažnėja, sunkėja, atsiranda papildomų simptomų (pvz., kalbos sutrikimas, galūnių susilpnėjimas), ar atsiranda abejonių dėl vaistų vartojimo (dozės, režimo, pašalinių reiškinių);
• moterims, ketinančioms susilaukti kūdikio, apie ligą reikia iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais. Skiriant vaistus nuo epilepsijos, galima gimdyti natūraliu būdu;
• patartina vengti priepuolius provokuojančių veiksnių;
• sergant epilepsija, būtina vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems; nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; netinkamas ir darbas naktimis;
• taip pat kuo mažiau laiko patartina praleisti vieniems, o dėl galimybės vairuoti automobilį būtina pasitarti su gydytoju.

Kasmet antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Šiemet tai buvo vasario 8 d.