LFF ir politikų kaktomušoje – kaltinimai vienų kitiems, Lenkijos pavyzdys ir nušalinimo grėsmė

Įtampa tarp Seimo narių ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) dėl pokyčių šioje organizacijoje pasiekė senokai matytas, o gal ir apskritai nematytas aukštumas. Pastaruoju metu aistroms nerimstant vis dažniau pasigirsta kalbų ir apie šalies suspendavimą FIFA ir UEFA struktūrose. Jei nė viena pusė neatsitrauks, politikai, remdamiesi įstatymu, inicijuotų permainas LFF, tačiau tokio apsivalymo galima kaina – bent kuriam laikui paralyžiuotas Lietuvos futbolas.

Iš Seimo narių – konkretūs pasiūlymai

Sujudimas dabartiniame Seime dėl permainų LFF organizacijoje prasidėjo dar 2020 metais. Tuomet spalio mėnesį septynių Seimo narių grupė parengė rezoliucijos „Dėl Lietuvos futbolo federacijos“ projektą, jis buvo tiesiogiai nukreiptas prieš vieną iš tuomečių LFF viceprezidentų, nusikalstama praeitimi garsėjantį Arūną Pukelį.

Projekte buvo pažymima, kad „pastaraisiais metais matoma aktyvi nusikalstamo pasaulio atstovų intervencija į šios federacijos valdymą“ ir „pastarųjų metų situacija, kuomet organizacijos rinkimuose nuolat vyksta kova tarp asmenų, kurie siejami su tam tikromis nusikalstamomis grupuotėmis, su asmenimis, siejamais su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, bei tokių asmenų dalyvavimas organizacijos valdyme sukuria grėsmę šios organizacijos skaidriam, atviram bei demokratiškam valdymui bei kelia pagrįstą susirūpinimą dėl šalies įvaizdžio tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje futbolo bendruomenėje“.

Tą kartą rezoliucijos projektą pasirašė Laisvė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Virgilijus Alekna, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą patekęs Vytautas Bakas ir keturi konservatoriai – Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Sergejus Jovaiša ir Andrius Kupčinskas.

Po mėnesio Seimas vienbalsiai priėmė šią rezoliuciją, o A. Pukelis galiausiai pasitraukė iš LFF viceprezidento posto. Vis tik pats A. Pukelis nuo pareigų LFF nenutolo. Tauragės apskrities federacija jį yra išrinkusi savo prezidentu ir delegavo į LFF vykdomojo komiteto gretas, kuriame ir yra priimami svarbiausi sprendimai dėl Lietuvos futbolo.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo tų įvykių Seimo nariai vėl ėmėsi permainų LFF organizacijoje. Pasak parlamentarų, LFF atlikti pasikeitimai buvo kosmetiniai ir prieštaringai vertinami veikėjai toliau tvarkėsi Lietuvos futbole taip, kaip norėjo. Parlamentarų teigimu, tokių LFF vykdomajame komitete yra ne vienas ir ne du.

Jau 2022 metų liepos mėnesį Mykolas Majauskas užsiminė apie galimą tiesioginio valdymo įvedimą LFF, kuris būtų atliktas arba pačių FIFA ar UEFA organizacijų, arba remiantis Lietuvos įstatymais.

„Siekiant esminių permainų reikia tiesioginio UEFA valdymo, arba su UEFA palaiminimu Lietuvos valdžios veiksmų, kuriais būtų paskirtas laikinasis reguliatorius, atliktas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas, pakeisti įstatai ir surengti nauji demokratiniai federacijos organų rinkimai“, – liepos mėnesį naujienų agentūrai ELTA teigė M. Majauskas.

Tačiau tada Seimo nariai apie visą situaciją kalbėjo gana aptakiai ir į LFF vadovų užklausas, ko jie konkrečiai nori, tikslių atsakymų nepateikė.

Su konkrečiais pasiūlymais parlamentarai grįžo rugsėjo mėnesį. Tuomet M. Majauskas, V. Alekna, L. Kasčiūnas ir Arūnas Valinskas surengė spaudos konferenciją, joje buvo pristatyti jau aiškūs reikalavimai LFF.

Seimo nariai suformulavo šiuos siūlymus:

– visuotinėje LFF konferencijoje turi būti suteikta balso teisė klubams, kuriems pagal dabartinę tvarką atstovauja apskričių asociacijos;

– LFF vykdomasis komitetas taip pat būtų renkamas per visuotinę konferenciją, o ne pagal dabartinį modelį, kai asmenys į jį deleguojami per šakines asociacijas ir apskričių federacijas;

– rinkimuose negalėtų dalyvauti asmenys, pripažinti padariusiais tyčinį nusikaltimą.

