Kreivys: išstojus iš BRELL, elektros kainos bus mažesnės – norime, kad tai nutiktų 2024-aisiais

Lietuva siekia spartinti procesus ir palikti BRELL 2024 metais, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Kalbėdamas apie elektros kainas ministras teigia, kad nereikėtų tikėtis, jog jos išliks tokios žemos, kokios yra dabar, tačiau, priduria D. Kreivys, nebus taip, kad kainos pakils į aukštumas.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – energetikos ministras Dainius Kreivys.

– Jūs teigiate, kad tolimesni sprendimai dėl energetikos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir pasitraukimo iš BRELL elektros tinklų sistemos įvyks gavus rezultatus iš techninių galimybių studijos. Ar ne per ilgai laukiam?

– Pirmiausia reikia pastebėti, kad Lietuva daro viską ir darė viską, kad turėtume pagreitintą sinchronizaciją. Tačiau mūsų kaimynų tempas ir greitis, norai yra šiek tiek kitokie. Ir atsargumo lygis yra šiek tiek kitoks.

Mes Lietuvoje visą laiką lyderiaujame šito proceso metu. Tam, kad visos trys Baltijos šalys galėtume judėti kartu į sinchronizaciją, Latvija ir Estija iškėlė sąlygą, kad turime atlikti studijas. Tad tos studijos ir atliekamos. Jų iš viso yra trys, viena jų yra Taline, viena – Lietuvoje, viena – Lenkijoje.

Studija yra daroma ir dėl kainų, ir dėl adekvatumo, ir sistemos stabilumo. Studijų rezultatai parodys, tikiuosi, kad tikrai nėra jokio pavojaus sinchronizuotis, ir mes galėsime judėti toliau. Noriu pabrėžti, kad pirmas žingsnis, norint sinchronizuotis, yra išeiti iš BRELL sistemos, o tam, kad išeitume iš BRELL sistemos, turime nutraukti sutartį.

Tą galime padaryti tik vieną kartą per metus, rugpjūčio 8 dieną, nes sutartis pratęsiama automatiškai kiekvienus metus, jeigu nors viena šalis nepareiškia, kad nori išeiti.

– Panašu, kad latviai ir estai labiau bijo negu mes ir stabdo tokį procesą?

– Galima sakyti, kad latviai ir estai stabdo labiau, galbūt jie turi tam tikrų priežasčių. Tačiau Lietuva aktyviai veikia visais formatais, kad procesas būtų greitesnis. Ir aš manau, kad būtent po studijų pristatymo latviams ir estams užteks argumentų, kad judėtume spartesniu žingsniu į priekį.

– Kada galima maždaug tikėtis?

– Norime teisiškai pranešti apie tai šių metų rugpjūčio 8 dieną ir palikti BRELL po pusmečio, kitų metų vasario pradžioje. Yra vienas langas ir aš tikiuosi, kad tas langas bus pasirinktas ir tuomet yra galima (...) sinchronizacija su kontinentine Europa.

Noriu pabrėžti, kad Lietuva viena negali to padaryti. Yra labai aiškios sąlygos, kad mes galime tai daryti tik visos trys šalys kartu. Kitas langas, kaip minėjau, galės atsidaryti tik po metų. Šalių sutartas grafikas ir komisijos, ir Lenkijos, ir mūsų, yra 2025 metų pabaiga. Mes norime procesą gerokai spartinti, kad taip atsitiktų 2024 metais.

– Kas pasikeis paprastam vartotojui, išstojus iš BRELL? (...)

– Tol, kol nebus baigta jungtis „Harmony“ su Lenkija, Lietuvoje kainos netgi bus mažesnės apie 7 proc.

– Mažesnės?

– Mažesnės išstojus iš BRELL sistemos todėl, kad eksportas per jungtį su Lenkija bus apribotas, nes ji veiks kaip sinchroninė jungtis. Tai reiškia, kad visa švediška elektra, atitekėjusi iš Skandinavijos, pasiliks Lietuvoje.

