Lietuvos grūdams atsiveria vis tolimesnės rinkos, bet augintojai skeptiški: dairomės per toli

Prieš 1 metus 85

Lietuva gavo oficialų leidimą eksportuoti kviečius į Meksiką. Neretai derybos trunka ne vienerius metus, kol bendradarbiavimas su kompetentingomis užsienio institucijomis ima duoti rezultatų. Valstybinė augalininkystės tarnyba į Meksikos nacionalinę augalų apsaugos organizaciją dėl grūdų eksporto kreipėsi dar 2017 metais.   

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako,kad nauja rinka pirmiausia yra gera žinia-žemdirbiams ir grūdus eksportuojančioms bendrovėms.

„Gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką, tikrai didelius kiekius, daugiau nei galime išeksportuoti, tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – teigia ministras.

Meksika importuoja per 5 mln. tonų kviečių kasmet. Didžiausia Meksikos partnerė yra JAV, kurios kviečių eksportas Meksikoje sudaro apie 80 proc., tai yra, apie 4 mln. tonų.

Grūdų augintojai: reikia žvalgytis į artimesnes rinkas

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia skeptiškai vertinantis galimybes eksportuoti lietuviškus kviečius į Meksiką.

„Meksika yra šalia labai didelių eksportuotojų, tokių pasaulinio lygio žaidėjų, kaip JAV, Kanados, Argentinos, kur europiečiams ten lygintis nėra ko“,– sako A.Macijauskas.

Jo teigimu, Lietuva turi senas grūdų eksporto tradicijas bei tam puikiai pritaikytą Klaipėdos jūsų uostą.

„Mūsų grūdai puikiausiai yra parduodami ir rinkose, kurios yra arčiau mūsų ,nes pasižymi itin gera kokybe, nepaisant to,kad šiemet ta kokybė yra prastesnė, ji išliko vis tiek labai aukšta, viena aukščiausių pasaulyje“, – aiškina asociacijos vadovas.

Jo teigimu, vyriausybės programoje parašyta,kad Lietuva turi eksportuoti ne žaliavą, ne grūdus, o kažkokį produktą, tai esą būtų didesnė nauda žemdirbiams. Bet dabar apie tai ministerija net nebekalba, teigia asociacijos vadovas.

Pasak jo, Lietuva per metus eksportuoja per 4 mln. tonų kviečių ir yra viena didžiausių Europoje ekportuotojų, panašius kiekius išveža tik Prancūzija. Tačiau A.Macijausko teigimu, tai grūdų augintojus šiek tiek liūdina.

„Tai rodo, kad mūsų pačių auginama produkcija Lietuvoj nėra reikalinga. Viena iš priežasčių – mes neturim gyvulininkystės sektoriaus, gyvulius esame išnaikinę, sektorius traukiasi, neapsirūpiname nei mėsa, nei pienu“, – sako grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Grūdų perdirbėjai į Meksikos rinką deda daug vilčių

Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad svarbi bet kuri nauja rinka, ypač mažai šaliai, norinčiai išsikovoti vietą tarp stiprių eksportuotojų.

„Mes žiūrime į šalis, nulemiančias importo arba eksporto galimybes, kiek pati šalis auga, kiek žmonių skaičius didėja, kiek auga BVP, tai Meksika pilnai atitinka tuos kriterijus, ji turi potencialą augti ir didinti grūdų eksportą“, – sako K.Šimas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuva tikrai turės, ką pasiūlyti Meksikai.

„Mūsų partneriai, tik pamatę žinutę, kad Lietuva gavo leidimą eksportuoti kviečius į Meksiką, jau kreipėsi su pirmais pasiūlymais“, – sako asociacijos prezidentas.

Tačiau K. Šimas pripažįsta, kad tai tik pradžia, Lietuvos dar laukia nemažai namų darbų.

„Dar pačių komercijos sąlygų nelemia šis leidimas, tai daugiau galimybė, kad mes galime eksportuoti ir pripažįstami mūsų sertifikatai, kad kokybės standartai yra suderinti. Toliau lems mūsų komerciniai santykiai, be abejo, ar mes sugebėsime konkuruoti. Didžiausias mūsų konkurentas yra JAV, jos eksportuoja apie 4 mln. tonų kviečių, likusį milijoną – kitos pavienės šalys“, – teigia asociacijos prezidentas.

Tačiau jis prognozuoja, kad jau šiemet lietuviški grūdai gali pasiekti Meksiką. Anot K.Šimo, lietuviškų kviečių kokybė yra gera, šiuo metu dar yra gana didelis kiekis neparduotų, kurie tuoj pat gali keliauti Į Meksiką.

„Gal tik iš pradžių meksikiečiams gali atrodyti neįprasti mūsų grūdai, nes jie pripratę prie kitų šalių kviečių, neeuropietiški dažniausia yra kitokio kietumo, kitokių savybių. Dažniausiai užtrunka laiko, kol įtikinami malūnininkai, kad jiems nebūtina labai stipriai keisti receptūrų“, – pasakoja K.Šimas.

Lietuviškų kviečių kryptys – nuo Nigerijos iki Nyderlandų

Pasak K. Šimo, kviečių eksporto kryptys keičiasi nuolat. Anksčiau nemažai grūdų keliaudavo į Saudo Arabiją. Bet jau 2-3 metus pagrindinė eksporto rinka – Nigerija. Ji kasmet nuperka iki 2 milijonų tonų kviečių. Toliau rikiuojasi Ispanija (20 proc.), Latvija (8 proc.), Marokas (6 proc.), Egiptas (5 proc.), Nyderlandai (3 proc.). Lietuvoje užauginti javai šių metų pirmąjį pusmetį buvo vežami į 33 šalis. Jų eksportuota už 442,8 mln. Eur, o tai sudarė 13,8 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės.

Skaityti visą pranešimą