Lėtinę Laimo ligą Vaida gydėsi Lenkijoje: gaila, bet Lietuvoje tokiems kaip aš pasakoma – „nieko nebepadarysi, susitaikyk“

„Išvažiavau nebegalėdama net šukuotis, pasidaryti valgyti, o po mėnesio gydymo galvoju eiti į sporto salę“, – juokėsi Vaida Venskutonytė. Portalui LRT.lt ji sutiko papasakoti, kaip sekėsi gydyti lėtinę Laimo ligą Lenkijoje. Būtent ten po kelerių metų nežinios ir vis blogėjančios sveikatos ji pagaliau išgirdo patvirtinimą, kad iš tiesų serga erkių platinama Laimo liga, kuri jau buvo perėjusi į lėtinę.

LRT.lt jau rašė, kad ilgus metus jauna moteris varstė gydytojų kabinetų duris, ieškodama ligos. Vis prasčiau besijaučianti Vaida dažnai sulaukdavo priekaištų ir pastabų, kad jaunas žmogus negali rimtai sirgti.

Įtarimus, kad gali sirgti lėtine Laimo liga, patvirtino tyrimai Lenkijoje. Jie Vaidai atlikti prieš mėnesį ir ji iškart buvo pradėta gydyti.

Į Gdanske esančią privačią kliniką 29-erių moteris išvyko ir ten gydėsi savo lėšomis – Lietuva tokių išlaidų nekompensuoja.

„Savo istoriją pasakoju dėl dviejų dalykų: noriu, kad ir kiti žinotų, kur ieškoti ir gauti realią pagalbą. Taip pat turiu svajonę paskatinti diskusiją, kuri keistų požiūrį į Laimo ligą. Pas mus Lietuvoje dabar vyrauja požiūris, kad yra tik ūminė Laimo liga. Tie žmonės, kurie serga lėtine forma (ypač jei simptomai nėra tipiniai ir nepasireiškia visi) vadinami išimtimi ir paprastai net nediagnozuojami, taigi, ir negydomi. Lietuvoje tokius, kaip aš, vadina hipochondrikais, pataria susitaikyti (su simptomais), o Lenkijoje gauni diagnozę ir realų gydymą, kuris leidžia sugrįžti į gyvenimą“, – kalbėjo lenkų medikų paskirtą gydymą Lietuvoje tęsianti lietuvė.

Gydymą renkasi pacientas pagal savo galimybes

Į Lenkiją Vaida išvažiavo vasario viduryje ir ten praleido mėnesį – tiek laiko Gdanske esančiame Laimo ligų diagnostikos ir gydymo centre jai buvo lašinami paskirti antibiotikai ir mikroelementai bei kiti papildai.

„Pirmas susitikimas su gydytoja ten įvyko vasario 21 d. Lenkijoje gydžiausi mėnesį. Išvažiuodama ten nežinojau, kiek ilgai truks gydymas, nes jie (centras – LRT.lt) turi įvairių variantų, kurie priklauso ir nuo pacientų galimybių bei pasirinkimo. Iš pradžių galvojau, kad iškart galėsiu gauti injekcijas. Tačiau sužinojau, kad tai labai ilga procedūra: reikia siųsti kraują į JAV, tada Graikijoje užsakyti tą injekciją – būtų reikėję laukti. O aš buvau visiškai išsekusi ir nebegalėjau laukti. Dėl to reikėjo keisti planą ir norus”, – pasakojo Vaida.

Tinkamiausią gydymo planą ji sako pasirinkusi įvertinusi gydytojos bei šiame centre kitų besigydančių lietuvių rekomendacijas.

„Rinkausi tarp geriamų ir leidžiamų antibiotikų. Leidžiami daug efektyvesni ir mažiau sužaloja kitus organus, tad nusprendžiau rinktis juos“, – apie apsisprendimą pasakojo jauna moteris.

