Liga, kurią lemia rūkymas: ką svarbu žinoti apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą?

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje. Tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai. 

Didžiausia rizika susirgti – seniai rūkantiems

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas profesorius Kęstutis Malakauskas teigia, kad nors LOPL nėra pagydoma, tačiau laiku ją diagnozavus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir užtikrinti pacientams visavertį gyvenimą.

Vienas iš pavojingiausių rizikos veiksnių, galintis sukelti LOPL – rūkymas. Pradėjus varginti lėtiniam kosuliui, skrepliavimui, atsiradus švokštimui ir dusuliui, reikėtų vykti pas gydytoją patikrinimui.

„Dėmesį vertėtų atkreipti ypatingai tada, kai pacientui daugiau nei 40 metų, o rūko nuo jaunystės. Taip pat dirbant kvėpavimo sistemai kenksmingomis sąlygomis, pavyzdžiui: apdorojant medieną, grūdus, augalų atliekas, turint sąlytį su anglies ir geležies dulkėmis, automobilių kuro degimo produktais“, – pabrėžia prof. K. Malakauskas.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja dr. Asta Aukštakalnienė, kantrina, kad LOPL gali sirgti visi rūkantys žmonės, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jau turi šį žalingą įprotį.

„Dažniausiai liga pasireiškia ilgu kosuliu, kai prireikia net 10-15 minučių išsikosėjimui, – simptomus detalizuoja šeimos gydytoja. – Progresuojant ligai, dėl kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos pažeidimo, gali atsirasti nuolatinis dusulys, kuris ypatingai riboja sergančiojo fizinį aktyvumą.“

Negydant simptomai sunkėja

LOPL – progresuojanti liga, kuri sukelia plaučių ventiliacijos ir dujų apykaitos sutrikimus. Jai būdingi paūmėjimai, kai pacientui per kelias dienas ar savaites pasunkėja dusulys arba kosulys. „Paūmėjimai dažnai siejami su padidėjusiu vietiniu arba sisteminiu uždegimu, ir susiję su didesne mirties rizika“, – aiškina prof. K. Malakauskas.

„LOPL gydymas yra ilgalaikis ir nepertraukiamas, – pažymi profesorius. – Pagrindinis šios klastingos ligos gydymo tikslas – sumažinti paūmėjimų rizikas, gerinti pacientų fizinį pajėgumą ir tokiu būdu stabdyti ligos progresavimą.“

Svarbus tyrimas ankstyvai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikai – spirometrija. Atlikus spirometriją, galima įvertinti, ar pacientas serga LOPL.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Vitalija Neverauskė pacientams primena, kad Kauno klinikose yra atliekami spirometrijos tyrimai. Svarbu paminėti, kad pacientas įvardintų jaučiamus simptomus šeimos gydytojui, kuris gali paskirti spirometrijos tyrimus.

Siekiant atkreipti dėmesį į LOPL, jos prevenciją ir gydymą, ant Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos įėjimo laiptų nugulė užrašai apie šią ligą. Šiais tekstais, siekiama priminti, kad LOPL gali būti sunku atpažinti, todėl pacientai raginami nedelsti ir pastebėjus pirmuosius jos simptomus, kreiptis į gydytoją.