Kylančių palūkanų eros priešnuodis – bandyti susimažinti banko maržą ir taip sutaupyti tūkstančius eurų

Kylantis EURIBOR padvigubino lietuvių mokamų būsto paskolų palūkanas. Norint palengvinti finansinę naštą, ekspertas siūlo bandyti derėtis su bankais dėl maržos sumažinimo. Tiesa, jei asmens finansinė situacija bus suprastėjusi, bankas maržą gali ne sumažinti, o padidinti. 

Būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje lapkričio mėnesį pasiekė daugiau nei 4 proc. ir buvo didžiausia tarp visų euro zonos šalių.

Dar nuo 2015 m. Lietuvoje būsto paskolų palūkanos siekė apie 2 proc., mat EURIBOR buvo neigiamas. Tačiau Europos Centriniam Bankui pradėjus didinti palūkanas, EURIBOR pajudėjo iš mirties taško ir padvigubino lietuvių bankui mokamas palūkanas.

Padidėjusios palūkanos didina ir gyventojų įmokas bankams. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų paskolą 30 metų su 2 proc. palūkanomis turintis asmuo dar praėjusių metų viduryje bankui per mėnesį mokėdavo 370 eurų, o dabar moka 480 eurų.

Būdas sutaupyti – derėtis dėl mažesnės maržos

Būsto paskolos palūkanas Lietuvoje lemia EURIBOR dydis bei banko marža. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad dabar yra palankus metas derėtis su bankais dėl maržos sumažinimo.

„Jeigu kreditas yra iki 100 tūkst. eurų ir jam suteikta paskola su 2,2–2,3 proc. marža, tuomet galima eiti ir bandyti derėtis su bankais dėl 1,8 proc.“, – pataria ekspertas.

Tai per visą paskolos laikotarpį galėtų sutaupyti kelis tūkstančius eurų. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų 30 metų su 2,3 proc. banko marža paskolą turintis asmuo vien tik už banko maržą per visą paskolos laikotarpį sumokės 38 tūkst. eurų palūkanų. Jei asmeniui maržą pavyktų sumažinti iki 1,8 proc., palūkanų jis sumokėtų 29 tūkst. (paskolą grąžinant anuiteto būdu).

M. Jansonas pataria, kad norintys susimažinti banko maržą asmenys turėtų kreiptis į savo banką ir pateikti paraišką. Tačiau čia svarbu atminti, kad žmogaus finansinė situacija turėtų būti geresnė nei tuo metu, kai jis ėmė kreditą.

„Bankai, nenorėdami mažinti maržos, paprašys pateikti būsto vertinimą, ar jis nėra nuvertėjęs. Gali pradėti tikrinti asmens pajamas, pažiūrėti, ar šeimoje neatsirado daugiau vaikų. Jei pajamos sumažėjo ar įmokos bankui pradėjo viršyti 40 proc. asmens pajamų, gali taip būti, kad bankas ne sumažins 0,5 proc. punkto maržą, bet ją padidins“, – įspėja M. Jansonas.

Jei bankas nemažina, galima kreiptis dėl refinansavimo

M. Jansono teigimu, dažniausiai bankai nesutinka mažinti maržos. Tokiu atveju asmuo gali kreiptis į kitą banką dėl paskolos refinansavimo.

Kredito refinansavimas – tai naujo kredito ėmimas, kai naujasis kreditas panaudojamas anksčiau paimtam kreditui arba keliems kitų kredito davėjų suteiktiems kreditams padengti.