Klinika Lenkijoje, kurioje gydėsi Vaida, yra privati: už viską – konsultacijas, procedūras, vaistus – pacientas moka iš savo kišenės.

Pasak Vaidos, būtent tai daugeliui pacientų ir lemia, kaip jie gydysis. „Visiems, kurie manęs klausia apie kainas, sakau, kad yra dvi galimybės: jeigu tu neturi pinigų ar nori sutaupyti, gali pasirinkti nuotolinę konsultaciją, gauti gydymo planą, receptą ir nusipirkęs antibiotikų gydytis Lietuvoje. Arba gali atvažiuoti pasikonsultuoti gyvai, gauti receptą ir įsigyti visus antibiotikus Lenkijoje ir gydytis namuose. Tada tas gydymas yra tikrai pigus, nes konsultacija kainuoja iki 200 eurų. O vaistai – priklauso nuo kiekio, rūšies. Aš, pavyzdžiui, pirkau mėnesiui antibiotikų ir magnio – sumokėjau apie 80 eurų už viską. Didžiąją dalį įsigijau Lenkijoje, kitą dalį teko pirkti Lietuvoje. Žinau, kad žmonės (gavę gydymą Lenkijoje) Lietuvoje ne tik geria, bet ir lašinasi antibiotikus. Tai tikrai nėra brangu“, – apie Laimo ligos gydymą pasakojo Vaida.

Antrasis variantas, kurį pasirinko ir ji pati, yra kur kas brangesnis. Bet labiausiai, anot Vaidos, kainą išaugina ne gydymas, o pragyvenimas, nes klinikoje teikiamos tik dienos stacionaro paslaugos.

„Tu turi mėnesį kažkur gyventi. Gdanske nuomos kainos panašios kaip Vilniuje. Mes gyvenome dviese – draugas važiavo kartu ir iš pradžių viskuo rūpinosi, nes aš pati nebepajėgiau net pasigaminti valgyti, mane reikėjo vežioti ir į procedūras“, – neslėpė pašnekovė.

Negalutiniais skaičiavimais, mėnesis, praleistas Lenkijoje, jai kainavo kelis tūkstančius eurų.

„Tiksliai visų sąskaitų dar nesuvedžiau, bet 5 000 tikrai už viską sumokėjau. Nuo 5 000 iki 6 000 eurų išleidau. Buvau kalbėjusi su kitu lietuviu, kuris ilgai serga Laimo liga, jis pasakė visas kainas, aš jas žinojau. Prieš kelionę tarėmės su šeima, kokį variantą galiu rinktis. Kadangi daug laiko sirgau, mano artimieji norėjo, kad gydymas kuo geriau veiktų, kuo mažiau man pakenktų, todėl mes rinkomės antibiotikų injekcijas. Brangiausia, už ką aš mokėjau, ir buvo antibiotikai, atsiųsti iš Graikijos“, – neslėpė Vaida.

Apie gydymą Lenkijoje sužino iš kitų ligonių

Šv. Luko klinika, kurioje gydėsi lietuvė, įkurta pagal amerikietišką modelį. Joje diagnozuojamos ir gydomos įvairios erkių platinamos ligos. Pasak Vaidos, patekti į ją paprasta. Deja, sužinoti apie tai, kad kaimyninėje šalyje veikia sėkmingai Laimo ligą ir jos sukeltas komplikacijas įveikti padedanti gydymo įstaiga, galima tik iš kitų sergančiųjų.

„Apie kliniką rašo žmonės feisbuko grupėje, kuri buria sergančius Laimo liga. Jie dalinasi klinikos kontaktais. Lietuvoje dirbantys medikai apie tai nežino arba žino, bet nesiūlo pacientams. Lengviau apsimesti, kad žmonės serga tik ūmia Laimo ligos forma, o lėtinės tiesiog nėra“, – apgailestavo Vaida, tik Lenkijoje oficialiai gavusi patvirtinimą, kad iš tiesų serga Laimo liga.

