Ledas dar mirtinai pavojingas: įlūžę nuskendo du žvejai, išgelbėtos dvi mergaitės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad apie 18 val. Raseinių r., Daugėliškių k., užšalusiame tvenkinyje, rastas vyro (gim. 1961 m.) kūnas.

Ugniagesių narai buvo iškviesti, kai žmogus tvenkinyje pamatė eketę ir daiktus šalia jos, bet žvejo – nesimatė. Narai, panėrę į tvenkinį, ištraukė nuskendusį vyrą ir perdavė medikams. Medikai konstatavo mirtį.

Kitas žvejas nuskendo Rokiškio r. Juodupės tvenkinyje.

Mažeikiuose apie 14 val. 30 min. ugniagesiai gavo pranešimą, Sedos g., Juodpelkio tvenkinyje, įlūžo ir plūduriuoja dvi mergaitės.

Gelbėtojai spėjo laiku. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad po kelių minučių atvykę Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai valtimi nuplaukė iki mergaičių, kurios buvo už 15 m nuo kranto, pargabeno jas į krantą ir perdavė medikams.

„Džiaugiuosi, kad padėjom, kad pavyko išgelbėti. Šįkart pasisekė toms mergaitėms, tačiau pamoka joms bus visam gyvenimui. Kai atvažiavome, prie tvenkinio buvo daug žmonių, o vidury tvenkinio mergaitės buvo įsikabinusios į ledą ir šaukė. Šaunuolės, kad išsilaikė. Kai ugniagesiai jas nešė ant rankų, jos jau nieko nebesakė, tik verkė...“ – pasakojo Mažeikių PGT pamainos vadas Giedrius Janušaitis.

Pamainos vadas teigė, jog prie šio tvenkinio dažnai ateina moksleiviai, nes jis netoli mokyklos, čia plaukioja gulbės.

„Kol kas nei to šalčio didelio nebuvo, per tvenkinį teka upelis, tad tvenkinys ne visas užšalęs. Nežinia, ar mergaitės įlūžo, ar įslydo į vandenį. Esant tokiai temperatūrai geriau iš viso ant ledo nelipti. Matyt, pačios nepagalvojo, kad pavojinga“, – sakė G. Janušaitis.

„Vykstant žvejoti ar pramogauti ant ledo, reikėtų galvoti: „Tikrai įlūšiu“, tada viskas bus paprasta ir aišku, ką reikėtų su savimi turėti ir kaip elgtis“, – sako Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos pamainos vadas Artūras Petrovas, išgelbėjęs ne vieną gyvybę.

Pasak gelbėtojo, pagrindinė nelaimių vandenyje ir ant ledo priežastis – žmonių neatsargumas. „Dažniausiai tenka gelbėti žvejus, ypač poledinės žūklės mėgėjus, mėgėjus pramogauti ant ledo su slidėmis, pačiūžomis, rogutėmis, keturračiais ar net automobiliais, mėgstančius trumpinti kelią per marias ar ežerą, ypač apsvaigus nuo alkoholio, ir netgi sveikuolius, kurie mėgsta maudytis žiemą. Deja, kartais ir ugniagesiai gelbėtojai jau niekuo nebegali padėti, kartais po kelias dienas ar net savaites tenka ieškoti nuskendusiųjų kūnų.“

Pramogaujantiems ant ledo ir juo trumpinantiems kelią, gelbėtojas primena, kad ledas ant vandens telkinio ne visur būna vienodo storio. Yra srovių, sūkurių, auga nendrės.

„Štai, pavyzdžiui, vienas žmogus buvo nusprendęs nuo Pažaislio pereiti į kitą Kauno marių pusę. 1,5 kilometro nuėjo, o likus 200 metrų iki kranto, įlūžo“, – prisimena A. Petrovas.

Pareigūno nuomone, šliuožti slidėmis ant ledo nėra taip pavojinga kaip čiuožinėti pačiūžomis. „Slidininkai juda pakankamai greitai, kūno masė pasiskirsto ir ne taip smarkiai spaudžia ledą, jie paprastai pasidomi oro sąlygomis ir ledo storiu. Įlūžus su pačiūžomis ar be jų ir panirus po vandeniu, sunku surasti išėjimą, o jeigu dar neša srovė, išsigelbėjimo tikimybė gerokai sumažėja. Žmogus lediniame vandenyje gali išbūti 40-60 minučių. Yra keturios hipotermijos stadijos. Iš pradžių žmogus sušąla, dreba, vėliau judesiai tampa ne tokie koordinuoti, kūnui atšalus iki 28 laipsnių aptemsta sąmonė ir po kurio laiko ištinka klinikinė mirtis“, – teigia gelbėtojas.

Tad norint eiti ant ledo, A. Petrovo teigimu, reikia susirasti porininką, neiti vienam, turėti ryšio priemonę.