Lietuvos energetikos agentūra: už sausio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai

Sausio mėnesį mažiausiai už šildymą turėtų mokėti sostinės gyventojai, o labiausiai piniginė dėl šildymo ištuštės panevėžiečiams, spaudos konferencijoje nurodė Lietuvos energetikos agentūra. Jos duomenimis, Vilniaus šilumos kaina vėl mažiausia tarp didmiesčių.

Benzino kainos grįžo į praėjusių metų lygį

LEA duomenų analitikas Karolis Kelpšas atkreipė dėmesį, kad papratai ilgą laiką Brent ir Urals naftos kainos sutapdavo. Vis dėlto po rusiškos naftos „kainų lubų“ įvedimo atotrūkis tarp Urals ir Brent indeksų didėja, Rusija netenka 160 mln. JAV dolerių pajamų per dieną arba ~7 mlrd. JAV dolerių per 44 dienas.

Praėjusiais metais Rusijos pajamos, K. Kelpšo skaičiavimu, buvo apribotos apie 13 mlrd. (36 mln./d.) JAV dolerių pajamų vien dėl naftos kainų skirtumo.

Skaičiuojama, kad po gruodžio 5 d. dėl pritaikytų lubų, embargo kainos tarp Urals ir Brent naftos skyrėsi beveik trečdaliu – 32 proc.

Benzino kainos grįžo į praeitų metų lygį. Naftos dedamoji per metus mažai kito, tačiau gamintojo marža sudarė svarią galutinės kainos dalį.

Anot K. Kelpšo, tai nėra išskirtinė Lietuvos situacija. Tokia tendencija buvo fiksuojama visame pasaulyje. „Maržos grįžo į praeitų metų lygį“, – nurodė K. Kelpšas

Dyzelino rinkoje situacija tokia pati, tačiau jo kaina išliko aukštesnė nei benzino, atkreipė dėmesį K. Kelpšas. Šiuo metu rinkoje jaučiamas neapibrėžtumas dėl artėjančio naftos produktų importo iš Rusijos draudimo.

„Noriu pabrėžti, kad yra du atskiri dalykai. Gruodžio 5 d. įvyko embargas rusiškai naftai, kuri plukdoma jūra (...) Tas embargas davė efektą, kad Rusija netenka 160 mln. JAV dolerių per dieną. Po trijų savaičių, vasari 5 d. įsigalios dar vienas embargas rusiškiems naftos produktams. (...) Ši priemonė dar turėtų papildomai sumažinti Rusijos pajamas apie 150 mln. JAV dolerių per dieną“, – nurodė K. Kelpšas.

Vertinant situaciją iš Europos perspektyvos, pastebima, kad atsisakius rusiškų naftos produktų didmeninės degalų kainos išaugo. Mažmeninėse kainose šis augimas jau didžiąja dalimi įskaičiuotas ir po vasario 5 d. kainos turėtų laikytis stabilios dabartiniam lygiui.

„Mes jau esame susitvarkę šį dalyką ir mažmeninės kainos turėtų laikytis stabilios. (...) Lyginant su Europa, Lietuva niekada nebuvo tiek priklausoma nuo importo iš Rytų. Priklausomai nuo metų ši dalie siekdavo nuo 10 iki 20 proc. Praėjusiais (...) metais šis skaičius susitraukė iki 2 proc.“, – nurodė K. Kelpšas.

Importuojant dalį 2022 m. pakeitė švediška produkcija, taip pat iš Amsterdamo, Roterdamo, Amstelio (ARA) regiono importuotas kuras. „Mes esame gana nepriklausomi, kas liečia tiekimą iš Rytų“, – apibendrino K. Kelpšas.

Vilniaus šildymo kaina vėl mažiausia iš didžiausių miestų

Energetikos duomenų analizės centro vadovė Vaida Lauruševičienė, pristatydama tendencijas šildymo sektoriuje, nurodė, kad, lyginant 2022 m. ir 2023 m. sausio mėnesio vidutines biokuro kainas, jos padidėjo 40 proc. Atitinkamai šildymo kainos padidėjo apie 22 proc.

2023 m. sausio 17 d. biokuro kaina fiksuojama mažiausia šiuo šildymo sezonu – 33,36 Eur/MWh.

2023 m. sausio mėnesį tekimo šilumos vidurkis Lietuvoje siekė 9,23 ct/hWh.

Sausio mėnesį už šiluma mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai.

Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose šilumos kaina augo dėl brangusio biokuro. Vilniuje kaina mažėjo, nes dujas pakeitė mazutas. Po daugybės metų, atkreipia dėmesį agentūra, Vilniaus šilumos kaina vėl mažiausia iš didžiausių miestų.

V. Lauruševičienė akcentavo, kad didelę įtaką šildymo sąskaitoms daro ir pastato būklė.

„Didelę įtaką šildymo sąskaitai turi daugiabučio namo būklė – kuo pastatas prastesnės būklės – senas, nerenovuotas – tuo 1 kv. m kaina yra didesnė, lyginant su nauju ar nerenovuotu“, – kalbėjo V. Lauruševičienė.

Žinoma, kainą taip pat lemia ir oro temperatūra. „Vienas laipsnis gali lemti 4 proc. sąskaitos padidėjimą“, – atkreipė dėmesį ekspertė.

Ateities sandoriai kol kas rodo, kad dujų kainos dar gali kilti

Didžiąją 2022 m. dalį gamtinių dujų kaina Azijoje buvo žemesnė nei Europoje – tokia situacija europiečiams leido perpirkti laisvus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pajėgumus iš Azijos.