„Neretai būna, kad kitam bankui sutikus paskolinti už mažesnę maržą, žmogus su garantiniu raštu keliauja į savo banką ir rodo, kad kitas bankas siūlo mažesnę maržą. Tuomet dar būna paskutinės derybos su savo banku dėl maržos sumažinimo. Tačiau būna ir tokių klientų, kurie tvirtai apsisprendę ir pereina į kitą banką“, – sako finansų ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurie bankai sutinka keisti maržą ar įnešti visą likusią sumą, jei žmogus nori pereiti į kitą banką, tik palūkanų keitimosi dieną. Didžioji dalis paskolų Lietuvoje išduodamos su 6 mėnesių EURIBOR, tad pramiegojus palūkanų perskaičiavimo dieną, gali tekti laukti 6 mėnesius.

„Arba sumokėti baudą, kuri gali siekti iki 3 proc. kredito sumos“, – įspėja M. Jansonas.

Jis taip pat įsitikinęs, kad bankai gali būti susitarę dėl maržų dydžio, mat šiuo metu gauti paskolą su mažesne nei 1,8 proc. marža beveik neįmanoma.

„Gali būti, kad bankai susitarę. (...) Turėjome ką tik pavyzdį, tai nesvarbu, ar imame 100 tūkst., ar 300 tūkst., atsimušame į 1,8 proc. banko maržą ir viskas. Atrodo, kad bankai susitarę, nors 300 tūkst. eurų besiskolinantis asmuo palūkanų sumokės daug daugiau“, – pažymi M. Jansonas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pažymi, kad jos nariai kainodaros sprendimus priima savarankiškai. „Asociacija jų nenagrinėja ir nekomentuoja“, – sako LBA atstovė Valerija Kiguolienė.

Refinansavimas neturėtų neigiamai paveikti kredito istorijos

Nusprendusiems refinansuoti paskolą Lietuvos banko Finansinio stabilumo direktorius Jokūbas Markevičius pažymi, kad kredito davėjas neturi teisės drausti ar kitaip riboti kliento ketinimo pakeisti kredito davėją.

„Jei jūsų sudarytoje kredito sutartyje yra nuostatos, draudžiančios arba ribojančios kredito išankstinio grąžinimo teisę, tokios sutarties nuostatos laikytinos negaliojančiomis“, – sako ekonomistas.

Jis aiškina, kad turimo kredito refinansavimas reiškia naujos kredito sutarties sudarymą su nauju kreditoriumi, todėl, svarstant refinansavimo galimybę, reikia ne tik įvertinti, kokios yra su turimo kredito išankstiniu grąžinimu susijusios piniginės, laiko ir kitos sąnaudos, bet ir įsitikinti, kad turimo kredito išankstinio grąžinimo išlaidų, naujo kredito kainos (palūkanų ir kitų su naujos kredito sutarties sudarymu susijusių mokesčių) ir kitų su šiais sandoriais susijusių galimų išlaidų suma bus mažesnė nei likusi mokėti kredito kaina pagal turimą kredito sutartį.

J. Markevičius pažymi, kad bandant refinansuoti paskolą labai svarbu atkreipti dėmesį, kokį grąžinimo metodą yra pasirinkęs asmuo – linijinį ar anuitetinį.

„Grąžinantiems paskolą linijiniu metodu ir norint, kad refinansavimas būtų kaip įmanoma labiau naudingas, reikalingas reikšmingesnis palūkanų normos sumažinimas, palyginti su palūkanų norma pagal turimą kredito sutartį. Be to, kuo mažesnė refinansuojama likusi kredito suma, tuo sumokamų palūkanų pagal turimą ir pagal naują kredito sutartį skirtumas bus mažesnis, todėl refinansavimo naudingumas irgi mažės. Atitinkamai refinansavimo naudingumas mažės ir tada, kai iki galutinio atsiskaitymo su esamu kreditoriumi bus likęs trumpesnis kredito grąžinimo terminas“, – aiškina J. Markevičius.

Be to, jis priduria, kad refinansavimas neturėtų neigiamai paveikti asmens kredito istorijos.

Bankai nelinkę keisti maržų

LRT.lt paklausė 4 didžiausių šalies bankų, ar jų klientai aktyviau kreipiasi dėl galimybės sumažinti banko maržą ir ar tokia galimybė iš viso egzistuoja.

