Lietuvos įmonė įsipareigojo karinius dronus gaminantiems baltarusiams sukurti sparnus

Pociūnuose veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone, gaminančia dronus ir bepiločius orlaivius. Lietuviai pasižadėjo suprojektuoti krovininio drono, galinčio gabenti sprogmenis, sparnus ir apmokyti baltarusių įmonės darbininkus vykdyti masinę gamybą. 

Gamykla gavo avansą ir pradėjo realius darbus, tačiau pervedimai nutrūko bankui kilus įtarimų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra susipažinęs su šia informacija, o Seime ši istorija vadinama skandalinga.

Pasakė kainą ir pervedė avansą

„Sportinė aviacija ir Ko“ įsteigta dar 1969 metais, gamina sklandytuvus, jų detales ir yra vienintelė tokia įmonė Baltijos šalyse. Esant poreikiui, tos pačios detalės, sparnai gali būti pritaikyti ir dronams, bepiločiams orlaiviams. Užsakymų visame pasaulyje ieškanti bendrovė vieną praėjusių metų dieną sulaukė laiško iš Dubajaus, kompanijos pavadinimu „UAVOS“.

Bepiločius orlaivius kurianti ir išbandanti kompanija „UAVOS“ prisistatė kaip Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonė, turinti biurų Dubajuje, Minske ir kitur, ir pasiūlė sutartį.

„Mes pasakėme savo kainą, jie sutiko ir pervedė avansą. Pagal sutartį mes turėjome ir apmokyti jų žmones, kaip masiškai gaminti tokius sparnus“, – LRT RADIJUI sakė žinomas ekonomistas Sigitas Besagirskas, „Sportinės aviacijos ir Ko“ valdybos pirmininkas.

LRT RADIJAS turi rašytinių įrodymų, liudijančių apie finansines detales.

„UAVOS“ atstovai paprašė suprojektuoti didelio krovininio drono sparną. Užsakovai užsieniečiai ruošėsi masinei jų gamybai. Lietuviai sako nesidomėję, kam tokie dronai bus naudojami.

Silicio slėnio verslininkas iš Minsko

S. Besagirskas, kuris dar yra ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, neslėpė, kad tokie sparnai gali būti skirti ir dronui, gabenančiam mirtį nešančias raketas.

„Tai galėjo būti užsakymas produktui, kuris skiriamas ir NATO, ir Rusijos kariuomenei. Tai galėjo būti bet kas. Mes kalbame apie krovininį droną“, – teigė valdybos pirmininkas.

Ilgametis Pociūnų įmonės direktorius Vytautas Mačiulis irgi pripažino, kad sparnas gali būti panaudotas įvairiai.

„Gaminame jų užsakymą pagal jų brėžinius. „UAVOS“ ne sklandytuvų sparnų užsakė? Mes nežinome, suprantate, mes nežinome. Jeigu pas mus užsako sparną, jis atitinka mūsų technologijas ir gali būti ultralengvam lėktuvui. Jeigu mes gaminame sparną, mes nežinome, kam jis gali būti uždėtas“, – pasakojo įmonės vadovas.

Jis pridūrė, kad ne jo pareiga yra tikrinti įmones, su kuriomis dirba. „Mes dirbame su daug pasaulio valstybių įmonių. Aš netikrinu, kas su kuo susiję, čia ne mano pareiga“, – LRT tikino V. Mačiulis.

Sparnų gamintojams pasirašius sutartį, prasidėjo realūs darbai. Į Prienus praėjusių metų pabaigoje bent tris kartus buvo atvykęs „UAVOS“ atstovu prisistatęs baltarusis Siarhejus Tycykas. Jis domėjosi, kaip ketinama gaminti sparną, susitiko su įmonės vadovais.

„UAVOS“ savo tinklapyje skelbia esanti iš Silicio slėnio JAV.

„Jis prisistatinėjo kaip kompanijos „UAVOS“ atstovas, tačiau susirašinėjimuose rašydavo, jog yra Baltarusijos įmonės „KVAND Intelligent systems“ vadovas. Tai pasirodė keista“, – sako S. Besagirskas.

Praėjusių metų rudenį Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausoma žiniasklaida išsiaiškino, kad „KVAND Intelligent systems“, veikianti Minske, gali prisidėti prie iranietiškų dronų surinkimo.

Ukrainos leidinys „Defence Express“ rašė, kad ši įmonė gali dalyvauti viename iš iranietiškų dronų tiekimo kelių. Pagal oficialų planą baltarusiai gali kurti savo dronus kamikadzes, tačiau iš tiesų surinkti iranietiškus dronus, skirtus Ukrainai naikinti.

