Prieš 1 metus
88
Pirmoji lietuvė, tapusi gydytoja ir švietusi visuomenę apie nešvarą ir jos sukeliamas ligas – tokia buvo Barbora Burbaitė-Eidukevičienė. Kaip LRT.lt pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto lektorė Viktorija Šimkutė, Barbora tapo viena iš septynių Vilniaus gydytojų moterų, pacientams padėdavo ir nemokamai, o jos diplomą puošė iškilminga formuluotė „Mokyčiausia mergina“.
„Didmoterės“ – LRT.lt portalo projektas, skirtas moterų veiklai Lietuvos istorijoje įprasminti. Žinote išskirtinę Lietuvos moterį? Atsiųskite pasiūlymą redakcijai pasidalink@lrt.lt.
Kaip pasakoja V. Šimkutė, Barboros pasirinkimui studijuoti mediciną didelės įtakos turėjo jos šeima – pakankamai pasiturinti, apsišvietusi.
Du Barboros broliai buvo kunigai, o šeima prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo, rėmė knygnešius, pasisakė už tautinį judėjimą, LRT.lt sako Sveikatos mokslų instituto lektorė. Pasak jos, šias idėjas perėmė ir B. Burbaitė.
19 a. moterims siekti aukštojo mokslo nebuvo daug galimybių. V. Šimkutė teigia, kad pirmoji pasaulyje moteris, gavusi aukštąjį išsilavinimą, jį gavo tik iš 33 karto, kai studentai vaikinai juokaudami nubalsavo ją priimti mokytis.
Diplome – iškilminga formuluotė „Mokyčiausia mergina“
Kadangi Rusijos imperijoje moterims nebuvo galimybių studijuoti, o okupuotoje Lietuvoje buvo uždarytas Vilniaus universitetas, Barbora išvyko studijuoti į Šveicarijos Ciuricho universitetą. Šis universitetas, kaip tvirtina V. Šimkutė, buvo vienas pirmųjų Europoje, leidęs moterims studijuoti, todėl moterys jį neretai rinkdavosi.
„Carinėje Rusijoje gyvenančioms moterims buvo kelios išeitys – arba važiuoti į užsienį, į Vakarų Europą, ir ten semtis žinių, arba mokytis Raudonojo kryžiaus draugijoje. Vienas svarbesnių momentų buvo tai, kad 19 a. antrojoje pusėje buvo įkurta Raudonojo kryžiaus draugija, bet ten moterys galėjo tapti slaugėmis, o ne gauti daktaro laipsnį“, – aiškina Sveikatos mokslų instituto lektorė.
Barbora pasirinko Ciuricho universitetą ir jame įgijo aukštąjį išsilavinimą – 1892 metais gavo diplomą, suteikusį teisę dirbti medicinos ir chirurgijos gydytoja. Diplome įrašyta iškilminga formuluotė „Mokyčiausia mergina“ .
Tačiau, sako V. Šimkutė, net ir gavusi diplomą Barbora negalėjo grįžti dirbti į Lietuvą – Rusijos imperijos įstatymai draudė moterims dirbti gydytojomis, todėl B. Burbaitė aštuonerius metus dirbo Vokietijos klinikose.
Tapo viena iš septynių gydytojų moterų Vilniuje
Pamačiusi, kad daug moterų veržiasi studijuoti Ciuricho universitete, Rusijos imperijos valdžia taip pat pradėjo svarstyti, ar leisti moterims studijuoti, teigia V. Šimkutė. Anot jos, tuomet carinė Rusija ėmė steigti aukštuosius kursus moterims – juose moterys galėjo mokytis tam tikrų dalykų, taip pat ir medicinos, kai kuriais atvejais joms būdavo suteikiamos laisvojo klausytojo teisės.
20 a. pradžioje pasikeitus įstatymams ir leidus moterims dirbti gydytojomis, B. Burbaitė grįžo iš Vokietijos. Tiesa, Kyjivo universitete ji dar turėjo išlaikyti kvalifikacijos egzaminus ir tapo viena iš septynių gydytojų moterų bei vienintele lietuve gydytoja Vilniuje .
Kaip kalba V. Šimkutė, iš pradžių dalis vyrų galėjo nerimtai žiūrėti į moteris gydytojas, buvo keliami moralės klausimai – kaip moteris gali apžiūrėti vyrą? Tačiau didžioji dalis visuomenės į praktikuojančias gydytojas žiūrėjo palankiai.