Susisiekus internetu, klinika atsiunčia elektroninį laišką su klausimynu. „Jis labai išsamus, su daug klausimų, reikia prisegti ir tyrimus, kuriuos tu darei Lietuvoje. Kita vertus, ten gali nuvykti net ir tuomet, jei nesidarei jokių tyrimų, ir juos atlikti klinikoje. Tiesa, už juos reikėtų susimokėti. Svarbiausia, kad tu Lietuvoje nebūtinai turi būti ištirtas“, – sakė moteris.

Lengviau apsimesti, kad žmonės serga tik ūmia Laimo ligos forma, o lėtinės tiesiog nėra.

Po anketos užpildymo Vaida sulaukė skambučio su klausimu, kada galėtų pasikonsultuoti su klinikoje dirbančiu gydytoju. „Mane priimti greičiausiai galėjo po dviejų savaičių. Reikėjo palaukti. Klausiau kitų sergančiųjų: sakė, kad kai kurie laukė tik savaitę, kiti – ilgiau“, – pasakojo pašnekovė.

Pacientai – iš visos Europos: važiuoja čia, nes kitur 10 kartų brangiau

Pasak Vaidos, tokių klinikų, kokia veikia Gdanske, yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje. Tačiau ten gydymas kainuoja brangiau.

„Klinikoje sutiktas britas man pasakojo, kad svarstė apie gydymą Vokietijoje, bet ten esą viena diena procedūrų kainuotų apie 1000 eurų. Tai yra daug brangiau nei Lenkijoje, kur vienos dienos procedūrų kaina – apie 100 eurų“, – pasakojo Vaida, klinikoje Gdanske sutikusi daugiausia britų ir norvegų, taip pat ir lietuvių.

Pasakodama apie paskirtą gydymą, Vaida pabrėžė, jog tai – ne tik antibiotikai. Gydant lėtinę Laimo ligą ne ką mažiau nei vaistai svarbi ir dieta, kuri, anot moters, yra labai griežta.

„Tu privalai jos laikytis ne tik tada, kai tau lašina antibiotikus. Iš esmės jos laikytis turėsiu visą gyvenimą. Tai gana sunku, nes valgyti beveik nieko negali. Turi beveik nebevartoti angliavandenių, o jų yra ir vaisiuose, ir daržovėse. Daugiausia gali valgyti mėsos (tai ir rekomenduojama). Kadangi racionas ribotas, geriausia patiekalus gamintis pačiam. Svoris, laikantis tokios dietos, sparčiai krenta. Prireikia daug valios, kad tu galėtum laikytis (tokios griežtos dietos). Tikrai ne visi tai ištveria. Bet tie, kas laikosi, jaučia didžiulį efektą. Mano nuomone, dieta būtina.

Kartais žmonės manęs klausia: „Aš neturiu tokių pinigų. Ką galiu padaryti?“ Sakau, kad galima laikytis dietos ir ji tikrai veikia. Aš pati panašios dietos laikiausi, kai man buvo diagnozuota fibromialgija. Tada pradėjau domėtis mityba – jausdavau, kas man netinka. Jei suvalgydavau daug angliavandenių, mane imdavo pykinti, mausti kūną. To atsisakius (apie pusmetį laikiausi tokios dietos), skausmai sumažėjo. Dabar dieta dar griežtesnė, bet jos nauda neabejoju. Sąmoningai suprantu, kad visi sumokėti pinigai nueis veltui, jei nesilaikysi dietos. Neturi būti atkryčio“, – patirtimi dalinosi Vaida.

