Lietuvis įkūrė vertikalų ūkį: pirmieji bandymai buvo po virtuvės stalu, o dabar produkcija jau prakybos centruose

Nedažnai kur pamatysi, kad žiemos laikotarpiu ūkyje derėtų įvairūs žalumynai, prieskoninės žolelės. Visa tai realu vertikaliame daržovių ūkyje „Daržulis“ Kauno rajone, kur auginami bazilikai, krapai, mėtos, čiobreliai, raudonėliai. Apie vertikalų ūkininkavimą Marius Krutulis, išgirdo magistro studijų Italijoje metu, idėją įgyvendino Lietuvoje ir tikina, kad kvapnieji bazilikai jau užkariavo lietuvių širdis.

„Aš nežinau, kur lietuviai tiek tų daug bazilikų sunaudoja. Galėtume auginti, auginti, auginti ir vis tiek neužtektų. Kiek pašneki, tai daug kas naudoja ant sumuštinių, pagardina makaronus, salotas, picas ar troškinius“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo M. Krutulis.

Pačių sukurta auginimo technologija pasiteisino

Chemijos inžinieriaus ir maisto technologo profesijas turintis M. Krutulis savo žinias nusprendė išbandyti ne kur kitur, o ūkyje. Pasirinkta ir netradicinė kryptis, dar naujovė Lietuvoje, vertikalusis ūkininkavimas. Kaip sako pats Marius, tam, kad vertikaliame ūkyje užaugtų įvairūs žalumynai, labai svarbūs ir inžineriniai sprendimai.

„Visas principas, mechanizmai, algoritmai yra mūsų pačių galvoti, nes tuo užsiimame jau beveik dešimt metų ir kol dar vieni galvojo, kas čia yra tas vertikalusis ūkininkavimas, tai mes jau bandėme auginti. Investicijos tikrai labai didelės, gal net daugiau nei milijonas eurų čia jau suinvestuota“, – apie investicijas kalbėjo Marius.

Tradicinių ūkių šeimininkams vis labiau susiduriant su neprognozuojamomis oro sąlygomis, vertikaliame ūkyje šių rizikų išvengiama. Augalams augti yra sudarytos palankios sąlygos. Didžioji dalis procesų yra automatizuoti.

„Mes baiginėjame įsirengti jau pilnai automatinę sistemą, ten bus ir klimato kontrolė, apšvietimo, laistymo sistema, viskas“, – savo sprendimu džiaugėsi vyras.

Nors vertikaliame ūkyje galima išvengti daugelio rizikų, tačiau ir žmogiška klaida gali būti lemtinga.

„Buvo nutikimas, kad dirbo žmonės, surinkinėjo iš sistemų augalus ir nepamačiau, kad buvo palikti atidaryti vartai – augalai gavo skersvėjį ir viskas nušalo, pajuodavo, tai teko išmesti labai daug augalų, tai juos sukompostavome, o kompostą užkėlėme ant stogo, kad būtų šilčiau. Buvau užlipęs vasarą ant stogo, tai auga pomidorai, petražolės, krapai, bitės skraidžioja. Tokiu būdu sumažinome šilumos efektą, nes kai būna tokie industriniai pastatai, vasarą būna labai karšta, tai matavau temperatūrą su tokiu lazeriniu matuokliu, rezultatas apie minus septynis laipsnius“, – apie netikėtus problemų sprendimo būdus kalbėjo pašnekovas.

Tam, kad ūkis „Daržulis“ išaugtų, įtakos turėjo šeimos palaikymas ir pagalba. Nors dabar ūkyje užauginama daugybė produkcijos, viskas prasidėjo nuo mažų bandymų.

