Liaudies priemonės ar sirupai iš vaistinių: kuo geriau gydyti kosulio kamuojamą vaiką?

Kosulys vaikus, ypač lankančius darželius, kamuoja labai dažnai – medikai neslepia, kad kosulys yra dažniausia priežastis, dėl ko į juos kreipiasi vaikų tėvai. LRT RADIJUI vaikų ligų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė paaiškino, kokiomis priemonėmis vaiko kosulį galima gydyti namuose ir kada be medikų pagalbos nebus apsieita. 

Kaip pastebi LRT RADIJO pašnekovė, šildymo sezono metu kosulys mažuosius kankina dažniau, mat aplinkoje susidaro dideli temperatūrų pokyčiai: namuose būna šilta, o išėjus į lauką – daug vėsiau. Kai kvėpavimo takų gleivinė yra taip sudirginta, išsausėjusi, labiau tikėtina, kad prie vaiko prikibs ir tam tikri virusai ar bakterijos. Be to, yra ir kitų ligų, galinčių sukelti kosulį.

„Dažniausiai tai būna viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos. Apie 80–85 proc. visų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų yra virusinės kilmės, todėl susirgus vienas iš dažniausių simptomų yra kosulys. Kitos priežastys, aišku, gali būti ir bakterinės kilmės uždegimai. (...) Tai gali būti ir laringito, ir bronchito, ir plaučių uždegimo simptomas. Gretutinės, lėtinės ligos – alergija, bronchų astma, net ir skrandžio problemos, refliuksas – irgi gali sukelti kosulį“, – pasakoja specialistė.

Atskirti, kas vaikui sukelia kosulį, anot dr. I. Plėštytės-Būtienės, – nelengva užduotis. „Turi būti įvairių simptomų puokštė, kad diagnozuotume ligą, – tvirtina ji. – Aišku, jeigu yra sloga, karščiavimas, gerklės skausmas ir kosulys, akivaizdu, kad tai yra infekcinis kosulys. Tik atsižvelgus į savijautą, ligos anamnezę, apžiūrėjus galima nustatyti, ar tai yra virusinės, ar bakterinės kilmės infekcija“, – aiškina pašnekovė.

Neretai tėvai, sunerimę dėl jų vaikus kamuojančio kosulio, pirmiausia lekia į vaistinę, perka daug įvairių populiarių tablečių, purškalų ar sirupų. Vis dėlto, pasak vaikų ligų gydytojos, tai nėra pats protingiausias žingsnis.

„Visų pirma, turime prisipažinti, kad didžioji dalis medikamentų, sirupų ir maisto papildų, perkamų tėvų, yra ne tam, kad vaiką pagydytų, kad jam padėtų, o tam, kad nupirktų laiko, kad vaikas greičiau pasveiktų, nors neįmanoma pagreitinti ligos. Vaikas pats turi nugalėti, tarkim, virusinę infekciją, nes antivirusinių vaistų, esant elementariai infekcijai, neduodam.

Sakyčiau, didžiosios dalies sirupų, ypač įvairių augalinių, kuriais neaišku, ką gydome, tikrai reikėtų atsisakyti. Reikia skirti tik tuos medikamentus, kurie tikrai veikia, vaikui padeda ir yra ne kartą išbandyti. Kuo daugiau sirupų, tuo daugiau papildomo darbo vaiko organizmui viską suvirškinti, pašalinti įvairius saldžius toksinus“, – sako specialistė.

Liaudies priemonės kartais vertingesnės nei cheminiai vaistai

Kaip žinoti, kas vaikui padeda, o kas ne? Dr. I. Plėštytė-Būtienė ragina pasidomėti, kokiomis liaudies priemonėmis vaikystėje buvo gydomi patys sergančių vaikų tėvai. Tai, anot jos, ir gali būti raktas į sėkmę, kovojant su kosuliu.

„Labai dažnai rekomenduoju atsisukti į savo šeimą – prisiminti, kaip mus, mūsų tėvus gydė močiutės, seneliai, nes giminė turi specialių receptų, kurie tinka būtent tai giminei, o kitai netinka. Vieni yra už medų, kiti už kažkokią specifinę arbatą, treti už imbierą, citriną ar česnakus. Kiekvienam taip skirtingai veikia, kad tiesiog reikia susėsti prie vieno stalo ir pasikalbėti, kas veikė vaikystėje pačius tėvus“, – pataria klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja.

Kaip pastebi specialistė, kai kuriems vaikams, turintiems itin jautrius kvėpavimo takus, su kosuliu kovoti padeda aliejus – šis sutepa besitrinančias balso stygas ir sumažina vaikui diskomfortą. Na, o angina sergantiems mažiesiems puikiu vaistu neretai tampa ledai – jie užšaldo, sutraukia paburkusias kraujagysles.

Į darželį ir mokyklą nereikėtų skubėti

Ne mažiau svarbu, priduria gydytoja, kad sergantis vaikas gertų pakankamai vandens ir arbatų, pailsėtų, tinkamai valgytų. Be to, pataria pašnekovė, vaikui augant būtų naudinga rasti laiko profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją, pasikonsultuoti, kaip gydyti tam tikras vaikiškas infekcijas ar ligas. Susidarius veiksmingų priemonių sąrašą, tėvams nekiltų panika, kai naktį jų vaikas staiga suserga.

Na, o jei taikomos priemonės vaikui nepadeda, jo būklė sunkėja, jau reikėtų kreiptis į specialistus. „Jeigu vaikas karščiuoja ir blogai jaučiasi, temperatūra sunkiai krinta, kosulys yra priepuolinis ir trukdo vaikui, (...) o vaikas vos ne pats paprašo pagalbos, tada tikrai reikėtų eiti pas gydytoją“, – aiškina vaikų ligų gydytoja.

Dr. I. Plėštytės-Būtienės teigimu, kosinčio vaiko į darželį ar mokyklą leisti nereikėtų – jis ne tik gali užkrėsti kitus, bet ir pats pasigauti dar vieną ligą.

„Mano pagrindinis patarimas tėvams – sergančio ir blogai besijaučiančio vaiko į darželį neleisti. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, vaikas gali apkrėsti kitus, jeigu jis yra aktyvioje ligos fazėje ir išskiria ligos sukėlėjų. Antra, jis pats gali apsikrėsti. Ypač šiais metais daug minima, kad žmogus vienu metu gali sirgti ne viena, o keliomis infekcijomis. Tikrai buvo nustatyta atvejų, kad tas pats žmogus tuo pačiu metu serga ir COVID-19 infekcija, ir gripu. Tai jeigu vaikas jaučiasi blogai ir yra pavargęs nuo ligos, jis tikrai gali susirgti papildomomis infekcijomis ir tai jo sveikatai bus nemenkas iššūkis“, – akcentuoja moteris.

Na, o į lauką, anot specialistės, kosintį vaiką tėvai išleisti gali, žinoma, tik ribotam laikui ir prieš tai įvertinę jo sveikatą.

„Jeigu vaikas jaučiasi pavargęs, mieguistas, gulinėja, zirzia, išėjimas į lauką, fizinis krūvis (...) jam gali labiau kenkti, negu padėti. Jeigu vaikas tikrai labai gerai jaučiasi, taip, jis gali eiti į lauką, bet nepamirškime, kad jo kūnas vis tiek kovoja su infekcija ir reikėtų sumažinti krūvį – trumpiau, ne pusantros valandos, ne pusei dienos, o, tarkim, 20 minučių išeiti, pakvėpuoti grynu oru ir grįžti“, – sako vaikų ligų gydytoja.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.