Gydymą tęsia Lietuvoje

Dar viena gydymo dalis buvo įvairios mineralinės medžiagos ir papildai. Dauguma jų taip pat buvo lašinami: „Gaudavau dideliais kiekiais vitamino C, magnio, cinko. Buvo paskirtas ir preparatas detoksikacijai. Tai labai įdomus dalykas, to Lietuvoje nebuvau girdėjusi. Antibiotikai į organizmą išskiria daug toksinų, todėl besigydantys pacientai gali jausti didelius skausmus. Tačiau dėl detoksikacijos aš nieko blogo nejaučiau, man visąlaik tik gerėjo. Kai kalbu su lietuviais, kurie Laimo ligą gydėsi Lietuvoje, dažnai girdžiu, jog jie skundžiasi skausmais, sako: „Aš turbūt alergiškas tam antibiotikui, negaliu jo vartoti, nes mane vargina baisūs skausmai.“

Po mėnesio Lenkijoje Vaida grįžo į Lietuvą ir tęsia gydymą lenkų medikų paskirtais vaistais ir papildais. Juos vartos dar dvi savaites.

„Reikėjo susisiekti su šeimos gydytoju ir pranešti, kad gydžiausi Lenkijoje, turiu paskirtą gydymo planą, kurį turiu tęsti Lietuvoje. Privačioje klinikoje, kuriai priklausau, man toliau lašinami antibiotikai. Nežinau, kaip būtų valstybinėse poliklinikose. Kiek girdėjau iš kitų ligonių (sergančių Laimo liga – LRT.lt), jie irgi dažniausiai eina į privačias klinikas. Kai kurie moka už lašinimą. Dažniausiai pacientai ieško, kur tai galėtų atlikti. Man buvo paprasčiau – šeimos gydytoja suderino“, – kalbėjo Vaida.

Kaip bus baigus gydymą, ji sako dar nežinanti, juolab kad kol kas negauti dar vieno Lenkijoje atlikto tyrimo (dėl koinfekcijų) rezultatai.

„Tyrė, ar aš neturiu papildomų koinfekcijų – babezijų ir pan. Erkė juk gali užkrėsti ne tik borelijomis. Jeigu jų rastų, man skirtų papildomų antibiotikų injekcijų. Nes dabar paskirti buvo tik nuo borelijų. Antibiotikai veiks pusmetį“, – teigė pacientė.

Visiškai pasveikti labai sudėtinga

Daug bendraudama su kitais Laimo liga susirgusiais lietuviais Vaida girdi skirtingus scenarijus. Tačiau aišku viena – įveikti infekciją ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą užtrunka, o kai kuriems, deja, nepavyksta.

„Gydytojai įspėjo, kad liga – sudėtinga. Jeigu tai ne ūminis, bet lėtinis Laimas, reikia daug pastangų įdėti. Man sakė nusiteikti, kad procedūrų reikės dar metus, todėl reikia turėti kantrybės. Sunku įveikti infekciją, kai bakterija išplitusi ir toliau dauginasi. Dažniausiai lėtine Laimo liga sergantys ir Lenkijoje gydęsi žmonės pasiekia, kad jiems nesivysto kitos ligos, pati ligos eiga nebėra tokia sudėtinga ir varginanti. Simptomai lieka, bet jie yra švelnesni. 100 proc. „išlipti“ yra labai sunku“, – apie prognozes tokiems ligoniams, kaip ji, sakė Vaida.

Nepaisant to, ji sako pagaliau vėl besijaučianti savimi ir džiaugiasi, kad ryžosi keliauti į Lenkiją.

„Išvažiuodama į Lenkiją aš jau sunkiai vaikščiojau. Nesišukavau plaukų. Viena nebūčiau nei nuvažiavusi, nei nuėjusi į kliniką. Manimi nuolat rūpinosi mano draugas, kuris mane visur nuveždavo, gamindavo valgyti. Aš tiesiog gulėdavau ir eidavau į procedūras. Niekam kitam neturėjau jėgų. Viskas atrodė kaip sapnas“, – prisiminė Vaida.

Sveikata gerėti pradėjo jau po pirmos antibiotikų savaitės. „Atsirado energijos ir nuo tada kiekvieną dieną jaučiuosi stipriau. Nuo antros savaitės Lenkijoje pradėjau dirbti – dar ne 100 proc., bet palaipsniui didinau valandų skaičių ir dabar jau grįžau prie tokio ritmo, kaip dirbau prieš ligą“, – džiaugėsi lietuvė.

