Landsbergis: privalome padėti Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei, kol tai nėra per vėlu

Jau beveik 3 mėnesius besitęsiant karui Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „The Hill“ komentavo situaciją Ukrainoje, skatindamas Vakarus kuos skubiau imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią pasauliniam badui.

Ukrainiečiams dar likę per 30 mln. tonų iš praėjusių metų grūdų derliaus. Nors vyksta karas, krinta bombos, trūksta darbo jėgos, o daug žemės plotų yra neprieinami dėl nesprogusių šaudmenų ir minų, šiemet tikimasi prikulti dar 50 mln. tonų grūdų. Palyginimui: Egiptas, didžiausias kviečių importuotojas, per metus importuoja 13 mln. tonų; Kinija – 9,5 mln. tonų. Be to, Ukraina yra pagrindinė kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų sėklų ir aliejaus bei kitų augalinių riebalų eksportuotoja pasaulyje. Beveik pusę viso maisto, skirto Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai, tiekia Ukraina.

Anot užsienio reikalų ministro, užsitęsęs karas Ukrainoje gali sukelti maisto stygių visame pasaulyje.

„Šie produktai laukiami visame pasaulyje, jų niekuo neįmanoma pakeisti. Akivaizdu, kad ukrainietiškų prekių trūkumą pajus visas pasaulis. Žinoma, ne visus jis paveiks vienodai. Amerikoje ir Europos šalyse, tokiose kaip Lietuva ar Vokietija, kitur − maisto nepritrūks. Gresia kainų šuolis, bet galbūt Vyriausybė kompensuos labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių patiriamus nuostolius. Bet Afrikos, Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, kur priklausomybė nuo maisto importo yra labai didelė, o valstybinės subsidijos nėra lengvai prieinamos, gyventojams produktų deficitas kels didelę grėsmę, maisto kainos augs. Labiausiai pažeidžiami asmenys konfliktų zonose patirs didžiausią stygių. Daug pasaulio šalių gali patirti rimtą maisto krizę, kuri nesibaigs tol, kol Ukraina nelaimės karo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Didžiausia problema – transportavimas.

„Kol kas Rusijos karas Ukrainoje labiau žlugdo transporto sektorių, o ne gamybą. Ukraina eksportuoja tiek daug maisto produktų, kad net yra specialiai sukurta infrastruktūra derliui eksportuoti, labiausiai išplėtota per Ukrainos jūrų uostus.
Užsienio reikalų ministras aptarė ir galimus krizės sprendimo variantus.

„Atrodytų, būtų geriausia grūdus geležinkeliu vežti į Lenkiją, tačiau techniškai tai sunkiai įgyvendinama, nes ukrainietiškos carinių laikų geležinkelio vėžės skiriasi nuo europinių vėžių kaimyninėje Lenkijoje, Rumunijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Vadinasi, norint maisto produktus eksportuoti geležinkeliu, reikėtų specialiai pritaikyti kiekvieną vagoną – pakeisti vėžės plotį arba prie sienos perkrauti vagonus. Tai brangiai kainuoja ir atima daug laiko. Tai taip pat reiškia, kad, pavyzdžiui, Lietuvos uostą geležinkeliu galėtų pasiekti tik labai ribotas grūdų kiekis, nes vėžę tektų keisti net du kartus − Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, ir dar kartą prie Lenkijos ir Lietuvos sienos“, – sakė G. Landsbergis.

Apsvarstė ir galimybę gabenti sunkvežimiais.

„Gabenimas sunkvežimiais taip pat neatitiktų poreikių, net ir suteikus specialius tranzito leidimus, dėl kurių šiuo metu tariamasi. Tai brangiai kainuotų, o Ukrainoje jau jaučiamas dyzelino trūkumas“, – svarstė užsienio reikalų ministras.
Anot jo, ši situacija reikalauja imtis skubių veiksmų.

„Net ir apsvarsčius kiekvieną kolektyvinę galimybę, galėtų būti išgabenta ne daugiau kaip 30 proc. Ukrainos grūdų derliaus. Tai jau šis tas, bet to tikrai nepakanka“, – nerimauja G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras šių dienų įvykius lygino su istoriniais įvykiais.

„Viena iš didžiausių 20 a. tragedijų, apie kurią vis dar per mažai žmonių žino, vyko tada, kai Stalinas vykdė marinimo badu politiką Ukrainoje, siekdamas pakirsti ukrainiečių tapatybę ir priversti šalį paklusti sovietinei integracijai ir tikslams. Per Holodomorą – mirtį iš bado – milijonai ukrainiečių buvo numarinti. Ukrainiečiai buvo numarinti, nors tuo pačiu metu jų laukai buvo sotaus Sovietų Sąjungos gyvenimo garantas. Jie mirė iš bado, kuldami grūdus Stalinui“, – priminė užsienio reikalų ministras.