Banko SEB valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad bankas šiuo metu dažniau sulaukia prašymų peržiūrėti būsto paskoloms taikomas maržas.

Ji taip pat teigia, kad bankas, prieš priimdamas sprendimą dėl maržos pokyčių, vertina kelis aspektus.

„Kiekvieną prašymą peržiūrėti maržą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, taip pat įvertiname ekonominę situaciją, šiuo metu vyraujantį neapibrėžtumą, situaciją finansų rinkose, finansavimo lėšų kainą. Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta šiuo metu“, – sako E. Dovbyšienė.

Banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė akcentuoja, kad padidėjusių užklausų dėl maržos keitimo bankas nesulaukia.

Kalbėdama apie galimybę keisti banko maržą jau išduotoms paskoloms, ji pažymi, kad vidutinis būsto paskolos laikotarpis siekia 23–24 metus, o per tokį ilgą laiką gali pasitaikyti situacijų, kai banko marža tampa didesnė arba mažesnė negu tuometinis rinkos vidurkis.

„Būsto paskolos sutartyse standartiškai nėra numatomos maržos keitimo aplinkybės, tad ir tokios praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu bankas netaiko. Tiesa, retais ir labiau išimtiniais atvejais su klientu iš anksto susitariama, kad įvykdžius konkrečias sąlygas, pvz., pabaigus būsto remontą ir pateikus to įrodymo dokumentus, marža bus sumažinta iki konkretaus dydžio“, – sako Ž. Rakauskaitė.

Savo ruožtu banko „Citadele“ atstovai pažymi, kad daugiau prašymų dėl būsto maržų peržiūrėjimų bankas nėra užfiksavęs, o ir tokios galimybės banke nėra. „Pati būsto marža yra sutariama su klientu sutarties pasirašymo metu ir yra nekintanti visu paskolos galiojimo laikotarpiu“, – rašoma banko atsakyme.

„Swedbank“ sako, kad maržos sumažinimas daug sutaupyti nepadėtų

Banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato teigia iš klientų nuolat sulaukiantis su turimos būsto paskolos valdymu susijusių prašymų ir klausimų, tarp kurių yra galimybė keisti maržą.

„Šiuo metu besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje klientai ieško naujų sprendimų savo turimų paskolų valdymui, tad šiek tiek išaugusį tokių užklausų skaičių jaučiame. Kiekvienam klientui ieškome individualių sprendimų, atsižvelgdami į jo situaciją“, – sako P. Ladziato.

Jis atkreipia dėmesį, kad palūkanų normos būsto paskolos suteikimo metu kiekvienam klientui yra nustatomos individualiai. Nustatant palūkanų normą, bankas atsižvelgia į kliento gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, ar jis anksčiau neturėjo skolų ar pradelstų mokėjimų, kokią dalį nuo savo mėnesio pajamų jis turės skirti paskolos įmokoms, kokia yra šiandieninė rinkos situacija ir kokios įtakos gali turėti pasikeitusi ekonominė situacija. Be to, svarbūs jau turimi ir kiti kliento įsipareigojimai (jei tokių yra) ir kokią dalį jie sudaro nuo gaunamų pajamų. Taip pat bankas atsižvelgia ir į įkeičiamą turtą, jo vertę bei likvidumą. Kiekvienas kliento pateiktas prašymas peržiūrėti turimos paskolos sąlygas yra svarstomas atskirai.

P. Ladziato sako, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamos palūkanų dalies EURIBOR, todėl pačios maržos sumažinimo įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi ieškant sprendimo, kaip valdyti netikėtus finansinius sunkumus.

