Lietuvoje trūksta vaistininkų: vienas iš siūlomų sprendimo būdų – vaistinių kaimuose uždarymas

Vaistinių asociacijos teigimu, vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų palieka darbą vaistinėse, nei į jas ateina mokslus baigusių jaunų vaistininkų. Universitetų nuomonės skiriasi – vieni siūlo didinti finansavimą farmacijos mokslams ir paruošti daugiau specialistų, kiti siūlo mažinti vaistinių skaičių. Vaistinių atstovų teigimu, jei niekas nesikeis, dalis vaistinių neišsilaikys.

„Gintarinės vaistinės“ Šiaulių regiono vadovė Gerda Mačiūnė teigia, kad šiuo metu regione tinklas turi 12 laisvų etatų. Toks trūkumas darbuotojų su atitinkamu išsilavinimu vien tik Šiaulių regione, bendrai Lietuvoje trūksta daugiau nei 150 darbuotojų.

„Mes skaičiuojam, kad per 7 metus kažkur 800 darbuotojų išeis į pensiją ir tik kiek virš 500 ateis iš universitetų į vaistines dirbti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Galbūt į vaistines absolventų ateitų daugiau, sako Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), tačiau studijos nėra tokios populiarios. Per pastaruosius penkerius metus į farmaciją stojančiųjų sumažėjo trečdaliu, o viena priežasčių, pasak universiteto atstovų, yra menkas studijų programos valstybės finansavimas – vos ketvirtadaliui išsilavinimas nekainuoja, likusiems mokslai atsieina per 20 tūkst. eurų.

„Mūsų fakultetas galėtų paruošti 3 kartus daugiau studentų, nei kad priimame šiuo metu, ir valstybės finansavimas būtų labai svarbus veiksnys pritraukiant. Finansavimas turėtų būti bent 70–80 proc. (didesnis – LRT.lt), nei kad turime šiandien“, – tikina LSMU Farmacijos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Morkūnienė.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas kitos nuomonės – vaistininkų ruošti daugiau nei dabar nereikia, nes vaistinių Lietuvoje ir taip daug. Sako, kad svarbiau orientuotis į farmacinių paslaugų kokybę.

„Nebūtinai kiekvienam kaimelyje, kiekvienam taške po vaistinę ir po vaistininką. Galbūt užsisakymai, atvežimai į namus. Gal tai yra brangiau, bet paskaičiavus kaštus gal ir pigiau, nei pastatyti dar vieną pastatą su etatiniais darbuotojais“, – svarsto VU Medicinos fakulteto dekanas profesorius Dalius Jatužis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia kasmet didinanti valstybės finansuojamų vietų skaičių, bet esą ne tik to reikia.

„Vaistinės turėtų prisidėti, motyvuoti specialistus rinktis šią darbo vietą, nes, mūsų duomenimis, nors turinčių licenciją vaistininkų yra virš 3,5 tūkst., iš jų tik 2,3 tūkst. aktyviai tą daro“, – aiškina SAM Farmacijos veikslos skyriaus vedėja Miglė Dameikienė.

Tai, kad du trečdaliai visų farmacininkų dirba vaistinėse, asociacijos teigimu, yra didelis skaičius, nes kitose šalyse jis tesiekia 55 proc., o priešingas valstybės požiūris nepadės. Situacija gali dar labiau pablogėti nuo liepos, kai vaistinėse turės būti vaistininkas, o farmakotechnikas nebegalės aptarnauti pacientų, prižiūrimas vaistininko.

„Teks konkuruoti dar aštriau, ieškoti kitų sprendimų – darbo laiko trumpinimas, galbūt ir kiti nepatogūs sprendimai, kažkokios dienos nusiėmimas“, – LRT TELEVIZIJAI sako G. Mačiūnė.

„Jei situacija nesikeis, tiesiog bus neįmanoma tų vaistinių išlaikyti“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.

Sektoriaus atstovai tikina, kad visi absolventai negali nukeliauti į vaistines, nes farmacininkų reikia verslams, valstybės įstaigoms.