„Pati pradžia tai buvo virtuvėje po stalu. Susiradau auginimo lempas, tos raudonos, mėlynos. Iš pat pradžių tikrai nesupratau, kas ten dėl ko ir kaip vyksta, bet nusipirkau parduotuvėje salotų sėklų ir pabandėme užsiauginti, užaugo dvi neblogos galvos salotų ir pasirodo gali augti. Po to sekė tokia maža lentynėlė rūsyje, tada pas tėvus sklype priprašiau šiltnamį pasistatyti. Po to supratau, kad auginant šiltnamyje labai dideli energetikos kaštai, tai teko nugriauti. Tada pasistatėme tokį nedidelį apšiltintą sandėliuką ir jame auginome, bet susidūrėme su problema, kad būdavo per karšta. Visi tie bandymai tęsėsi beveik 7 metus, o dabar jau antri metai čia esame, šiose patalpose“, – kaip plėtojosi vertiklaus ūkio idėja pasakojo verslininkas.

Investicijos vis dar yra vertikalaus ūkio variklis

Vertikalusis ūkininkavimas dar gana nauja ūkio šaka. Anot Mariaus Krutulio, šalyje tokių ūkių yra dešimt ar dvylika. Galimai norinčiųjų atsirastų ir daugiau, jeigu būtų galima pasinaudoti parama, tačiau dabar tokios galimybės nėra, todėl reikia verstis patiems.

„Pati pradžia buvo iš atlyginimo, po to iš brolio atlyginimo, dar vėliau iš tėvų atlyginimų ir po truputį atsirado tos pajamos. Realiai neturėdavau už ką nusipirkti duonos, bet viskas buvo įdėta į „Daržulį“, kad toliau vystytųsi. Prieš pora metų pritraukėme olandų fondo vieną investuotoją ir turime Lietuvoje verslo angelą. O šiaip Europos Sąjunga nefinansuoja tokių projektų. Kaip su vienais projektų rengėjais kalbėjausi, jie sako, jūs esate trisdešimt metų priekyje pagal šių dienų teisinę bazę. Kreipiausi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, bet vieni siunčia pas vieną, kiti pas kitą, taip ir išeina, kad esame užribyje“, – apie paramos galimybių stoką, plėtojant vertikalius ūkius Lietuvoje, sakė verslininkas.

Nepaisant to, kad visa sistema yra kurta pačių ūkininkų, investicijos yra labai didelės.

„Visas principas, mechanizmai, algoritmai yra mūsų pačių galvoti, nes tuo užsiimame jau beveik dešimt metų ir kol dar vieni galvojo, kas čia yra tas vertikalusis ūkininkavimas, tai mes jau bandėme auginti. Investicijos tikrai labai didelės, gal net daugiau nei milijonas eurų čia jau suinvestuota“,– pasakojo Marius.

Didelę reikšmę vertikalių ūkių veiklai turi ir energetiniai ištekliai. Anot verslininko, svarbu ieškoti optimalių sprendimų kaip sutaupyti.

„Mes nusprendėme investuoti į naują apšvietimo technologiją. Šiuo metu yra penki lygiai, tai mes turėjome antrą lygį ir nusprendėme investuoti į ketvirtą lygį. Kuo aukštesnis tas lygis, tuo naujesnė technologija ir, kaip pavyzdys, mes gausime tiek pat šviesos, bet minus 60 procentų suvartojamos elektros energijos“, – apie pačių sumanytus inžinerinius sprendimus pasakojo Marius.

Verslininkas pripažįsta ateityje svarstantis ir apie saulės elektrinių parką, deja, dabar tam reikalingos investicijos yra per didelės.

„Tam, kad pamaitinti tas auginimo spintas elektros energija, man reikia pusantro hektaro saulės kolektorių, tai tikrai ne maža investicija, todėl šiai dienai saulės kolektoriams sakau ne, nebent būtų labai efektyvūs saulės kolektoriai, kurie sumažintų pačių kolektorių skaičių, bet būtų tiek pat efektyvūs“, – sakė pašnekovas.

Kalbėdamas apie vertikalių ūkių perspektyvas Lietuvoje, Marius sako, kad yra linkęs dalintis sukaupta gerąja patirtimi ir žiniomis.