Apie tai rašė ir nepriklausomas Baltarusijos portalas „Belsat.eu“ bei kiti informacijos šaltiniai.

Jau seniai žinoma, kad iranietiškų dronų į Rusiją patenka ir per Baltarusiją. Taip pat iš Baltarusijos kyla ir dronai, žudantys žmones Ukrainoje.

Beje, S. Besagirskas iš pradžių neigė vykstant karui lankęsis Baltarusijoje, vėliau prisipažino, kad visgi lankėsi, tik, jo žodžiais tariant, „kitais tikslais“.

Baltarusis siūlė prisidėti prie karinių dronų gamybos

LRT RADIJAS turi Baltarusijos registro dokumentą, liudijantį, kad S. Tycykas yra „KVAND Intelligent systems“ vadovas. Be to, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida yra ne kartą skelbusi jo interviu apie karinių dronų gamybą, surinkimą. Pavyzdžiui, jis neseniai dalinosi planais, kaip krovininius dronus galima paversti kariniais ir juos pritaikyti karinėse misijose.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida yra plačiai nušvietusi apie S. Tycyko vadovaujamos įmonės su Baltarusijos valstybine aviacijos akademija pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

„Sportinės aviacijos ir Ko“ valdybos pirmininkas S. Besagirskas LRT RADIJUI pasakojo, kad S. Tycykas siūlė Prienų kompanijai prisidėti prie karinių dronų kūrimo.

„Jis pasakė, kad turi daug komandų Lotynų Amerikoje, Afrikoje. Jis klausė, kodėl mes dirbame tik su civiliniais produktais, daug pelningiau daryti karinius dalykus“, – pasakojo S. Besagirskas.

Baltarusis Lietuvoje – bičiulis

LRT RADIJAS susisiekė su Minske gyvenančiu S. Tycyku. Jis pasakojo, kad yra ne kartą buvęs Lietuvoje, taip pat ir per karą, gerai pažįsta „Sportinės aviacijos ir Ko“ vadovus, su jais bičiuliavosi. Baltarusis aiškino, kad „UAVOS“ kompanijai jis pats rekomendavo Pociūnų įmonę.

„Su „UAVOS“ kompanija aš bendradarbiauju, tačiau su Baltarusija ji neturi nieko bendra. Tai amerikietiška kompanija, o ką ji susitarė su Lietuvos įmone – aš nežinau. Pociūnų gamyklą aš rekomendavau jiems, nes Prienuose anksčiau esu ne kartą buvęs, bendravęs su vadovais“, – tvirtino S. Tycykas.

Kaip jis paaiškintų ukrainiečių tyrimus, kad jo įmonė prisidėjo prie dronų siuntimo į Rusiją? „Tai absoliuti nesąmonė. Mūsų kompanijos pozicija – mes nieko neparduodame nei Rusijai, nei Ukrainai. Mes gaminame programinę įrangą dronams. Lukašenka įsakymu yra uždraudęs dronus gabenti į Rusiją ir Ukrainą, jums tai turėtų būti žinoma“, – aiškino baltarusiškos įmonės vadovas.

Tačiau ukrainiečių „Defence Express“ išsiaiškino, kad „KVAND Intelligent system“ yra priedangos kompanija Baltarusijos kariniam kompleksui tiekti dronų detales Rusijai.

Sako, kad sužinojo per „Google“

Šiandien S. Besagirskas aiškina tik iš interneto sužinojęs, kas dirba „UAVOS“ kompanijai.

„Jie laiškuose prisistatė kaip Amerikos kompanija, tačiau „Google“ paieškoje radome, kad už šios kompanijos stovi Baltarusijos piliečiai. Be to, į Prienus juk važiavo ne amerikiečiai su rusiškomis pavardėmis, o baltarusiai iš Minsko“, – teigė S. Besagirskas.

Jis tvirtino, kad įtarimų kilo dar rudenį, tačiau LRT RADIJO turimi rašytiniai įrodymai atskleidžia, kad įmonė prieš Kalėdas dar planavo ir laukė pinigų kodiniu pavadinimu „Sparnai“ iš „UAVOS“.

Oficialūs šaltiniai rodo, kad „UAVOS“ kompanijos valdytojų sąraše – tik baltarusiškos pavardės.

Tiek „KVAND Intelligent systems“, tiek „UAVOS“ biuras Minske buvo registruoti tuo pačiu adresu – Nugalėtojų gatvė 26. Pastatas priklauso Baltarusijos Vyriausybės institucijai. Be to, „UAVOS“ pagaminti dronai yra išbandomi kariniame Baltarusijos aerodrome.

