Laikrodžio sukimas valanda atgal: medikai sutaria – žiemos laikas turi mažesnes pasekmes sveikatai

Laikrodžių rodyklėms valanda pasislinkus atgal, daugeliui pasidaro ramiau – pirmadienį vėliau kelsimės į darbą. Medikai sutaria, kad žiemos laiko įvedimas turi mažesnį neigiamą poveikį sveikatai nei vasaros, juolab kad dėl socialinės aplinkos ir apskritai patiriamo didesnio nuovargio dauguma Europos gyventojų save laiko pelėdomis. Vėliau keldamiesi su nepatogumais galime susidurti vakarop.

Santaros klinikų neurologė Raminta Masaitienė priminė, kad norėdami išsaugoti daugiau šviesos dieną laikrodžio sukiojimą sugalvojo britai. Ironiška, bet pirmieji neigiamą tokio laiko kaitaliojimo poveikį sveikatai pastebėjo taip pat jie. Vis dėlto gydytoja neurologė pabrėžė, kad laikrodžių persukimas daugiau neigiamos įtakos sveikatai turi pavasarį, kai laikrodžio rodyklės pasislenka valanda į priekį ir keltis į darbą ar mokslus tenka anksčiau.

„Nors tokių tyrimų apie ilgalaikį poveikį sveikatai lyg ir nėra, tačiau tas kaitaliojimas du kartus per metus tikrai nėra naudingas. Ir britai, ir kitų šalių mokslininkai ne kartą įrodė, kad tai turi įtakos kelioms sritims. Pirma, padidėja avaringumas keliuose, ypač pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo. Avaringumas išauga iki 8 proc. dėl to, kad vairuotojai būna labiau mieguisti, blogiau išsimiegoję. Nelaimingų atsitikimų skaičius šiuo laikotarpiu taip pat pastebimai išauga.

Kitas dalykas – pasiekimai, darbingumas. Pastebėta, kad po vasaros laiko įvedimo darbingumas būna pastebimai sumažėjęs, o ypač tai ryšku tarp vaikų ir moksleivių. Palyginus moksleivių pažangumo rodiklius likus savaitei iki vasaros laiko įvedimo, jie buvo pastebimai geresni nei savaitę po to“, – pasakojo R. Masaitienė.

Gydytos neurologės teigimu, JAV atlikti tyrimai skirtingose apygardose: vienose jų yra kaitaliojamas laikas, kitose – ne. Pastebėta, kad tose apygardose, kuriose buvo kaitaliojamas laikas, moksleivių egzaminų rezultatai buvo pastebimai blogesni.

Taip pat yra duomenų, kad laiko kaitaliojimas turi neigiamos įtakos sveikatai, tačiau tai ypač aktualu pavasarį. Adaptuojantis prie valanda ankstesnio kėlimosi reikia daugiau pastangų.

„Įrodyta, kad prasidėjus vasaros laikui iki 5 proc. išauga miokardo infarkto, padidėja ir galvos smegenų insulto rizika. Manoma, kad tai vyksta dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso. Yra žinoma, kad apskritai pirmadieniais miokardo infarkto rizika būna didesnė. Kita vertus, išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsaus periodo padaugėja depresijos atvejų, šiek tiek išauga savižudybių rizika“, – vardijo R. Masaitienė.

Ir žiemos laikas iš ritmo išmuša

Kad žiemos laikas kelia mažiau nepatogumų, sutinka ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo tikinimu, apskritai laiko sukiojimas daugiau kelia socialinių nepatogumų nei sveikatos sutrikimų.

„Juokaudamas dažnai sakau, kad apie tai yra dvi naujienos: viena gera, kita bloga. Bloga naujiena yra ta, kad laiko sukiojimas iš tiesų neigiamai veikia mūsų sveikatą, bet tai nėra toks drastiškas poveikis, kad po laiko pasukimo ligonines ar mūsų, ar kardiologų, neurologų kabinetus užplūstų pacientų banga. Poveikis sveikatai daugiau yra nemalonus, bet nėra toks stiprus. Galbūt jis kiek ryškesnis tiems, kurie turi miego sutrikimų, vyresniems žmonėms. Bet, matyt, niekas nesukiotų to laiko, jeigu būtų labai tragiškos pasekmės sveikatai“, – komentavo M. Marcinkevičius.

