Krušos išdaigos gali sugadinti automobilius: ką daryti, kad žala būtų kuo mažesnė ir kiek gali kainuoti tvarkymas?

Turbūt retas vairuotojas nėra pakliuvęs į siaubingą liūtį ar pūgą. Vieni nesibaimindami ir vos matydami rieda toliau, kiti sustoja ir laukia kritulių pabaigos. Tačiau kiek iš jūsų esate papuolę į krušą? Automobilis, išgyvenęs ledmūšį, gali būti visiškai subjaurotas. Ar tai reiškia, kad stiprios krušos paženklinta transporto priemonė prarado vertę ir už jos tvarkymą teks brangiai sumokėti? LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo, kokios būna vairuotojų klaidos esant ledmūšiui.

Žala gali būti įvairi

Kartu su kalendoriniu pavasariu grįžta ne tik saulė, bet ir audros, kurios pridaro žalos tiek gamtai, tiek turtui. Nors kruša Lietuvoje retokas svečias, krentantys ledo gabalai išmuša tūkstančius duobučių, talžo ir gadina įvairias automobilių detales.

Automobilių pardavėjas Tomas demonstruoja automobilį, suvarpytą ledo gabalėlių. Vyriškis sako, jog teks gerokai paploninti piniginę, norint sutvarkyti po krušos paliktas žymes.

„Ši „Mazda CX-5“ pirkta Olandijoje ir yra pažeista krušos. Nėra kažko labai stebuklingo, bet viskas sutvarkoma. Finansine prasme [situacija sprendžiama] sunkiai, bet šiaip viską galima nudažyti be lyginimo, ištiesinti galima naudojant magnetą, jis metalo nepažeis, konstrukcijos irgi. Taigi nuostoliai bus tik finansiniai“, – teigia pašnekovas.

Vis dėlto automobilį paženklinę ledo gabalai paliks liūdnų prisiminimų. Neretai išmušami net priekiniai automobilio stiklai.

„Turbūt ne vienam vairuotojui yra tekę patekti į krušą, tiesa, ledo gabaliukai gali būti įvairių dydžių. Kaip teigia meteorologai, didžiausias užfiksuotas ledokšnis Lietuvoje yra iki dvylikos centimetrų, pasaulyje – dvigubai didesnis. Dažniausiai mes matome mažus ledukus, kurie didelės žalos galbūt ir nepadaro. Bet jeigu tie ledo gabaliukai didėja iki centimetro dydžio, tai, be abejo, žala automobiliui gali būti pakankamai didelė“, – aiškina keliautojas Aidas Bubinas.

Užsienyje krušos pavojingesnės

Automobilių kėbulų lyginimo specialistas sako, kad Lietuvoje kruša automobiliams nepadaro didelės žalos. Dažniausiai lietuviai kreipiasi pavasarį ir vasarą, grįžę iš kelionių po Europą. Ten užklupusi kruša yra gerokai pavojingesnė ir klastingesnė.

„Po lietuviškos krušos per metus mums atvežė gal penkis automobilius. Taip nutiko dėl to, kad lygintojų yra pakankamai, o pas mus krušos nėra toks dažnas reiškinys, ypač stiprios. Kai kurie žmonės po smulkių krušų net nedaro lyginimo, būna, kad nepastebi – tam, kad pastebėtum, reikia suprasti, kas tai yra. Nuo krušos automobiliai dažniausiai nukenčia Europoje“, – sako kėbulų lyginimu užsiimantis Marius Bierancas.

Automobilio lyginimas po krušos išdaigų jį prikelia antram gyvenimui. Meistrai specialiais įrankiais restauruoja automobilio kėbulą.

„Darbai skiriasi dėl to, kad norint prieiti prie stogo reikia įdėti daugiau pastangų. Dažniausiai automobiliuose dabar būna sumontuoti panoraminiai stoglangiai, kurie turi savo rėmus, tai yra pusėtinas salono ardymas, liuko išėmimas, jeigu jis trukdo pasiekti tą vietą. Tuo ir skiriasi, nes variklio dangtį dažniausiai dengia tik kilimas“, – paaiškino M. Bierancas.

Fantazijos netrūksta

Anot specialistų, net ir patekus į krušą, – automobiliui tai ne mirties nuosprendis. Kiekvieno automobilio skarda kitokia, todėl vienų automobilių skarda bus sumaitota ir reikalaus lyginimo, kitų – kiek stipresnė ir atsilaikys prieš gamtos išdaigas.

Patiems automobilių savininkams fantazijos, kaip taisyti krušos paliktas žymes, netrūksta. Vieni jas apipila verdančiu vandeniu, vėliau kriauklių pompomis bando grąžinti į pradinę padėtį. Kiti, išsiėmę pažeistas automobilio detales, bando jas sutvarkyti rankomis. Tačiau didelių žalų galima išvengti net ir tada, jei netikėtai kelyje užklumpa kruša.

„Paprastai prognozuoti, kad iš to vieno ar kito audros debesies, link kurio mes važiuojame, bus kruša ar tik liūtis, yra pakankamai sudėtinga. Bet jeigu jau nutiko taip, kad kruša pakankamai stipri ir krenta dideli ledo gabaliukai, reikėtų iki minimumo sumažinti greitį arba visiškai sustoti, svarbu tai daryti saugiai.

Reikia turėti galvoje, kad tuo metu matomumas būna labai blogas ir sustoję viduryje kelio jūs galite tiesiog sukelti avarinę situaciją. Vokietijoje ne kartą teko matyti, kad žmonės stoja po tiltais, viadukais ir tokiu būdu slepiasi. Kelių eismo taisyklės tą kaip ir draudžia daryti, bet žmonės, gelbėdami savo turtą, [krušos] bando kažkaip išvengti. Galima bandyti stoti po medžiais, nors yra tam tikras pavojus: jūs apsisaugosite nuo krušos, bet paprastai, kai būna kruša, pučia ir stiprus vėjas, kuris gali laužyti medžių šakas, o jos gali užkristi ant automobilio.

Galima bandyti apsaugoti automobilį ir parankinėmis priemonėmis, kad ir kaip keistai tai atrodytų, bet galima panaudoti automobilyje esančius kilimėlius, bagažinės kilimėlį, jeigu turite, kažkokius drabužius dėti bent jau ant plokščiausių vietų. Vėlgi, aišku, reikėtų suprasti, kad vėjas būna didžiulis ir tikėtina, kad gali viską išnešioti ir išmėtyti“, – pasakoja A. Bubinas.

Plačiau – laidos reportaže.