Ir tai ne vienas sutapimas. Pavyzdžiui, abiejų kompanijų kai kurie akcininkai yra tie patys. Be minėto S. Tycyko, „UAVOS“ savininkas ir įkūrėjas Aliaksejus Stracilatavas yra ir „KVAND Intelligent systems“ akcininkas, rodo LRT turimi oficialūs dokumentai.

Bankui kilo įtarimų

Nežinia, kiek Pociūnų gamykla būtų ir toliau gaminusi sparnus su priedanga dirbantiems baltarusiams, jei ne vienas Lietuvos komercinis bankas. Pervedus avansą per banką, šiam kilo įtarimų dėl pervedimų iš Dubajaus.

Paaiškėjus, kad pinigai pervedami už dvigubos paskirties prekes, bankas pervedimus sustabdė.

„Gal dėl to ir sustabdė tą mokėjimą, gal Valstybės saugumo departamentas nepraleido, mes nežinome. Suprantate, sparnas yra sparnas, jis yra skraidančio aparato. Gal jie pamatė tai kaip dvigubos paskirties. Dabar netgi akrobatinio lėktuvo variklis, kuris gaminamas Rusijoje, laikomas dvigubos paskirties. Ir kukurūzniko variklis laikomas dvigubos paskirties“, – aiškino Lietuvos įmonės vadovas V. Mačiulis.

Lietuvių su „UAVOS“ pasirašytos sutarties vertė – daugiau kaip 600 tūkst. eurų.

„Dabar išvis sustojęs tas užsakymas, nes jie nemoka, mes nedirbam“, – konstatavo V. Mačiulis.

Sako, kad į VSD kreipėsi patys

Bankui sustabdžius pervedimus, Pociūnų gamintojai sako, kad jie patys kreipėsi į VSD su visa turima informacija.

„Mes šiai kompanijai šiandien nieko nedarome. Kai paaiškėjo, kad už tos įmonės yra baltarusiai, buvo kreiptasi į Saugumo departamentą. Aš pats bendravau su VSD. Jei su viena mūsų detale jie užmuštų ukrainietį, tai karma visam gyvenimui. Niekas tokių dalykų nenori“, – tikino „Sportinės aviacijos ir Ko“ valdybos pirmininkas S. Besagirskas.

Pasak jo, įmonė saugumo institucijai perdavė visus susirašinėjimus su užsakovu.

„Kai sužinojom, kad už Dubajaus įmonės stovi Baltarusijos piliečiai – to mums užteko“, – tikino S. Besagirskas, jis svarstė, kad sklandytuvų gamintojai galėjo tapti ir provokacijos aukomis.

„Buvo ir dar vienas atvejis, kai į mus kreipėsi kita Baltarusijos įmonė su siūlymu gaminti dronus, kurie galėtų nešti vandenilines bombas. Jos būtų neva perduodamos ukrainiečiams. Bet tai atrodė kaip provokacija“, – tikino valdybos pirmininkas.

Kasčiūnas: tai skandalinga

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LRT RADIJUI dar sausį patvirtino turintis informacijos apie įmonės „Sportinė aviacija ir Ko“ sutartį su „UAVOS“. Parlamentaras tvirtino, kad tik gavęs informaciją pasidalino ja su VSD.

„Jeigu pasitvirtintų faktai, kad Lietuvos gamintojas prisideda prie Baltarusijos ir Rusijos karinės galios stiprinimo, dalyvauja jų gamybos procese, kuriant karinę priemonę, kuri gali būti panaudota prieš Ukrainą ar tą pačią Lietuvą, – tai yra skandalinga“, – LRT sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, vyksta tyrimas, ir „kitos tarnybos taip pat turės ką pasakyti“. Daugiau jis teigė kol kas nieko negalintis pasakyti.

Akcininkas jau piktinasi banku

Bendrovės „Sportinė aviacija ir ko“ akcininkas ir valdybos narys Dalius Raškinis tvirtino nežinojęs apie įmonės sandorį su Baltarusijos piliečiais.

„Tikrai negaliu atsakyti į šitą klausimą, aš tos sutarties nesu matęs, galbūt per mūsų pokalbius tas klausimas ir buvo iškilęs, bet aš negaliu komentaro teikti.

O kodėl bankai sustabdė mokėjimus? Manau, kad yra bendra bankų politika, ir man keista, kad taip bankai iš tiesų elgiasi“, – sako įmonės akcininkas ir valdybos narys D. Raškinis, jis taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto docentas ir Lietuvos auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės narys.