Laiko persukimas veikia mūsų sveikatą – tiesa ar mitas?

„Jei galėtume pasirinkti, pasakyčiau, kad laiko tikrai reikėtų nesukti, tai yra ne tik mano nuomonė. Bendra medikų nuomonė, paremta moksliniais tyrimais ir klinikiniais duomenimis, yra tokia pati: laiko sukimas yra kenksmingas ir to reikia atsisakyti“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė.

Prarandame valandą kokybiško miego

Naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją grįšime prie vasaros laiko – laikrodžio rodykles pasuksime valanda į priekį. Lietuvoje laikrodžiai persukami du kartus per metus: kovą ir spalį. Spalį laikrodžiai sukami valanda atgal.

Medikų teigimu, pavasarinis laikrodžių persukimas kiekvieną kovą mūsų organizmą ir sveikatą veikia labiau nei rudeninis laikrodžių persukimas.

Plačiau apie tai portalui pasakojo LSMU Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė E. Pajėdienė.

„Tiek JAV, tiek ir Europoje nuolat atliekami tyrimai, žiūrima, ar kas nors gyventojų sveikatos požiūriu pasikeičia persukus laiką. Pastebėta, kad padaugėja ūmių būklių – širdies infarktų, insultų, taip pat avarijų, per kurias nukenčia žmonės, kitų traumų. Tai rodo, kad laiko persukimo nulemtas staigus ritmo pokytis veikia mūsų savijautą, bet labiau gal jaučiamas individualus poveikis: žmonės, kurių miegas yra jautresnis įvairiems aplinkos ir vidiniams pokyčiams, taip pat jau turintys miego sutrikimų, į laiko persukimą reaguos jautriau“, – sakė E. Pajėdienė.

Pasak Kauno klinikų gydytojos neurologės, nors abu kartus – rudenį ir pavasarį – laikrodį persukame viena valanda (į priekį arba atgal), poveikis organizmui skiriasi.

„Svarbu, ar mes laimime valandą, ar ją prarandame. Jeigu mes prarandame tą valandą ir pagal seną mūsų biologinį laikrodį mums tenka atsikelti valanda anksčiau, organizmui yra didesnis stresas, jaučiame miego trūkumo pasekmes. Miego–būdravimo ritmo ir miego trukmės pokytis mus veikia labiau nei valandą pakitęs gaunamos natūralios šviesos kiekis“, – paaiškino gydytoja neurologė.

Laiko persukimas stipriausiai paveikia žmones, kurie turi miego sutrikimų, taip pat senjorus.

„Pacientai, kurie serga nemiga, jautriai miega, giliai neįminga ir dažnai prabunda, gali labiau sureaguoti į įvairius dirgiklius, pvz., stresą keliantį įvykį, pamaininį darbą, tolimas keliones, pasikeitusią miegojimo vietą.

Taip pat manoma, kad laiko persukimas labiau veikia senyvo amžiaus žmones, nes jų biologinis laikrodis dėl amžiaus degeneruoja ir jautrėja, bendra miego trukmė mažėja, daugėja prabudimų, ankstyvėja užmigimo ir atsibudimo laikas.

O paprasčiausia turbūt yra su vaikais, nes vaiką lengviausia adaptuoti prie naujo laiko. Tarkime, kokiam darželinukui didelio streso tas [laiko persukimas] nesuteiks. Gal jis truputį kitaip atsikels arba pietų miego vieną kitą dieną nueis, bet paskui lengvai adaptuosis“, – kalbėjo medikė.

Pokyčiams organizmą galima paruošti

Gydytoja juokauja, kad straipsniai apie laiko persukimą ir jo poveikį sveikatai visada pasirodo per vėlai, dėl to žmonės nespėja „padaryti namų darbų“, kurie padėtų lengviau persiorientuoti prie naujo laiko.

„Visada per vėlai klausiate! Kai lieka kelios dienos iki savaitgalio, kai suksime laikrodžius, nelabai ką čia bepadarysi. Tačiau iš tiesų yra rekomendacijų ir jos praverčia ne tik tada, kai persukami laikrodžiai, bet ir per kelionę keičiant laiko juostą. Galima palaipsniui organizmą pritaikyti prie būsimo pokyčio, artinant bent po 15–20 minučių savo ritmą prie to naujojo laiko. Pvz., nueiti 15–20 minučių vėliau miegoti ir vėliau atsikelti arba anksčiau nueiti miegoti ir anksčiau atsikelti. Tai reikėtų pradėti daryti kelios savaitės iki laukiamo pokyčio“, – patarimu pasidalino LRT.lt pašnekovė.