Ji juokėsi, kad sveikata akivaizdžiai gerėja, nes grįžusi į Lietuvą ji jau ne tik dirba, savarankiškai namus susitvarko, bet ir ėmė galvoti apie sporto salę:

„Per kelias savaites aš tapau visiškai savarankišku žmogumi. Man atrodo, kad, baigusi šituos antibiotikus, aš eisiu į sporto salę!“

Per kelias savaites aš tapau visiškai savarankišku žmogumi. Man atrodo, kad, baigusi šituos antibiotikus, aš eisiu į sporto salę!

Kviečia kartu ieškoti sprendimų

Savo istorija Vaida sako norinti paskatinti diskusiją apie tai, kaip gerinti Laimo ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje.

„Paklauskime savęs, kodėl tiek daug žmonių važiuoja į Lenkiją? Aš nesu pirma, tikrai nebūsiu ir paskutinė. Būdama klinikoje kiek lietuvių sutikau! Daugybė jų atvažiuoja, nes Lietuvoje neturi galimybių gydytis lėtinę Laimo ligą. Visi (medikai, gydymo įstaigos, ministerija) apsimetame, kad nėra tokios ligos, kad yra tik ūminiai atvejai. (Atrodo) Kad visi pamato erkę ir kreipiasi pagalbos, kad visų dėmės (viena iš Laimo ligos simptomų – LRT.lt) yra vienodos. Bet, pavyzdžiui, man, kai kreipiausi dėl tų dėmių, išrašė vaistų nuo psoriazės.

Kitas dalykas: tos erkės gali būti aguonos dydžio – aš, gyvenanti prie miško, tokio taškelio niekada nepamatyčiau ir niekada neatkreipčiau dėmesio, jos tiesiog pernelyg mažos. O liga klastinga, žmonės, nepastebėję erkės, nežino, kad ji gali būti priežastis. Su simptomais daugelis susigyvena. Kreipiasi į medikus tik tada, kai jau tikrai blogai. Tada dažnai rašomos neaiškios diagnozės. Man, pavyzdžiui, kasmet blogėjo, kol gydytojai griebėsi už galvos ir sakė „gal čia jau išsėtinė sklerozė“.

Norėtųsi, kad ir prevenciškai dažniau tikrintų žmones, kai jie ateina ir skundžiasi neaiškiais negalavimais – kad kuo greičiau padarytų ir Laimo ligos tyrimą. Ir kad apskritai persvarstytų Laimo ligos diagnostiką ir gydymą. Gal galima užmegzti bendradarbiavimą su Vokietijoje, Lenkijoje esančiomis klinikomis? Juk jų yra ne viena. Galų gale gal čia verslui idėja – privati klinika, kurioje būtų gydomi tokie pacientai. Juk ne visi lietuviai gali sau leisti važiuoti į kitą šalį“, – idėjomis ir mintimis dalinosi moteris.

Visi apsimetame, kad nėra tokios ligos, kad yra tik ūminiai atvejai.

Vaidos nuomone, tai – visos sistemos problema. „Neturiu nieko prieš gydytojus – lankiausi ne pas vieną. Bendras požiūris, kad Laimo liga – tik ūminė, kad lėtinės atveju turi būti artritas ar kiti (dažniausiai visi) simptomai, tik tada patvirtinama diagnozė ir pradedamas gydymas, pacientui tai labai brangiai kainuoja. Ir esmė ne pinigai, o laikas. Jo nebesugrąžinsi, nes organizme dėl erkės pasėtos infekcijos įvyksta negrįžtamų pakitimų. Su jais žmogus turės gyventi visą likusį gyvenimą, nepaisant sėkmingo gydymo“, – kalbėjo LRT.lt pašnekovė.