O kad visi šie pokyčiai būtų įgyvendinti, Seime buvo parengtas federacijos tiesioginio valdymo įstatymas, jo projekte numatoma, kad visi LFF valdymo organai, t. y. vykdomasis komitetas, prezidentas, generalinis sekretorius netenka savo įgaliojimų.

Numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perims laikinasis administratorius, kurį paskirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Seimo nariai pabrėžė, kad savo veiksmus nori derinti su FIFA ir UEFA organizacijomis.

„Noriu pabrėžti, kad pripažįstame tarptautinių federacijų autoritetą, gerbiame jų nepriklausomumą, todėl atitinkamai stengiamės informuoti iš anksto apie mūsų planuojamus veiksmus ir priimamus sprendimus. Prieš įregistruojant šį įstatymo projektą, angliška jo versija bus išsiųsta FIFA ir UEFA vadovams.

Iš esmės manome, kad tiek FIFA, tiek UEFA negauna visos informacijos iš LFF, todėl tikimės aukšto lygio tiesioginio susitikimo, galbūt premjero lygio, su FIFA ir UEFA vadovais“, – po Seime surengtos spaudos konferencijos teigė M. Majauskas.

LFF ir tarptautinių organizacijų atsakas – Lietuva gali būti suspenduota

Netrukus į tokius politikų užmojus sureagavo ir LFF, ji metė savo kozirį – gautą palankų atsakymą iš FIFA ir UEFA. Federacija rugsėjo 15 dieną išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra LFF, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už jį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės:

– nacionalinių rinktinių dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas;

– Lietuvos futbolo klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas;

–visų Lietuvos futbolo federacijos, kaip FIFA ir UEFA narės, įgaliojimų sustabdymas;

– FIFA ir UEFA finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.

„Tarptautinės futbolo organizacijos Lietuvos futbolo federacijos atstovus vakar vakare informavo apie tai, kad kai kurių Lietuvos politikų kišimasis į nepriklausomos futbolo federacijos veiklą yra vienareikšmiškai vertinamas kaip FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, kuris sukels tiesiogines neigiamas pasekmes visam Lietuvos futbolui – tiek nacionalinėms rinktinėms, tiek Lietuvos futbolo klubams“, – LFF pranešime buvo cituojamas federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.

Tiesa, Seimo nariai į tokius gąsdinimus atšovė, kad viskas yra pačių LFF vadovų rankose ir tiesioginio valdymo įvedimo įstatymas būtų nebesvarstomas, jei pati federacija įgyvendintų pokyčius.

Į tai sureagavę LFF vadovai šią savaitę pranešė, kad atsižvelgs į politikų siūlymus ir juos ketina įtraukti į organizacijos įstatus. Tačiau kol tai nėra padaryta iki galo, Seimo nariai atsitraukti nežada.

„Ledai pajudėjo, pagaliau matome konstruktyvų LFF elgesį. Tačiau tai nereiškia, jog sėdėsime rankas sudėję. Tikimės greitų ir principingų sprendimų, kurie užtikrintų, kad federacijos valdyme negalėtų dalyvauti su kriminaliniu pasauliu siejami asmenys“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kad noras pakeisti įstatus gali būti tik dūmų užsklanda, byloja praeities įvykiai. 2017 metais iš LFF prezidento pareigų išstumtas Edvinas Eimontas buvo pristatęs LFF įstatų pakeitimus, pagal kuriuos senoji sistema taip pat turėjo keistis. Tačiau per visuotinę LFF konferenciją jo įstatus palaikė vos keli balsai, o dauguma balsavo už Stasio Stankaus įstatus, pagal juos LFF prezidentas neteko dalies savo galių.

2020 metais LFF klerkams oponavęs Paulius Malžinskas ir jo vadovaujama Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) taip pat siūlė įstatų pakeitimus, kuriuose buvo siūloma federacijos valdymo reforma.

Kaip dabar prisiminė P. Malžinskas, „LFF konferencijoje niekas siūlymų iš esmės net nesvarstė ir juos visiškai atmetė“.

Dialogo nebuvimas

Dar prieš Seimo narių surengtą spaudos konferenciją rugsėjo 12 dieną LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius ir LFF prezidentas T. Danilevičius teigė, kad jie pasigedo dialogo su politikais. Rugsėjo 16 dieną LRT RADIJO laidoje „Ringas“ tas dialogas įvyko.

Savo argumentus vienas kitam išsakė E. Stankevičius ir L. Kasčiūnas, T. Danilevičius ir V. Alekna.