„Pavyzdžiui, remiantis preliminariais skaičiavimais, 90 tūkst. eurų paskolos sumai sumažinus palūkanų normą -0,2 p. p., mėnesio įmoka sumažėtų vos 10 eurų. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi į banką su prašymu peržiūrėti jam taikomą maržą, atliekamas naujas kliento mokumo vertinimas ir nauja palūkanų norma nustatoma vertinant esamą kliento finansinę būklę, jo pajamų tvarumą, tęstinumą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis tvarkomis. Keičiant šias sutarties sąlygas, klientas taip pat patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – aiškina „Swedbank“ atstovas.

Marža gali būti didesnė dėl rizikos veiksnių

Kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvoje fiksuojamos vienos didžiausių palūkanų normų tarp visų euro zonos valstybių, ekonomistas J. Markevičius pažymi, kad paskolos palūkanos priklauso nuo banko maržos ir EURIBOR, o šiuo metu Lietuvoje jos gali būti didesnės ir dėl to, kad užsienyje palūkanos fiksuojamos ilgesniam laikui, todėl dar ne visi skolininkai pajuto kylantį EURIBOR.

„Dėl būsto paskolų kainodaros skirtumų, pavyzdžiui, palūkanas fiksuojant ilgesniam terminui nei įprasta Lietuvoje, konkurencinės aplinkos ypatumų, skirtingose šalyse palūkanos galėjo didėti skirtinga sparta. Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje būsto paskolų palūkanos pradėjo didėti anksčiau nei Lietuvoje, o ta pati ECB statistika rodo, kad nuo gegužės iki rugpjūčio Lietuvoje būstui buvo galima pasiskolinti netgi pigiau nei Vokietijoje“, – sako ekonomistas.

Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje palūkanų normų dydį lemia daugiau veiksnių, įskaitant, bet neapsiribojant finansavimosi ar kapitalo kaina, kuria bankai patys skolinasi, paskolos gavėjų rizikos vertinimu.

„Tam, kad kredito įstaigos galėtų veikti stabiliai, nustatydamos palūkanų normas jos privalo kruopščiai įvertinti kredito gavėjo riziką, o dėl padidėjusių rizikų ir prastesnių ekonomikos perspektyvų potencialūs paskolų gavėjai ir jų pajamų tvarumas įprastai vertinami dar atidžiau. Skirtingai vertinama rizika gali turėti įtakos palūkanų normų skirtumui tarp Lietuvos ir euro zonos vidurkio“, – aiškina J. Markevičius.

Jis taip pat ragina nepamiršti, kad Lietuvos gyventojai ir verslas gali naudotis euro teikiamais privalumais. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kurių ekonomikos išsivystymo lygis panašus į Lietuvos ir kurios nuėjo panašų kaip Lietuva integracijos į Europos Sąjungą kelią, tačiau neturi euro, bazinės palūkanų normos yra kelis kartus didesnės, o, pavyzdžiui, Vengrijoje siekia 13 proc., palyginti su ECB taikoma 2 proc. indėlių galimybės pagrindine palūkanų norma.

Ekonomistas pažymi, kad Lietuvoje palūkanų normų, o tiksliau maržos, dydį lemia ir konkurencinė aplinka. Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvos bankų rinkoje vis dar yra santykinai didelė koncentracija, t. y. didžiąją rinkos dalį užima keli dideli bankai.

„Tą parodė ir Lietuvos banko daryti statistiniai skaičiavimai. Tiesa, nuo 2020 m. matėme teigiamų pokyčių – sparčiau būstą kredituoti Lietuvoje pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai. Lietuvoje mažesniųjų būsto kredituotojų dalis naujų paskolų sraute per pastaruosius kelerius metus padidėjo septynis kartus – nuo maždaug 3 proc. (2017–2018 m.) iki 21 proc., vertinant pagal 2022 m. vienuolikos mėnesių bankų veiklos rezultatus. Dėl padidėjusios konkurencijos nuo 2020 m. antros pusės bankai sumažino būsto paskolų maržas ir jos iki šiol iš esmės nesikeitė“, – pažymi J. Markevičius.