Lietuvoje atsiras nauja automagistralė: reaguodama į ekonomistų kritiką LAKD pabrėžia – greitį kiekvienas renkasi pats

Lietuvoje jau po dvejų metų turėtų atsirasti dar viena automagistralė, kurioje vairuotojai vasarą galės važiuoti 130 km/val. greičiu. Minėta arterija, įrengta pagal automagistralei keliamus reikalavimus, suplanuota kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Nors plečiamas automagistralių tinklas Lietuvoje sulaukia ekonomistų kritikos dėl augančių degalų sąnaudų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pabrėžia – kiekvienas vairuotojas sprendžia individualiai, kokiu leidžiamu greičiu ir kaip ekonomiškai jam važiuoti.

Suplanuoti darbai „Via Balticoje“

Šių metų gegužę LAKD paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad, sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų trečiąjį ketvirtį.

Kaip LRT.lt sakė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, šiemet pabaigus projektavimą, šiame kelyje taip pat numatyta paskelbti dar du rangos darbų viešuosius pirkimus dėl ruožų nuo 79 iki 85 km ir nuo 56,83 iki 72,50 km.

„Darbų šiuose ruožuose pradžia priklausys nuo viešųjų pirkimų konkursų trukmės. Planuojama, kad ketvirto šio kelio ruožo nuo 85 iki 97,06 km rangos darbų konkursas bus paskelbtas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje“, – portalui aiškino LAKD atstovas.

Nauja automagistralė

Pasak S. Jansono, pagal dabartinį planą, kelyje „Via Baltica“ turėtų atsirasti ir kiek daugiau nei 40 km ilgio automagistralės ruožas, kuriame vairuotojai tam tikru laikotarpiu galės važiuoti greičiau.

„A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km bus rekonstruojamas pagal automagistralės kategoriją, jame bus užtikrinamas 130 km/val. greitis. Šio ruožo rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėnesį“, – sakė pašnekovas.

Rekonstravus ruožą bus panaikinta priešpriešinio eismo susidūrimų galimybė, nes bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai.

„Jungiamieji keliai bus įrengiami būtent tam, kad per juos saugiai ir nestabdant pagrindinio srauto būtų galima privažiuoti ir prie kitos infrastruktūros, žemės ūkio sklypų ir pan. Taip pat bus įdiegtos ir saugaus eismo priemonės, sutvarkyti inžineriniai tinklai ir pan. Rekonstravus „Via Balticos“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus“, – aiškino S. Jansonas.

Žūčių kol kas išvengta

LRT.lt primena, kad, nuo š. m. balandžio 1 d. magistralinio kelio Vilnius–Kaunas ruožui suteikus automagistralės kategoriją, šiuo kelio ruožu galima važiuoti 130 km/val. greičiu vasarą ir 110 km/val. greičiu žiemą.

Paklaustas, kokių pokyčių, leidus važiuoti greičiau, eismo saugumo atžvilgiu pastebėjo LAKD, S. Jansonas atkreipė dėmesį, kad kol kas yra praėję dar per mažai laiko.

„Projekto efektyvumas paprastai yra vertinamas po 4 metų, nes vairuotojai turi apsiprasti su eismo organizavimo pakeitimais. Nuo automagistralės režimo taikymo pradžios, t. y. nuo balandžio 1 iki liepos 12 dienos, minėtame ruože įvyko 6 įskaitiniai eismo įvykiai, per juos sužaloti 8 asmenys, žūčių nebuvo. LAKD turimais duomenimis, 2017–2020 metais iki kelio ruožo pertvarkymo yra įvykę 77 įskaitiniai eismo įvykiai, per juos žuvo 5 asmenys ir 100 buvo sužalota“, – situaciją apibūdino S. Jansonas.

Kiekvienas sprendžia individualiai

LRT.lt jau rašė apie tai, kad sprendimas kelią Vilnius–Kaunas rekonstruoti į automagistralę sulaukė ir kai kurių ekspertų kritikos. Ekonomistas Raimondas Kuodis anuomet kalbėjo, kad kai važiuojama greičiau, automobiliai sunaudoja daugiau degalų, o naudojant daugiau naftos remiamas Rusijos režimas.

Visgi LAKD pažymi, kad, net ir turėdami galimybę važiuoti greičiau, tuo naudojasi ne visi eismo dalyviai. „2021 m. duomenimis, automagistralės atkarpose Kaunas–Klaipėda ir Klaipėda–Kaunas metinis vidutinis viso srauto greitis siekia 113 km/val., nors minėtose atkarpose maksimalus leistinas greitis jau seniai siekia 130 km/val. vasarą ir 110 km/val. žiemą“, – detalizavo S. Jansonas.

Kartu LAKD atkreipė dėmesį, kad vairuotojai patys sąmoningai turi reaguoti į besikeičiančias oro bei eismo sąlygas ir pasirinkti saugų, kartais mažesnį nei leistinas, greitį. Taip pat kiekvienas individualiai gali spręsti ir dėl augančių sąnaudų važiuojant greičiau.

„Kiekvienas vairuotojas, atsižvelgdamas į važiuojamą atstumą, degalų sąnaudas, kelionės laiką, sprendžia pats, kokiu greičiu jam važiuoti“, – teigė LAKD atstovas.

Numatyta ir daugiau darbų

LAKD šiais metais planuoja magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km pradėti vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, rekonstravimą.

Taip pat toliau tvarkomas transporto mazgas ties Vieviu, ten įrengiama skirtingų lygių sankryža (Paparčių viadukas) ir vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai.

„Pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda abiem kryptimis numatoma ir daugiau smulkesnių darbų. Šiuo ir artimiausiu metu minėtame kelyje eismas vyks nenutrūkstamai. Kai kuriuose ruožuose galimi eismo reguliavimo pokyčiai, jie labai didelės įtakos kelionės trukmei neturėtų daryti“, – tikino S. Jansonas.

Papildomai valstybinės reikšmės keliuose bus įrengiama saugaus eismo infrastruktūra (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.), atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinami kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.

Kol bus vykdomi tam tikri išvardyti projektų darbai, eismas bus organizuojamas pagal iš anksto su policija pagal normatyvinius reikalavimus suderintas eismo organizavimo schemas. Prašoma, kad vairuotojai būtų atidūs, paisytų kelio ženklų, vadovautųsi horizontaliuoju kelio ženklinimu, važiuotų saugiu greičiu.