„Jau turime tris potencialius mūsų sistemos pirkėjus Lietuvoje, kurie tikrai prisidėtų prie mūsų ir išplėstų tą visą auginimo bazę, kas leistų aptarnauti Latviją, Estiją, gal net ir Suomiją. Žinoma, viskas atsiremia į nemažas investicijas. Bet, jeigu tik yra norinčių, maloniai prašom, kreipkitės, pakalbėsime“, – sakė jis.

Pradžioje – prekyba turguje ir nepatiklūs klientai

Vertikaliame ūkyje užaugintos produkcijos realizacija prasidėjo nuo prekybos turguje, internetu, vežant žmonėms iki durų, o dabar produkcija tiekiama 4 prekybos tinklams.

„Kiekvieną dieną pakuojame ir vežame. Per mėnesį rinkai pateikiame apie 40-50 tūkstančių vazonėlių. Šiai dienai galime pasiūlyti 6 skirtingus mikrožalumynus: bazilikas, kalendra, petražolė, krapai, melisa, čiobrelis. Ateityje planuojame plėsti iki dešimties. Ruošiame Lietuvai ir naujovių, ko tikrai niekas nėra siūlęs“, – apie produkcijos apimtis ir pasiūlą kalbėjo verslininkas.

Atsimindamas prekybos turguje ypatumas, Marius sako, kad būdavo ir juokingų situacijų.

„Duodavau žmonėms paragauti prieš perkant, sakydavo oho, stiprus aromatas. Viena moteris prašė net rankas parodyti, sako tu čia pats augini? Sakau, taip. Nepatikėjo, nes ant ūkininkų rankų matyti, kad žemę dirba. Bet, kai patikinau, kad tikrai pats auginu, tai sako gal tada labai švariai dirbate. Dažniausiai net nesistengiu aiškinti, kas tas vertikalus ūkininkavimas, tiesiog parodau nuotraukas ir tada sako, oho, čia tai geras“, – patirtimis dalijosi vyras.

Anot ūkio „Daržulis“ šeimininko, sunkiausiai uždaroje patalpoje auga krapai.

„Niekad negalvojau, kad toks paprastas augalas, kuris laukuose vasarą ar pavasarį auga kuo puikiausiai, gali taip sunkiai augti uždaroje sistemoje. Tai nudžiūva, tai pageltonuoja ir nesuprasi nuo ko, realiai tik po metų laiko pavyko krapus sėkmingai auginti“, – apie ūkininkavimo subtilumus uždarose patalpose pasakojo vertikalaus ūkio atstovas.

Siekia ūkininkauti nuo natūraliau

Kaip sako ūkio „Daržulis“ vadovas, geresnės kokybės augalus pavyksta užauginti tik ekologiškų trąšų dėka.

„Teko pavargti, kol pavyko atrasti tai, kas geriausia augalui. Anksčiau nenaudojome ekologiškų trąšų, tai būdavo tie lapukai tokie mažesni ir ne tokie aromatingi“, – sakė jis.

Siekiant natūraliai kovoti su kenkėjais, vertikaliame ūkyje naudojama speciali juosta ir kenkėjus naikinančios erkutės.

„Turime kenkėjų, jiems čia idealios sąlygos, bet stengiamės auginti kuo natūraliau. Kovojame su šita juosta ir dar naudojame tokias erkes. Kadangi mes negalime absoliučiai niekuo purkšti ir nenorime to daryti, tai mes naudojame sunkesnį būdą“, – sakė jis.

Vienas iš ambicingesnių ūkio tikslų buvo atsisakyti plastikinių vazonėlių ir tą pavyko įgyvendinti.

„Praktiškai jau atsisakėme plastiko, tik maža dalis tokių vazonėlių likę sistemoje. Čia matote yra popierinis vazonėlis, jisai pilnai suyra. Tarkime, suvalgei ir gali mesti į kompostinę, suyra per 2-3 mėnesius“, – apie tvarius sprendimus pasakojo verslininkas.

Šalčio ir žiemos nemėgstantis verslininkas Marius tikina, kad, dirbant vertikaliame ūkyje, ne tik augalai, bet ir jis pats jaučiasi puikiai, tikina nuolatos besimėgaujantis eterinių aliejų terapija, šviesa ir šiluma.