Laukia pokyčiai sveikatos priežiūros specialistų rengime, bet, jei darbo sąlygos negerės, jų ir toliau trūks

Sprendžiant sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, mokymo įstaigų laukia pokyčiai. Nuo šiol ne aukštosios mokyklos, o Valstybinio užsakymo formavimo komitetas spręs, kiek ir kokių specializacijų studentų ruošti darbo rinkai. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nauja sistema leis įtraukti įvairesnius specialistus ir nustatyti ateities tendencijas. Universitetų atstovai sveikina naują tvarką, tačiau pastebi, jei nebus gerinamos darbo sąlygos, specialistų ir toliau trūks.

Dar sovietmečiu Vilniaus universitete buvo ruošiami sveikatos priežiūros specialistai. Tame pačiame fakultete jie rengiami ir šiandien. Per keliasdešimt metų įvyko daug pokyčių, tačiau mokymo įstaigų vėl laukia naujovės. Nebe aukštosios mokyklos, o Valstybinio užsakymo formavimo komitetas spręs, kokių specialistų poreikis Lietuvoje didžiausias. Planuojama, kad artimiausiu metu taip pat bus įtrauktos naujos studijų programos.

„Koncentruojamasi turėtų būti į trūkstamų specializacijų pakankamą valstybės užsakymą, jog sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ateityje sumažėtų“, – sako Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus patarėja Diana Smaliukaitė.

Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija, komitetą sudarys valstybinių institucijų atstovai, prie jo veiks dvi ekspertų tarybos. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius pokyčius vertina teigiamai, tačiau pastebi, kad tokia sistema neveiks, jei nebus keliami gydytojų atlyginimai ir gerinamos darbo sąlygos regionuose.

„Klausimas yra noras jaunimo rinktis tas specialybes, nes jei jauni žmonės nesirinks dėl kažkokių priežasčių, tai kiek mes bekeisime struktūrinius dalykus. Turiu galvoje formavimo komisijos įvairios ir taip toliau. Jos nepakeis šito proceso“, – teigia VU Medicinos podiplominių studijų prodekanas V. Kasiulevičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas taip pat mano, kad įvairesnis sveikatos priežiūros specialistų rengimas išspręs tik dalį problemos. Profesorius pažymi, kad savivaldybėse specialistų pasiskirstymas netolygus, o dalis profesionalų karjeros netęsia.

„Nemaža dalis pabaigusių profesionalų nusprendžia savo karjerą tęsti kažkur kitur. Jie nelieka tame sektoriuje“, – tvirtina LSMU profesorius M. Stankūnas.

Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas Karolis Kilčauskas teigia, kad sudėtinga nustatyti, kiek ir kokių specialistų trūks ateityje. Su specialistų planavimo problema susiduriama visoje Europoje. Lietuvoje tai lemia ir sistemos spragos.

„Šiandien net neįmanoma iki galo pasakyti, kas, kur ir kiek dirba. Tai ką mes galime planuoti, jei nežinome, ar šitas pulmonologas dirba 2,5 etato, ar jis dirba vienu etatu, kiek jis paslaugų suteikia ir koks iš tikrųjų poreikis yra“, – aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas K. Kilčauskas.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo metu labiausiai trūksta slaugytojų, šeimos ir vidaus ligų gydytojų. Valstybė kitiems metams užsakė parengti beveik 1400 naujų sveikatos priežiūros specialistų.