Kuodis apie ECB keliamas palūkanas: tai panašu į lojimą ant pilnaties

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis skeptiškai vertina Europos Centrinio Banko (ECB) bandymus kovoti su infliacija keliant palūkanas ir teigia, kad tai sukuria papildomą stresą ekonomikoms. 

Dar praėjusių metų liepą ECB pirmą kartą po 11 metų pertraukos pradėjo kelti palūkanų normas.

Tokių veiksmų imtasi dėl 2022 m. sparčiai pradėjusios kilti infliacijos, kuri piką – 10,6 proc.– euro zonoje pasiekė spalį. Tiesa, Lietuva nesismulkino ir praėjusiais metais tapo viena iš infliacijos lyderių, rodiklį rugsėjį sugebėjusi kilstelėti iki 22,5 proc.

Didinat palūkanų normas ECB bando mažinti paklausą, o sumažėjusi paklausa turėtų sumažinti ir kainas. Be to, didindamas palūkanas ECB nori sumažinti lūkesčius dėl kainų augimo ateityje.

ECB tikslas – vidutiniu laikotarpiu infliaciją grąžinti į 2 proc. lygį.

Vis dėlto, ekonomistas R. Kuodis abejoja ECB keliamų palūkanų veiksmingumu.

„Kova su tokio tipo infliacija, kuri yra dabar, kuri ateina iš energetikos, iš maisto rinkų šokų, kova keliant palūkanas, yra panaši į lojimą ant pilnaties. Jeigu jūs pradėsite ant jos loti, tai ji praeis, bet tai nereiškia, kad ji praeis dėl jūsų.

Kova su tokio tipo infliacija yra panaši į lojimą ant pilnaties. Jeigu jūs pradėsite ant jos loti, tai ji praeis, bet tai nereiškia, kad ji praeis dėl jūsų

Neortodoksinė ekonomika sako, kad palūkanų kilnojimai yra daugiau perskirstymo, o ne makroekonominė politika. Jeigu pinigų politika būtų veiksminga, tai Europoje nebūtų ir tos infliacijos, viskas būtų suvaldyta. ECB paklausus, ar pinigų politikos sprendimai vėlavo, gaunamas neigiamas atsakymas. Tai rodo, kad nėra nuoširdžiai atsakoma į klausimus.

Dabar matome, vyksta perskirstymo procesas iš tų, kurie turi būsto paskolas, tiems, kas pinigus laiko ECB. Tai bankams duos per šimtą milijardų eurų per metus. Tai yra perskirstymo politika. Klausimas, ar tikrai reikia tokio perskirstymo ir tokio masto perskirstymo“, – LRT.lt teigė ekonomistas.

R. Kuodis pažymėjo, kad energetikos šokų sukelta infliacija yra linkusi ateityje mažėti savaime.

„Energetikos šokai patys sukelia infliaciją, bet patys ją ir suvalgo. Pas žmones lieka mažiau laisvų pinigų, todėl paklausa kitiems dalykams mažėja. Kai praeina energetikos šokai, tai infliacija pradeda mažėti. Tą matome Europoje, tą matome ir Lietuvoje“, – tikina profesorius.

Verta pastebėti, kad infliacija Lietuvoje ir euro zonoje mažėja jau keletą mėnesių iš eilės. 2023 m. kovą infliacija euro zonoje sumažėjo iki 6,9 proc., o Lietuvoje iki 16,6 proc.

Kovojant su infliacija palūkanas kelia ne tik ECB, bet ir kitų šalių centriniai bankai. Pavyzdžiui, JAV pagrindinė palūkanų norma siekia 5 proc., Australijoje – 3,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 4,25 proc.

Vis dėlto, anot R. Kuodžio, yra šalių, kurios pasirinko nedidinti palūkanų, pavyzdžiui Japonija. Tačiau verta paminėti, kad Japonijoje infliacija daug mažesnė nei kitose šalyse ir 2023 m. vasarį siekė 3,3 proc.

„Tiesiog, kai kurie centriniai bankai, pavyzdžiui, Japonijos, nutarė pralaukti šį laikotarpį matydami, kad nelabai gali ką padaryti. Be to, taip nesukuriamas finansinis stresas, kuris apima ir potencialias bankų griūtis, kurias matome JAV ir Europoje. Pasaulis pilnas šiuo metu vykstančių eksperimentų, tad dar pamatysime, kas čia buvo teisus“, – pažymėjo R. Kuodis.

Pasaulis pilnas šiuo metu vykstančių eksperimentų, tad dar pamatysime, kas čia buvo teisus.

LRT.lt primena, kad šiuo metu ECB nustatyta bazinė palūkanų norma siekia 3 proc. „Bloomberg“ atlikta apklausa rodo, kad dauguma ekonomistų iš ECB laukia dar trijų palūkanų normų padidinimų. Tokiu atveju indėlių palūkanų norma siektų 3,75 procento.