Lietuva pirmauja pagal erkinio encefalito sergamumą, tačiau brangių vakcinų kompensuoti gyventojams valstybė neskuba

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sėjonienė sako matanti tokių skiepų kompensavimo būtinybę, mat liga neretai sukelia invalidumą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga LRT RADIJUI sako, kad tiesiog nespėjo erkinio encefalito skiepų įtraukti į vakcinacijos kalendorių. Abu politikai sutinka, kad vakcinas reiktų kompensuoti bent jau mažiausias pajamas gaunantiesiems.

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje – didžiausias Europoje. Specialistų teigimu, padėtis negerėja, mat erkių – tik daugėja. Tiesa, kasmet mūsų šalyje nuo erkinio encefalito skiepijasi vis daugiau žmonių, tačiau jų galėtų būti dar daugiau – gyventojai sako, jog skiepytųsi, bet vakcinos jiems yra tiesiog per brangios. Vienas skiepas nuo erkinio encefalito kainuoja nuo 20 iki beveik 40 eurų. Tokių skiepų iš viso reikia trijų.

2019-aisiais tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo imtis erkinio encefalito klausimo ir bent jau daliai visuomenės skiepus nuo erkinio encefalito kompensuoti. Paklaustas, kodėl to nebuvo padaryta, buvęs ministras tikina tiesiog to nespėjęs atlikti.

„Tiesiog nespėjome. Dalį vakcinų spėjome įtraukti į vakcinacijos kalendorių. Čia gal senjorams jie ne tiek yra aktualūs, ir jie gal to net nežino, bet buvo pradėti kompensuoti skiepai nuo meningokokinės infekcijos, – sako A. Veryga. – [...] O iki erkinio encefalito tiesiog dar nespėjome atkeliauti, nes pagrindinis dalykas, su kuo tai yra susiję, tai yra pinigai – tam reikia jų tiesiog biudžete turėti.“

A. Veryga svarsto, kad trūkstant lėšų valstybei ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, reiktų galvoti apie kompensavimo mechanizmą jautriausioms žmonių grupėms.

„Jauniems ir dirbantiems žmonėms turbūt nebūtų didelė problema (susimokėti visą skiepo kainą – LRT.lt). Tai gal reikėtų galvoti kažkokį mechanizmą, kaip kad yra su vaistų priemokų kompensavimu, kai yra kompensuojamas ne tik vaistas, bet ir priemoka. Ir čia turbūt reikėtų pamąstyti apie tai, kad vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių pajamos yra tikrai labai mažas, kad tokiems atsirastų kompensavimo mechanizmai“, – siūlo buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas A. Veryga.

Dabartinės sudėties sveikatos apsaugos ministerija sako kol kas iš esmės nesvarsčiusi, ar bent jau daliai visuomenės reikėtų kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Jurgita Sėjonienė sako, kad tokį klausimą svarstyti reikia, nes „sergamumas erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamomis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga, yra pats didžiausias Europoje“.

„Lietuva yra endeminė zona ir tų susirgimų kasmet tik daugėja, – sako Seimo narė. – Klimatas šyla, tad erkės išlieka aktyvios praktiškai visus metus, net ir žiemos mėnesiais. Tų susirgimų kasmet daugėja. Turime įvertinti ir tai, kad, iš tiesų, tai yra invalidizuojančios ligos. Tokių ligų pasekmės išlieka net ir darbingo amžiaus žmonėms – jie lieka neįgalūs, iš dalies ar pilnai nedarbingi.“

A. Veryga sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito turėtų būti kompensuojami vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, taip pat mažas pajamas gaunantiesiems. „Būtų galima pagalvoti apie mechanizmą, kuris gal nebūtų tiek skausmingas iš karto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir būtent šitoms grupėms padaryti tas vakcinas arba nemokamas, arba bent iš dalies kompensuojamas. Ir čia nebūtų labai dideli pinigai“, – įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Seimo narys atkreipia dėmesį ir į tai, kad „didelė dalis visuomenės gali, tačiau tiesiog nesiskiepija“. Tai čia irgi yra problema, teigia jis.

„Apie tai irgi reikia pasikalbėti, nes yra žmonių, kurie gali sau leisti šias vakcinas, bet jie vis tiek nepasiskiepija, nes tikisi, kad jiems ta užsikrėtusi erkė neįkąs, – stebisi A. Veryga. – O pradeda galvoti tiktai po to, kada jau atsitinka tos pasekmės, apie kurias čia kolegė kalbėjo.“

J. Sėjonienė pastebi, kad labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės yra ne tik tos, kurios gauna mažiausias pajamas, bet ir darbingo amžiaus gyventojai. Visos šios gyventojų grupės, pasak pašnekovės, dažniausiai ir lankosi miškuose.

„Jie grybauja, uogauja, paskui kai kurie priduoda tas gėrybes supirkimo punktuose. Tai tokie žmonės tikrai dažnai būna gamtoje. Tai tą vertinti tikrai reikėtų, planuojant privalomą sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tada daugiau lėšų reikėtų perskirstyti ir būtent vakcinoms skirti. Skaičiavimų tikrai reikia, ir, manau, kad juos Valstybinė ligonių kasa turėtų atlikti, kuri ir paprastai vertina tą galimą kaštų ir naudos analizę bei ją atlieka“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sėjonienė.

Viso pokalbio su J. Sėjoniene ir A. Veryga apie skiepus nuo erkinio encefalito klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.