„Šiuo metu visi su Lietuvos futbolo federacijos veikla susiję žmonės atitinka nepriekaištingos reputacijos apibrėžimą, tad nemanau, kad reikėtų apie juos kalbėti. Vykdomajame komitete, mano žiniomis, yra trys teisti asmenys, kurių teistumas teisiškai yra pasibaigęs“, – teigė E. Stankevičius.

Jam oponavęs L. Kasčiūnas pasiūlė pačiai LFF pradėti permainas.

„Tiesioginis valdymas nėra vienintelis kelias, jokiu būdu. Federacija gali keisti įstatus pagal FIFA pavyzdinius įstatus. Jei esate futbolo patriotai, tai nukirpkite gijas su nusikalstamu pasauliu ir judame toliau“, – sakė politikas.

„Man keista klausytis tokių argumentų, kai politikai asociacijai aiškina, kada turi daryti rinkimus, kas jai turi vadovauti, kokius įstatus turi keisti“, – šiam atšovė E. Stankevičius.

Visą diskusiją galima išklausyti LRT RADIJO laidoje „Ringas“.

Lenkijos pavyzdys

Per diskusijas buvo paliestas ir Lenkijos pavyzdys. Skandalas kaimyninėje šalyje vyko 2007–2008 metais, tada tuometei Lenkijos futbolo federacijos valdžiai buvo pateikti kaltinimai dėl korupcijos. Lenkija tą kartą išvengė šalies futbolo suspendavimo, nors vienu metu FIFA ir UEFA tuo grasino.

Pasak T. Danilevičiaus, tada Lenkijoje federacijos valdžiai buvo pateikti labai konkretūs kaltinimai korupcija ir lėšų iššvaistymu, buvo keliamos baudžiamosios bylos, tad FIFA ir UEFA valdžios įsikišimą traktavo kitaip, nei dabar traktuotų Lietuvoje.

Jei Lietuvos politikai sugebėtų ištraukti panašų kozirį ir Lietuvoje, tuomet viskas galėtų pasisukti ir kita linkme. LRT.lt žiniomis, tokį kozirį parlamentarai turi, tačiau kol kas jis dar nėra paviešintas. Apie tai puse lūpų užsiminė V. Alekna.

„Ne viską galiu pasakyti, tačiau visaip yra“, – mįslingai kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

Šią savaitę jau skambėjo panašūs kaltinimai iš tinklaraštininko Skirmanto Malinausko. Jis leptelėjo apie A. Pukelio ryšius, galbūt siekiančius ir patį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tačiau tiek R. Požėla, tiek ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokias kalbas kategoriškai paneigė.

Prezidento pozicija

Jei LFF ir politikai neras kompromisų ir tiesioginio valdymo įvedimo įstatymas įgaus pagreitį, svarbi taps ir prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Iš pirminės prezidento reakcijos panašu, kad jis tokį įstatymą vetuotų.

G. Nausėda pakartojo LFF vadovų išsakytus nuogąstavimus, kad tokie ėjimai gali sugriauti Lietuvos futbolą, ir net palygino situaciją su Rusija.

„Tiesą sakant, jei kursime futbolo gelbėjimo įstatymus, tai tuoj prieisime ir iki tikėjimo gelbėjimo įstatymu. Turbūt šiuo atveju turime kalbėti ne apie įstatymų būdu pakeliamą futbolo lygį, o apie sistemos bėdas, kurios prasideda anksčiau nei nacionalinė komanda. Tai yra visas kompleksas, to vienu įstatymu neišspręsime“, – per spaudos konferenciją Klaipėdoje kalbėjo G. Nausėda.

„Tai gali lemti, ir tokių pavyzdžių turime tikrai nemažai, kad tarptautinės organizacijos išspirs mus iš tarptautinių varžybų ir tada mes gyvensime be futbolo, kaip dabar gyvena Rusija. Gyvena be futbolo, nes žaidžia tik savo nereikšmingame vietiniame čempionate, tai nemanau, kad mes norėtume pakartoti šį kelią“, – pridūrė jis.

Tokia prezidento pozicija nustebino Seimo narius. Bendraudamas su naujienų agentūra ELTA, L. Kasčiūnas tikino esąs nusivylęs prezidento G. Nausėdos išreikšta kritika planuojamo įstatymo atžvilgiu. Pasak jo, prezidentas kartoja jau sakytus žodžius, tačiau nepasako, ką reikėtų daryti.

„Čia kalbame apie valstybės vadovą, kuris ne tik turi pasakyti, kas yra blogai ar gerai, bet turi pasiūlyti sprendimus, sprendimo kelią. Kitą kartą prašyčiau prezidento patarėjų kažkaip paformuluoti, kokia alternatyva, ar siūloma likti ten, kur esame, ar ką nors keisti ir ką konkrečiai planuoja pats prezidentas padaryti dėl to“, – sakė parlamentaras.