Lietuvoje dramatiškai trūksta energetikos specialistų: ekspertai įsitikinę – neretas šią profesiją įsivaizduoja klaidingai

Nepaisant to, kad valstybė ir verslas jau kurį laiką skiria skatinamąsias stipendijas, Lietuvai labai trūksta energetikos specialistų. Ekspertai mano, kad tai lemia gajūs stereotipai, kad energetika – tai darbas tepaluotomis rankomis. Visgi, kaip pabrėžia jie, ši profesija yra kaip niekad pažangi – tokie dalykai, kaip „big data“ ir dirbtinis intelektas, tapo neatsiejama jos dalis.

Živilė Skibarkienė, „Ignitis grupės“ valdybos narė ir organizacinio vystymo vadovė, pripažįsta, kad energetikos specialistų trūkumas šiuo metu yra nemenkas iššūkis, ypač kontekste plėtros, kuri laukia vos už kelerių metų.

„Dideli projektai nelaukia, didelės ambicijos taip pat nelaukia. Po 7 metų planuojam, kad jūroje turėsim jūrinį vėją, tai specialistų tikrai reikės be galo daug. Skaičiuojam, kad reikės apie 2500 naujų energetikų (...) ir beveik 1500 iš jų bus jūrinio vėjo specialistai, pradedant nuo kvalifikuotų darbininkų iki ekspertų“, – tvirtina Ž. Skibarkienė.

Anot „Ignitis grupės“ atstovės, siekiant suvaldyti, jos žodžiais tariant, dramatišką situaciją, prieš metus pradėta imtis tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama paskatinti jaunus žmones rinktis šią perspektyvią profesiją.

„Energetika dabar yra vadinamasis „new black“, (...) tikrai pats madingiausias dalykas. Jauni žmonės, kurie renkasi gamtos mokslus, tiksliuosius mokslus, jiems tikrai labai pravartu svarstyti ne apie IT, ne apie matematiką, fiziką, o apie visa tai, kas sprendžia žmonių problemas, t.y. inžineriją, o jeigu inžineriją, tai energetikos inžineriją.

Iš tiesų tai yra prestižinė specialybė, dėl jos kaunamės tiek užsienyje, tiek savo regione, ieškome specialistų, kurie galėtų ateiti dirbti ir, aišku, mokyti mūsų jaunus žmones. Tai ne tik kviečiam stoti ir studijuoti, (...) bet taip pat siūlysim ir praktinį mokymą, t.y. [jie] galės ateiti į mūsų įmonę, į visas kitas energetikos įmones ir dirbti realiai su augančiais dideliais energetikos projektais“, – pasakoja Ž. Skibarkienė.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, šalyje taip trūksta energetikos specialistų, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris sako, kad greičiausiai dar gajus stereotipinis požiūris į šią profesiją. Vis dėlto, kaip patikina jis, šiuo metu energetika yra gerokai modernesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Pati energetikos specialybė arba sąvoka, kas yra energetikas, labai stipriai, kardinaliai evoliucionuoja. Jeigu mes istoriškai arba stereotipiškai galėjom galvot, kad energetikas yra tas, kuris turi [vienoj] rankoj laidą, kitoj rankoj – vamzdį, [yra] tepaluotomis rankomis, dabar energetikas yra tas, kuris žino, kas yra IT, kas yra „big data“, kas yra dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, (...) save gydantis tinklas, robotai ir taip toliau.

Visos tos kompetencijos, kurios anksčiau nepatekdavo (...) į jaunų žmonių galvas, kai jie galvodavo apie energetiką, visa tai dabar yra neatsiejama nuo kasdienio darbo, to, su kuo dirba energetikai. (...) Žmonės, matyt, dar stereotipiškai kažkiek mąstydami, nepasirenka šios profesijos“, – įsitikinęs M. Keizeris.

„EPSO-G“ vadovas mano, kad susirūpinti didesniu energetikos specialistų paruošimu turėtų ir švietimo sistema, Energetikos ministerijos ir pačių verslų bandymų prisitraukti specialistus stipendijomis nepakanka.

„Energetika yra neatsiejama nuo ekonomikos. (...) Žinoma, mums norint sparčiau pasiekti apsirūpinimą ir turėti tų kompetencijų būtent Lietuvoj, pas save, reikia visiems kartu dirbti kryptingai. Ir kuo kryptingiau mes visi dirbsim, kuo kryptingiau ruošim ir padėsim jauniems žmonėms suprasti, kas yra energetika ir kaip jie gali savo kompetencijas ir savo svajones realizuoti dirbdami energetikos srity, tuo jie labiau norės dirbti“, – sako M. Keizeris.

Pasak „Ignitis grupės“ organizacinio vystymo vadovės Ž. Skibarkienės, stipendijos pasirodė esantis veiksmingas būdas pritraukti daugiau norinčiųjų studijuoti energetiką. Visgi specialistė antrina kolegai, kad vien šios priemonės problemai išspręsti nepakanka.

„Mes bandom, pirmiausia, sudominti visus: lankomės mokyklose, (...) taip pat kviečiam į savo energetikos objektus. Tai yra toks pirmas prisilietimas ir susipažinimas su tais mūsų objektais ir ką mes darom. Aišku, stipendijos taip pat yra vienas iš labai stiprių instrumentų ir mes matom per metus 16 proc. paaugimą stojančių į elektros ir energetikos inžinerijos specialybes. Tačiau (...) to iš tiesų nepakanka ir čia mes dėsime visas pastangas.

(...) Mes galvojam apie tai, kaip padėti žmonėms, ypač regionuose, vaikams, kurie galbūt neturi pakankamai mokytojų fizikos. (...) Mes, kaip energetikai, galėtume matyti čia savo pagalbą. Lygiai taip pat tie jaunuoliai, kurie įstos į energetikos studijas, – mes tikrai jų nepaliksim ant ledo, investuosime ir į programas, (...) kviesime į savo įmones atlikti praktiką ir netgi turim planų mokėti už tą praktiką“, – akcentuoja Ž. Skibarkienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu valstybės skiriamų stipendijų būsimiems energetikams nepakanka, todėl jų ateityje bus skiriama dar daugiau – beveik 500.

„Stipendijų skaičius šiai dienai yra apie 200. Manome, kad tai yra gera pradžia, tačiau kadangi ateities energetika bus viską apimanti. Po transformacijos, dekarbonizacijos viskas – ir transportas, ir pramonės energetika – taps visą apimančia. Specialistų nuo, sakykime, montuotojų iki IT specialistų, kurie dirba energetikos sektoriuje, mes turime paruošti.

(...) Planuojama, kad per artimiausius 3 metus stipendijų skaičius bus padidintas iki 500 žmonių per metus. Tai užtikrintų jau, sakykim, tokį optimalų kompetencijų ir specialistų vystymą mūsų ateities energetikai“, – teigia D. Kreivys.

„Manau, kad turėtume daugiau dėmesio skirti profesiniam orientavimui. Čia turi ne tik ministerija, bet ir visos įmonės, ne tik valstybės valdomos, bet ir kitos energetikos įmonės, tuo rūpintis“, – priduria ministras.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.