Lietuvos boksininkai nesirodo varžybose kartu su agresoriais – ar pasikeitė kasdienybė?

Pasaulio ir Lietuvos sporto padangę toliau krečiant naujienoms apie įleidžiamus arba neįleidžiamus Rusijos ir Baltarusijos sportininkus, pasirinkimus daryti ir vertybinę poziciją užsiimti turi Lietuvos sporto federacijos. Bene pirmoji su šia dilema susidūrė Lietuvos bokso federacija (LBF), kuri jau beveik pusę metų laikosi principinės pozicijos – nedalyvauti tose varžybose, kuriose dalyvauja rusai ir baltarusiai. LRT.lt nusprendė pažvelgti į šios federacijos situaciją – ar pasikeitė varžybų skaičius, finansai ir kokios reakcijos sulaukia toks sprendimas?

Varžybų skaičius ir kokybė

Tarptautinė bokso federacija (IBA) rusus ir baltarusius į savo varžybas nusprendė sugrąžinti 2022 m. spalio 5 dieną. Būtent nuo to laiko LBF ir iš esmės taiko absoliutų varžybų, kuriose yra šalių agresorių atstovai, boikotą.

LBF svetainėje galima rasti visų metų varžybų kalendorius ir vykusių turnyrų rezultatus, tad pagal juos galima ir palyginti kokiame skaičiuje varžybų, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, dalyvauja Lietuvos boksininkai. Palyginimui yra svarbus tarptautinių turnyrų ir čempionatų skaičius, nes būtent jis ir gali būti paveiktas sprendimo boikotuoti.

Nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 balandžio 1 d. Lietuvos boksininkai, pagal LBF kalendorių, dalyvavo 10-yje tarptautinių susitikimų, turnyrų ir kitų renginių, kurie vyko tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

Nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2023 balandžio 1 d., pagal LBF kalendorių, Lietuvos boksininkai turėtų būti sudalyvavę 11-oje tarptautinių varžybų, tačiau šis skaičius kito. Pagal LBF svetainėje pateikiamus pranešimus, Lietuvos bokso atstovai nurodytu laikotarpiu dalyvavo 12-oje įvairių tarptautinių turnyrų ir susitikimų.

Taigi, varžybų skaičius iš esmės liko toks pats. Palyginimo periodas skirtingais metais savaime gali būti skirtingas, nes skirtingu metu vyksta skirtingos varžybos, tačiau nepaisant to, kad Lietuvos moterų ir vyrų įvairaus amžiaus rinktinės praleido pasaulio ir Europos pirmenybes, esminio varžybų skaičiaus sumažėjimo pastebėti negalima.

Kaip LRT.lt teigė Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris Vidas Bružas, nors varžybų praradimas buvo skaudus, bet pasirengimo kokybė, o ir pats konkurencingumas šiuo laikotarpiu nenukentėjo.

„AIšku, tai yra skaudu, sunku, kad negalime dalyvauti svarbiausiose varžybose, bet man atrodo, kad yra svarbiau. Pasiruošimo procesas keičiasi, mes akcentuojame tarptautinius turnyrus, stengiamės daugiau dalyvauti tarptautiniuose turnyruose ir renkame tą patirtį. Kažkaip ruošiames Europos žaidynėms, kuris yra mūsų šių metų pagrindinis tikslas, tai jau bus kvalifikacija į olimpines žaidynes.

Taip daro daugelis šalių. Pažiūrėkite į Šociko turnyrą, yra rekordinis šalių dalyvių skaičius, tiek sportininkų dar niekada nebuvo užsiregistravę į varžybas. Turnyras yra pilnas olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų. Daugelis turnyrų yra tokie, su daug boksininkų, aukštu lygiu. Ten kur nedalyvauja Rusijos ir Baltarusijos boksininkai, ten važiuoja visos šalys, semiasi patirties. Nes be varžybų netobulėsi.

Išlaikome tą lygį, aišku, aukščiausio lygio varžybose patirtis yra unikali ir neįkainojama. Bet yra kaip yra, sportininkams irgi kiek yra nesmagu, tą prarandame. Bet ko tik nepadarysi vardan tos taikos, turime tai daryti“, – teigė V. Bružas.

O kaip V. Bružo akimis tą boikotą vertina Lietuvos rinktinėse esantys boksininkai ir boksininkės?

„Neišgirdau nei vieno prieštaravimo“, – atsakė V. Bružas.

Pasaulio ir Europos čempionė Gabrielė Stonkutė, kuri yra tikriausiai ryškiausia Lietuvos bokso rinktinės žvaigždė, jau negalėjo ginti pasaulio čempionės titulo, tačiau pati varžybų lygio kritimo nepastebėjo .

„Sunku pasakyti, neatrodo, kad kažkas labai pasikeitė. Važiuojame į varžybas, yra stovyklos, nedalyvaujame tik su rusais ir baltarusiais varžybose. Yra kur nuvažiuoti, kur boksuotis, Lenkijoje yra labai stiprios varžovės, man asmeniškai situacija labai nepasikeitė. Negalėjome tik dalyvauti pasaulio čempionate, nes ten buvo rusės ir baltarusės, bet tai pakeičia kitos varžybos – vyksta Šociko turnyras, važiuosime į Suomiją“, – dėstė G. Stonkutė

Finansai lieka stabilūs

Kai kurios federacijos, pasigirdus kalboms apie galimus boikotus, taip pat nerimauja ir dėl finansų.

Palyginkime Lietuvos bokso federacijos 2022 m. ir 2023 m. biudžeto projektus.

2022 m. LBF projektuotas biudžetas siekė 513,564 tūkst. eurų. Tuo tarpu neseniai paskelbtame 2023 m. biudžeto projekte jau yra planuojama surinkti 620 tūkst. eurų. Taigi, nepanašu, kad boikotai pernelyg sujaukė finansinius LBF planus.

Beje, dėl finansinio federacijos stabilumo pagalbos ranką ištiesė ir valstybė.

LBF anksčiau kreipėsi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) su prašymu pateikti rekomendacijas, kaip reaguoti į šalių agresorių dalyvavimą tarptautinėse varžybose. Savo ruožtu ŠMSM pažadėjo taikyti COVID-19 negautų lėšų kompensavimo modelį dėl nedalyvavimo pasaulio ir Europos pirmenybėse.