Lietuvoje pradedamas COVID-19 imuniteto tyrimas: tikimasi rasti atsakymą, ar prireiks pakartotinių skiepų

Mokslininkai pradeda tirti visuomenę dėl imuniteto kovidui. Rezultatai parodys, kiek gyventojų turi antikūnų. Atsakymai turėtų padėti apsispręsti ir dėl diskusijų apie pakartotinius skiepus. Anot medikų, nors sergančiųjų sumažėjo, liga dar neatsitraukė.

Medicinos laboratorijos vėl didesniu pajėgumu ruošiasi koronaviruso antikūnų tyrimui. Sveikatos mokslų ir Vilniaus universiteto mokslininkai vertins persirgimo mastą ir visuomenės turimą imunitetą. Mokslininkai išsiuntė kvietimus daugiau kaip 6000 atsitiktiniu būdu atrinktiems Vilniaus, Kauno miestų ir rajonų gyventojams.

„Mes apie jų pasiskiepijimą persirgimą patirtus simptomus bandysime išsiaiškinti, prieš paduodant kraujo prašysime atsakyti į kelis anketos klausimus“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Sutikusiems dalyvauti iš piršto bus imamas kraujas. Laboratorijoje naudojant mikrogardelių technologiją bus tiriami skirtingų koronaviruso baltymų antikūnai. Mokslininkai ketina išsiaiškinti, ar imunitetas susidarė po vakcinacijos, ar persirgus.

„Bus nustatomi antikūnai ir prieš šerdinį nukleokapsidės baltymą, todėl bus atsakoma į klausimą, ar pacientai galimai ir prasirgo virusine infekcija, nes šio baltymo nėra vakcinos sudėtyje“, – paaiškina Kauno klinikų profesorė Astra Vitkausienė.

Tyrimas leis nustatyti, kokia visuomenės dalis turi imunitetą, kiek ilgai išlieka antikūnai. „Tyrimas kiekybinis, tai bus tikrai galima įvertinti, ar populiacija pilnai vakcinuoja, ar užtenka to atsako ir antikūnių kiekis yra pakankamas“, – teigia A. Vitkauskienė.

Kauno regione kovidu sergančius pacientus gydančioje Kauno ligoninėje – raudoni įspėjimai apie pavojingą zoną. Palatose apie 30 sergančiųjų. Medikai sako, liga niekur nedingo, pacientų skaičiai jau kurį laiką nesikeičia.

„Absoliuti dauguma tų žmonių yra vyresni negu 70 metų amžiaus, šios dienos duomenimis turime jauniausią pacientą – 28, vyriausią – 95 metų. <...> Tiems žmonėms yra kvėpavimo funkcijos sutrikimas, jiems reikalinga deguonies terapija, bet jei lygintume su pandemijos įkarščiu ar pradžia, tai tas deguonies poreikis nėra toks agresyvus“, – kalba Kauno ligoninės infektologė Auksė Mickienė.

Visoje Lietuvoje kovido pacientus gydo devynios ligoninės, iš viso jose užimta per 130 lovų. Per parą vidutiniškai nustatoma apie 300 naujų užsikrėtimų, pernai tuo pačiu metu – beveik 10 kartų daugiau. Skiepytis dabar taip pat ateina pavieniai asmenys. Dažniausiai – ketvirtos stiprinamosios dozės.

„Ką užsakydavau kiekvieną savaitę vakcinų atvežimui į Kauno miesto polikliniką, šiuo metu tai būna, kad į mėnesį kartą užsakau, nes likučio turim daug, vaikiškos vakcinos jau turbūt 3 mėnesiai ar daugiau nevakcinuojam, nes poreikio nematom“, – paaiškina Kauno poliklinikos vakcinacijos koordinatorė Iveta Dubrova.

Imunitetą nuo kovido tiriantys mokslininkai sako, kad rezultatai leis svarstyti, ar reikalinga revakcinacija. Rezultatus mokslininkai ketina pristatyti vasarą.