Padėti sau galima ir jau persukus laikrodžius. „Jeigu prarandame valandą miego, tai kitą naktį bandykime nueiti miegoti anksčiau arba pamiegoti dieną ir taip kompensuoti“, – sakė medikė.

Kalbėdama apie miegą gydytoja pabrėžė, jog kiekvieno žmogaus miego poreikis yra skirtingas, todėl visos rekomendacijos – bendro pobūdžio.

„Kiekvienas žmogus individualiai jaučia, kiek valandų miego jam reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, tačiau, imant platesnius intervalus, rekomendacijos tokios: pradinukas turėtų miegoti per parą apie 10–12 val., paauglys – apie 9 val. Vidutinio darbinio amžiaus žmogus (25–45 m.) turėtų miegoti 7–9 val. per parą, o vyresnio amžiaus (50–70 m.) – 7–8 val. Tokio amžiaus žmonėms, kaip ir minėjau, natūraliai keičiasi ritmas, mažėja miego poreikis. 70-mečiui paprastai užtenka ir 7 val. miego per parą, o pats ritmas ankstėja: norima anksčiau eiti miegoti, bet atsikeliama irgi anksčiau – kaip sakoma, su pirmaisiais gaidžiais“, – pasakojo E. Pajėdienė.

Pagalbos kreipiasi pacientai, baigę dirbti naktinį darbą arba sugrįžę gyventi į Lietuvą

Paprastai laiko persukimo sukelti sveikatos negalavimai laikini. Tačiau tarp gydytojų neurologų pacientų yra ir tokių, kurie turi lėtinių liekamųjų reiškinių, kurių priežastis – laiko pokyčiai.

„Žmonės, bent pusmečiui išvažiavę gyventi į tolimą šalį, pvz., JAV, grįžę sunkiai adaptuojasi prie mūsų šalies ritmo ir kreipiasi dėl sutrikusio miego ir būdravimo ritmo, nemigos. Jeigu žmogus daug metų dirbo pamaininį darbą, tai reikšmingai paveikia biologinį laikrodį, jis susimaišo – nebežino, kada reikia eiti miegoti, kada keltis, gali būti nelengva grįžti į normalų miego ritmą. Tokį žmogų gali varginti nemiga naktį, o dieną – didelis mieguistumas“, – pasakojo Kauno klinikų gydytoja neurologė.

Medikų nuomonė – nereikėtų sukti laikrodžio

„Jei galėtume pasirinkti, pasakyčiau, kad laiko tikrai reikėtų nesukti, tai yra ne tik mano nuomonė. Kiek tenka dalyvauti Europos miego tyrimų draugijos, Europos neurologų akademijos Miego ir būdravimo ritmo sutrikimų grupės veiklose, visų nuomonė, paremta moksliniais tyrimais, klinikiniais duomenimis, yra tokia pati: laiko sukimas yra kenksmingas ir to reikia atsisakyti“, – sakė gydytoja neurologė.

Bendra Europos specialistų, dirbančių miego medicinos ir mokslo srityje, nuomonė ir rekomendacijos prieš kelerius metus buvo pateiktos Europos Komisijai.

„Bendras Europos Sąjungos sprendimas ir buvo, kad „taip, sukti nebereikia“, bet dabar iškilusi nauja diskusija – kurį laiką palikti? Kai kurioms šalims naudingesnis pavasario laikas, kitiems – rudens, priklausomai nuo to, ar toje šalyje šviesūs rytai, ar mokiniai eina šviesoje į mokyklą; kitiems reikia ilgesnių vakarų, nes tuomet mažesnis nusikalstamumas. Taigi, vyksta įvairių diskusijų, jose atsižvelgiama ne tik į sveikatos, bet ir į kitus faktorius: ekonominius, organizacinius. Dėl to ir nėra priimta galutinio sprendimo, bet judama prie to, kad nebebūtų sukamas laikas. Aš tam labai pritariu“, – teigė E. Pajėdienė. Anot jos, Lietuvai didelio skirtumo nebūtų, kuris – pavasario ar rudens – laikas liktų.