„Žmonės gana noriai eidavo pas gydytojas – moterys tuo metu buvo didesnės altruistės, daugiau pagalbos suteikdavo nepasiturintiems. Kadangi medicinos pagalba tuo metu buvo sunkiai prieinama, nemokama ir altruistinė pagalba buvo svarbi“, – pažymi VU Medicinos fakulteto lektorė.
Ji priduria, kad paprastai kariai taip pat labai gerai atsiliepdavo apie dirbusias slauges – atsiminimuose rašydavo, kad būtent moterys sužeistiems kariams suteikė rūpesčio ir visą reikalingą pagalbą.
Pacientus mokė apie švaros svarbą
Savo žiniomis ir noru padėti pacientams B. Burbaitė išgarsėjo ne tik Vilniuje – kartą per savaitę jį pacientus priimdavo nemokamai.
Anot V. Šimkutės, Barbora ištiesdavo pagalbos ranką visiems savo draugams, buvo žymi akių gydytoja, o neturtingiesiems ir draugams, nukentėjusiems dėl politinės veiklos, ir pinigų duodavo, ir sveikatos klausimais padėdavo.
Gydytojai taip pat buvo svarbi pacientų švara, ji užsiėmė žmonių švietimu: „Ji mokydavo ligonius, kad reikia praustis, palaikyti švarą, kas tuo metu buvo bene svarbiausias dalykas, nes užkrečiamosios ligos tikrai plisdavo. 19 a. pabaigoje atsirado teorija, kad ligos plinta per bakterijas, kad švara yra svarbu“.
Taigi švaros populiarinimas visuomenėje ir varguomenėje buvo labai svarbus, o Barbora tuo aktyviai užsiėmė, pastebi V. Šimkutė. Taip gydytoja daug pacientų išgelbėjo nuo gresiančio aklumo, kurį sukeldavo trachoma – liga, kurios plitimą skatindavo prastos sanitarinės sąlygos ir nešvara.
„19 a. pab.–20 a. pradž. trachoma buvo labai plačiai tyrinėjama, ji tada buvo dažna infekcija, o Barbora buvo viena tų gydytojų, kuri nemažai prisidėjo prie situacijos gerinimo“, – pabrėžia V. Šimkutė.
Visgi B. Burbaitė užsiėmė ne tik akių ligų gydymu, bet teikdavo ir kitokią pagalbą, užsiėmė švietėjiška veikla.
„Gydytojai dažniausiai neapsiribodavo savo gydytojo praktika, o užsiimdavo ir švietėjiška veikla, leisdavo laikraščių, žurnalų, prisidėdavo prie ligų prevencijos. Barbora įsitraukė ir į politinę veiklą“, – sako Sveikatos mokslų instituto lektorė.
Apkaltinta valstybės išdavyste
Tiesa, nėra duomenų, kad B. Burbaitė aktyviai dalyvavo politinėje veikloje – veikiausiai socialdemokratų partijos idėjos jai tiesiog buvo artimos ir priimtinos.
Barboros vyrui pasitraukus į Rusiją, ji persikėlė gyventi į Šiaulius. Ten gydytojos kabinete buvo rengiami įvairūs susitikimai – buvo patogu susiburti, nesukeliant įtarimų žandarams, nors B. Burbaitė buvo sekama kaip pavojingas asmuo.
Čia B. Burbaitė taip pat buvo vieno laikraščio redaktorė ir 1922 metais buvo apkaltinta tuo, kad laikraštis kelia maištą, perversmą, ir kartu su keliais kolegomis buvo suimta, pasakoja V. Šimkutė.
1923 metų pradžioje Lietuvai su Sovietų Sąjunga pasikeitus politiniais kaliniais, Barbora atgavo laisvę ir išvyko į Maskvą, manoma, norėdama atkurti santykius su vyru, o 1925 metais ji persikėlė gyventi į Baltarusiją.
Pasak V. Šimkutės, 1937 metais Barbora buvo įkalinta, o vėliau, po dvejų metų, sovietų valdžios apkaltina už valstybės išdavystę ir nusilpusi, beveik praradusi regėjimą, sušaudyta.
English (US) ·