„Ką mes matome 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. – iš esmės toks kainos susikeitė“, – atkreipė dėmesį Energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas.

Tačiau 2022 m. pabaigoje gamtinių dujų kaina Azijoje tapo didesnė nei Europoje. Tai dar labiau kelia įtampą rinkose ir europiečiams apsunkina naujų SGD krovinių įsigijimą.

„Europiečiams gali būti sudėtinga perpirkti tą dalį krovinių“, – teigė P. Katinas.

2022 m. rudenį ir žiemą gamtinių dujų kainos krito, tačiau 2023 m. kainos gali ir toliau laikytis aukštos.

Ateities sandoriai rodo, kad kainos gali siekti 55–67 Eur/MWh.

„Pastarųjų dienų kaina pakilo vien dėl to, kad norvegai šiek tiek sumažino savo išgavimą. Bet labai nedaug sumažino. Dujų sandoriai labai jautriai reaguoja į tai ir kartais nereikėtų prisirišti prie šių skaičių“, – pabrėžė P. Katinas.

Pagrindinis sprendimas, sprendžiant išaugusių gamtinių dujų kainų problemą Europoje, – mažinti paklausą. Todėl ES susitarė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio dujų paklausą reikia mažinti 15 proc.

Tačiau pastebima, kad valstybėse, kurios įvedė viršutinę ribą gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros gamybai, suvartojimas ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo.

Pagal šio sezono dujų srautus ES saugyklose, balandžio pradžioje dujų kiekis saugyklose galėtų siekti rekordinius 65 proc. Tokį dujų išėmimo tempą lemia žiemos sezonui nebūdingai šilti orai, sumažėjęs dujų poreikis ir užpildytos saugyklos.

„Tai yra labai gerai, nes, jeigu mes norime pasiruošti 2023–2024 m. žiemai, riba yra apie 40 proc.“, – atkreipė dėmesį. Anot jo, vis dėlto dėl orų permainų gali prireikti ir didesnio išėmimo, tačiau to prognozuoti kol kas negalima.

Vykstant gamtinių dujų išėmimo procesu, Lietuva nenaudoja savo atsargų, esančių Inčukalnyje. Šioje saugykloje, pagal šio sezono dujų srautus, balandžio pradžioje dujų kiekis galėtų siekti 29 proc.

„Šiek tiek galbūt yra kiek komplikuotesnė situacija, bet ji vis tiek gana pozityvi. (...) Čia, grubiai tariant, yra keturių valstybių dujų saugykla. (...) Mes vis tiek išlaikytume gana gerą užpildymą“, – kalbėjo P. Katinas.

Garantinio tiekimo kaina gali išlikti mažesnė už visuomeninio ir vasarį

Projektų vadovas Vytenis Barkauskas, pristatydamas elektros sektorių, atkreipė dėmesį, kad gruodžio mėnesis buvo gana šaltas. Dėl to fikuotas rekordinė šiluminių elektrinių gamyba.

„Bendra situacija – importas vis tiek yra dominuojantis elektros šaltinis“, – apibendrino V. Barkauskas.

Dėl augusios nacionalinės gamybos bei mažėjusio vartojimo, elektros importas į Lietuvą 2022 m. gruodį vis dėlto buvo 10 proc. mažesnis nei 2021 m.

2022 m. gruodį šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta daugiausia elektros energijos, lyginant su kitais 2022 m. mėnesiais.

Gruodžio mėnesio antroje pusėje daugiausia elektros energijos buvo gaminama vėjo elektrinėse.

2022 m. pabaigoje atpigusi elektra bei 2021 m. aukštos gruodžio kainos lėmė tai, kad gruodžio mėnesio vidutinė elektros kaina buvo artimiausia 2021 m. kainai per visus 2022 m.

LEA duomenimis, beveik visi vartotojai pirmąjį 2023 m. pusmetį moka 28 ct/kWh ir mažiau. Garantinio tiekimo kaina mažesnė nei visuomeninio. To paties, agentūros teigimu, galima tikėtis ir vasario mėnesį.

Išlikus dabartiniam didmeninių kainų lygiui, mėnesio biržos plano naudotojai vasario mėnesį turėtų mažiausius tarifus. Anot V. Barkausko, prognozuojama, kad šie gyventoja turėtų mokėti mažiau, nei nustatyta kompensacijos riba – 28 ct/kWh.

Atsinaujinantys ištekliai vis dar sudaro mažą dalį

Klimato kainos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas atkreipė dėmesį, kad, vertinant visą suvartojamą energijos kiekį, matyti, kad per pastaruosius 10 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos suvartojime padidėjo tik 6 proc.

LEA duomenimis, atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje 2011 m. sudarė 9 proc. Likusią dalį – 91 proc. sudarė iškastinis kuras. 2021 m. atsinaujinančių išteklių dalis padidėjo iki 15 proc., o iškastinio kuro dalis atitinkamai sudarė 85 proc.

Lietuvoje situacija panaši. 2011 m. atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 7 proc. Per dešimtmetį ši dalis paaugo iki 13 proc.

Atitinkamai iškastinis kuras ir elektros importas 2011 m. siekė 93 proc., o 2021 m. – 87 proc.

„Iš esmės mums siekiant pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklų vartojimo, tendencijos rodo, kad bus gana sunku“, – kalbėjo T. Norvydas.

Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, nurodė ekspertas, reikės ne tik didesnių pastangų, bet ir didesnių lėšų. Jis pabrėžė, kad šiuo atveju vis dėlto kalbama apie pirminę energijos rinką.

Papildysime.