Latakas: 2022 metais Klaipėdos uosto krovos mastai sumažėjo 21 proc.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas teigia, kad 2022 metai Klaipėdos uostui buvo geresni, nei buvo tikėtasi. Anot jo, buvo spėjama, kad krovos mastai uoste sumažės apie 35 proc., bet per metus buvo matomas tik 21 proc. sumažėjimas. Negana to, pasak uosto vadovo, tam tikro tipo krovinių gabenimo mastai netgi padidėjo.

„2022 metai atrodė, kad bus žymiai prastesni, negu jie iš tikrųjų yra užbaigti. Mes planavome, kad maždaug apie 35 proc. bendros krovos uoste mažės. Tačiau, sumažėjo tik apie 21 proc. Kas žinoma skaičius yra didelis“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Latakas.

KVJUD vadovas komentavo, kad praeitais metais didžiausią neigiamą poveikį uosto veiklai turėjo trąšų iš Baltarusijos gabenimo per Klaipėdos uostą sustojimas ir trąšų iš Lietuvos gabenimo sulėtėjimas. Anot jo, per 2022 metus, trąšų gabenimo mastas buvo beveik 11 milijonų tonų mažesnis nei anksčiau.

„Vienas iš esminių dalykų buvo bendrai trąšos, tarp kurių kalio trąšos užima aukščiausią vietą tarp trąšų gabenimo. Bet taip pat buvo ir tos pačios azotinės trąšos, kurios iš Baltarusijos anksčiau vežė. Taip pat žinome, tuos pačius įvykius su fabrikais Lietuvoje, „Achema“ ir „Lifosa“, kurie buvo surišti su uostu, per kurį išveža produkcija ir atsiveža žaliavas. Tad uostas iš karto jaučia pokyčius. Tai va, birūs kroviniai, tarp kurių ir yra tos trąšos, kurių kiekis siekė 11 milijonų tonų iš Baltarusijos ir kitur. Tai jos sudarė tą minusą“, – aiškino jis.

Tuo pat metu, nors trąšų transportavimo mąstai smarkiai sumažėjo, A. Latakas tikina, kad tiek „skystųjų“ krovinių, tokių kaip aliejai, skystintos dujos ir naftos produktai, tiek konteinerių krovimo ir gabenimo mastai smarkiai augo. Jo manymu, tai užtikrino, kad nebuvo pasiektas 31 proc. krovimo sumažėjimas.

„Žinoma, reikėtų pasakyti, kad tie metai išsiskyrė ir tam tikrais rekordais. Pavyzdžiui 2022 metais uoste užfiksuotas konteinerių rekordas. Ir tie kroviniai, tokie kaip konteineriai, kaip aliejai, kaip suskystintos dujos ir naftos produktai. Jie tą rezultatą leido šiek tiek sušvelninti, tad 31 proc. minuso nepasiekėme“, – tvirtino A. Latakas.

„Skystojo tipo krovinių kiekiai augo. Ir augo nemažai – augimas siekė beveik 17 proc.“, – pridūrė jis.

Investicijos Ukrainoje

A. Latakas tvirtina, kad uostą domina Ukrainos rinka ir joje yra ruošiamasi investuoti. Tačiau, pasak jo, visų pirma reikalingos tinkamos sąlygos, kad ten Klaipėdos uostas galėtų skirti savo lėšas įvairiems projektams

„Įdomu yra labai Ukraina. Klausimas tik, kada bus galimybė, bus tokios sąlygos, kad ten galėtume būti. Tikrai šis mūsų failas yra atidarytas. Yra du dalykai. Pirmiausia yra labai svarbi grąža. Jeigu investicija yra kaip pagalba, labdara, tai yra viena, grąža pareina vertybėmis, kitais dalykais, jeigu investicija yra verslo prasme, tai tokiu atveju turi būti garantuotas už verslą, turi būti garantuota grąža, ar tuo pačiu metu, ar vėliau“, – teigė A. Latakas.

„Tą pasvarsčius ir radus atsakymus į klausimus, mes tik esant galimybei Ukrainoje galėtume būti. Juo labiau, kad Ukrainos uostų veikla mums yra suprantama, turime patirtį tiek įrengiant infrastruktūrą, tiek organizuojant uostų veiklą ir pan. Tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kai Ukrainą atstatinės Europos šalys, galbūt Lietuva turės tam tikrą teritoriją ir pan., bet pirmai progai pasitaikius mes ten tikrai galvojame būti“, – pridūrė jis.

Klaipėdos uosto vadovas neslėpė, kad Ukraina yra didelė ir patraukti rinka, tačiau gabenti krovinius iš jos į Klaipėda yra nemažas iššūkis.

„Ukraina kaip rinka yra labai didelė, labai patraukli ir labai galima Klaipėdos uostui. Bet suprantame, kas Ukrainoje vyksta ir pagrindinis dalykas šiandien yra, kad tuos krovinius, kuriuos turi Ukraina, atvežti į Klaipėdą yra gan sudėtinga. Logistinė infrastruktūra šiandien „neveža“ ir reikėtų daugiau pravažumo, daugiau galimybių krovinius atvežti“, – sakė jis.

A. Latakas pažymėjo, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti ir perkauti daugiau ukrainietiškų grūdų, bet tam, vėl, kyla kliūčių dėl transportavimo. Anot jo, 2022 m. Klaipėdoje įkrauta apie 275 tonų ukrainietiškų krovinių, o tai nėra daug.

„Ukraina turi nemažą kiekį grūdų, kuriuos galėtų eksportuoti, ir Klaipėda, Klaipėdos uostas su savo techninėmis galimybėmis tikrai turėtų galimybę perkrauti Ukrainos grūdų ir kitų krovinių žymiai daugiau. Trūksta pravažiavimo, galimybės atvežti tuos kiekius grūdų, kitų produktų, į Klaipėdą. 2022 m. Klaipėdoje įkrauta apytiksliai 275 tūkst. tonų ukrainietiškų krovinių, tai nėra daug. Ta dalis yra sudaryta iš grūdų, maisto produktų, energetinių krovinių, automobilių ir kitų krovinių“, – aiškino Klaipėdos uosto vadovas.

„Yra ir Ukrainos pusė, siena, muitinė, pravažiavimas, Lenkijos pusė. Suprantama, kad Lenkija stengiasi krovinius vežti į savo uostus, Gdynėje, Gdanske, kituose uostuose. Į Lietuvą pravažiuoti yra gana sudėtinga, reikia kirsti Ukrainos–Lenkijos, Lenkijos–Lietuvos sienas, atvažiuoti į Kauną, jame persikrauti ir atvažiuoti į Klaipėdą. Kada krovinio kaina buvo didelė, pradžioje, tada krovinys lengvai važiavo, šiandien visi pradėjo skaičiuoti kiek kainuoja krovinys, kaip jį galima parduoti. Šiandien kainos nėra tokios, kurios padengtų kaštus ir tokiu būdu situacija yra tokia, kokia yra“, – pridėjo jis.