Tiesa, pasak jo, perėjimas prie žiemos laiko yra smagus, kai tenka vėliau ryte keltis, tačiau tai gali sujaukti vakaro planus. Tie, kurie neturi socialinių įsipareigojimų namuose, neturi įpročių, kurie susiję su vakariniu laiku, pavyzdžiui, vakarais nežiūri serialo, sporto varžybų, neturi prievolės užmigdyti vaikų, šie žmonės neigiamų žiemos laiko pasekmių vakare nepajus. Kitiems teks savo poreikius adaptuoti bei pratintis prie naujo darbo ritmo. Jeigu iki laikrodžių persukimo žmogus būdavo darbingas nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, ateinančias pora savaičių jis gali jaustis darbingas 7 val. ryto, besistumdydamas transporto grūstyse pakeliui į darbą, o 16 val. vakare jau ims dirsčioti į laikrodį.

„Žmogaus biologinis laikrodis yra tikslus. Pabandykite žmonėms, kurie dirba pagal aiškų darbo grafiką, 12 val. neduoti pietų – jiems natūraliai pradeda skirtis skrandžio sultys šiuo laiku“, – komentavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius

Tiesa, įdomu tai, kad sergamumui psichikos ligomis, anot pašnekovo, žiemos laiko įvedimas įtakos neturi. Net ir tiems, kuriems griežtas dienos rėžimas yra svarbi gydymo dalis.

„Jeigu kalbame apie dienos režimą, tai jis tiesiog persistumia. Svarbu, kad jis liktų, tačiau nesvarbu, kurią valandą mes dieną pradedame ir kelintą baigiame. Svarbiausia tą pačią valandą keltis, tą pačią valandą pusryčiauti, pietauti ir gultis.

Laikrodžių sukimas siekiant padidinti paros šviesų laiką irgi Lietuvoje daug įtakos neturi, nes bet kokiu atveju pas mus greitai temsta. Pas mus šviesu per parą būna apie 7–8 val., labai retai kada būna, kad mes žiemą pramiegotume šviesų laiką: mes ir atsikeliame su tamsa, ir atsigulame“, – pastebėjo M. Marcinkevičius.

Laikrodžio sukiojimas primena kelionę lėktuvu į kitą laiko juostą

Santaros klinikų gydytoja neurologė atkreipė dėmesį, kad laiko kaitaliojimas šiek tiek prasilenkia su mūsų individualiu vidiniu biologiniu laikrodžiu, o šis atsakingas už mūsų tvarkingą cirkadinių ritmų veiklą, darnų organizmo funkcionavimą.

„Mūsų individualus vidinis biologinis laikrodis yra pagumburyje, smegenyse, ir jis gauna šviesos impulsą, pagal kurį prisitaiko ir reguliuoja. Yra atrasti ir laikrodiniai genai, kurie įrodo, kad kiekviena mūsų ląstelė turi savo vidinį laikrodį, o kartu – ir kiekvienas organas. 2017 m. trys JAV mokslininkai gavo Nobelio premiją už šių laikrodinių genų atradimą. Jų šiuo metu žinomi 8 ir jie taip pat veikia kitus genus. Kitaip sakant, genetika taip pat lemia mūsų miegą, budrumą, temperatūrą, pulsą, mūsų veiklą ir poilsį. Tiesa, ta periferinė reguliacija dar priklauso ir nuo mūsų mitybos, fizinio ir socialinio aktyvumo“, – komentavo gydytoja.

R. Masaitienė pateikė paprastą pavyzdį, kas vyksta su mūsų organizmu pereinant prie žiemos arba vasaros laiko. Jos tikinimu, jeigu mūsų vidinio individualaus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, mus tai veikia lygiai taip pat kaip atsidūrus kitoje šalyje, esančioje kitoje laiko juostoje.

„Koks yra kiekvieno iš mūsų individualus socialinis ritmas, galime nustatyti per atostogas, kai mes esame laisvi nuo socialinių darbinių įsipareigojimų. Tada galime pastebėti, kada keliamės, kada gulamės, kaip geriausiai funkcionuojame.

Nemažai žmonių linkę būti pelėdomis, ypač jaunimas. Neretai ateina žmonės ir man pasakoja, kad iki 10 val. ryto jie apskritai yra nedarbingi: jų tokiu laiku geriau neliesti, nes jie dar miega. Jie paprastai nubunda tarp 10–11 val., tačiau ši grupė žmonių tikina, kad galėtų dirbti ilgiau po darbo valandų, bet nuo 7 val. ryto jiems darbą pradėti labai sunku. Tai ir vysta dėl biologinio laikrodžio ir socialinio ritmo neatitikimo“, – tikino R. Masaitienė.

Pasak jos, moksliniai tyrimai rodo, kad daugelio Europos gyventojų vidinis biologinis laikrodis yra vėlyvesnis nei socialinis ritmas. Būtent dėl to 2018 m. spalį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinių ritmų draugija pateikė Europos Komisijai rekomendacijas dėl laiko sukiojimo ir išvada buvo vienareikšmė – sukiojimas yra blogai ir Europos gyventojams tinkamiausias būtų standartinis, o ne šviesus paros laikas. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms: vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems įvairių ligų.

„Apibendrinę galime sakyti, kad prisitaikymą prie besikeičiančio laiko lemia genetika, amžius, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, miego sutrikimai, paties žmogaus motyvacija. Pastaroji taip pat yra labai svarbi. Pavyzdžiui, jeigu mes patys nueiname miegoti valanda vėliau, nes žiūrime įdomų filmą arba esame puikiame vakarėlyje, mes po to ne taip blogai ryte jaučiamės. Jeigu ryte nusprendžiame atsikelti anksčiau, kad turėtumėme laiko pasportuoti, po to mes taip pat gerai jaučiamės. Arba jeigu skrendame į šalį, esančią kitoje laiko juostoje, o yra žmonių, kurie per savaitę skraido po kelis kartus ir keičia laiko juostą, jie visai gerai jaučiasi, nes turi motyvaciją: jie ten dirba, už tai gauna atlygį. Motyvacijos sau išsikėlimas arba nepridėjimas kančios jausmo prie besikeičiančio laiko irgi gali padėti adaptuotis, nes dažniausiai žmonės pasikeitus laikui ne tik blogai jaučiasi, bet dar ir labai pyksta, prisideda nusivylimas, skundai, o visa tai dar labiau pablogina jų savijautą“, – dėmesį atkreipė Santaros klinikų gydytoja neurologė.

Kodėl daugelis mūsų – pelėdos?

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus nuomone, būtų geriau, jeigu nustotume du kartus per metus sukioti laikrodžius pirmyn ir atgal. Tai geriausiai atspindi biologinis laikrodis tų, kurie dar nėra stipriai pririšti prie socialinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, tiek ugdymo įstaigų nelankantys vaikai, tiek gyvūnai į laiko sukimą apskritai nereaguoja ir gyvena pagal savo biologinį laikrodį. Gydytojo nuomone, laiko persukimas sukelia nepatogumų ir neduoda akivaizdžios ekonominės naudos, netaupo elektros energijos resursų.

M. Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad retas iš mūsų bežino, koks yra tas tikrasis individualus biologinis laikrodis.

„Aš asmeniškai esu visiškas pelėda, todėl man žiemos laikas labiau patinka. Aš noriu kuo vėliau keltis ir galiu naktimis blūdyti. Tačiau daugeliui žmonių ryte sunku keltis, dėl to jie tampa pelėdomis. Mes vakare per daug laiko praleidžiame prie išmaniųjų įrenginių ir dėl to nenorime eiti miegoti.

Norint tikrai nustatyti, žmogus yra pelėda ar vyturys, jį reikėtų perkelti į natūralias gamtos sąlygas, nes daugelis mūsų tiesiog yra prisitaikę prie naktinio socialinio gyvenimo. Tai yra ne biologiniai, o socialiniai dalykai. Dėl to labai norėčiau, kad žmonės bent per atostogas grįžtų į savo natūralų būvį, atsisakytų visų šiandieninių gyvenimo atributų, kurie daro nepaprastai didelę žalą mūsų psichikos sveikatai. Bet tam reikia dviejų dalykų: pakankamai laiko, o tai reiškia, kad atostogos turėtų tęstis bent kokį mėnesį ir turėtume išvažiuoti kažkur į sodybą, palikti mobiliuosius telefonus, planšetes, atsiriboti nuo socialinių tinklų tam, kad pajustume, kas mes iš tikrųjų esame. Nes šiandien mes esame ne savimi, o kažkuo, kuo mus nori matyti visuomenė, kuo mes norime pasirodyti darbe, socialiniuose tinkluose. Daugelis žmonių šiandien yra praradę savo tapatybę“, – pabrėžė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.

LRT.lt primena, kad miego sutrikimus lemia ne tik laikrodžių sukiojimas, bet ir kiti sveikatos sutrikimai bei amžius. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad vyresnio amžiaus gyventojai miega prasčiau, o tai gali turėti įtakos jų kognityvinėms funkcijoms. Taip pat yra žinoma, kad miego trūkumas susijęs ne tik su žmogaus darbingumu, nuotaika, gera fizine savijauta, bet ir su psichine būsena. Moksliniai tyrimai rodo, kad po prastos nakties žmogus kelia pavojų ir aplinkiniams – jis yra ne tik dirglus ar susierzinęs. Jeigu toks žmogus naktį miega vos po kelias valandas ir po to ryte sėda prie vairo, vyksta į darbą – jo būsena lygiai tokia pati kaip turint 1 promilės girtumą. Dėl šios priežasties neišsimiegoję žmonės dažniau sukelia eismo įvykius.

Žinoma, pati nemiga gali rodyti kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ir kitas ligas.