– Kitaip sakant, kažkokių pavojų, kuriais čia nuolat gąsdinama, kad čia kažkaip su pertrūkiais elektra bus, dar kas nors – to nereikėtų bijoti?

– Ne, sinchronizavus su Europa, stabilumo ir pateikimo kriterijai yra europiniai ir bijoti, kad kažkas vyks, atsitiks, tikrai neverta.

– Kompensacijos už dujas ir elektrą kol kas taikomos ir valstybė dengia tuos skirtumus, kurie yra, bet jau kalbama apie tai, kad vis dėlto liepos mėnesį nebereikėtų taikyti kompensacijų už elektrą, už dujas. Ką jūs manote?

– Aš noriu šiek tiek pataisyti, kad šiuo metu netaikomos kompensacijos, nes kainos už elektrą yra tikrai mažos ir jos nesiekia valstybės nustatytų lubų, net gerokai netraukia iki to. Dujų kaina yra panaši, dar šiek tiek aukštesnė negu nustatytas tarifas, tai valstybė šiek tiek kompensuoja už dujas.

– Tiems, kas rudenį pasirašė sutartis labai aukštomis kainomis, pavyzdžiui, fiksuotai, ir nepersirašė, turbūt kompensuojama?

– Mano žiniomis, nė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas netaiko aukštesnių kainų negu 28 centai.

– Tai yra tam tikra prasme kompensacija.

– Ne, jie netaiko ir kompensacijų neima iš valstybės, nes jie gali pretenduoti tik į pagrįstas sąnaudas, kurios yra elektros įsigijimo sąnaudos.

– Kokių dabar galima tikėtis kainų šuolių judėjimo? Mes dabar matom, kad jos yra kol kas iki kompensuojamų valstybės numatytų kainų, o kokios gali būti? Ar bus šuolių kažkokių?

– Elektros kainos šią dieną yra žymiai mažesnės, pavyzdžiui, pastarąją savaitę kaina svyruoja tarp 40–70 eurų už megavatvalandę, matome, kad, jeigu žiūrėsime visą kovo mėnesį, buvo apie 120 eurų už megavatvalandę.

Kodėl turime tokias žemas kainas? Pirmiausia todėl, kad šiuo metu yra daug vandens Latvijos Dauguvos hidroelektrinėje, Ryga generuoja labai daug elektros, turime labai daug vėjo, todėl tai atsispindi ir žemose kainose.

Tikėtis, kad tokios žemos kainos išliks artimiausiais mėnesiais – gegužę, birželį ir liepą, – nereikėtų. Tačiau kad kainos šoks į tokias aukštumas, kokios buvo praėjusiais metais, – to tikrai nebus. Realiai tikėtina, kad kainos antrą pusmetį nepasieks valstybės planuotų kompensavimo ribų, tų mano minėtų 28 centų.

– Gyventojai, ketinantys tapti gaminančiais vartotojais, jau gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Supaprastinta ir, anot ministerijos, tampa paraiškų teikimo tvarka. Vis dėlto kai kurie energetikos ekspertai sako, kad iš tikrųjų infliacija ir kylančios palūkanos, žodžiu, sunkumai su pinigais, daro savo ir žmonės mažiau investuoja į saulės elektrines. Kokia jūsų statistika?

– Dabar matome tikrai gerą dinamiką ir gerą statistiką. Kiekvieną mėnesį papildomai prijungiama vidutiniškai 20–30 megavatų gaminančių vartotojų elektrinių arba vidutiniškai apie 2500 naujų vartotojų gamintojų.

Skaičius tikrai atitinka pastarųjų metų vidurkį, gyventojai labiausiai reaguoja į paramą – kai yra parama, tuomet tas bumas užkyla. Kai parama turi tam tikrą pertrauką, tai jis šiek tiek sumažėja. Taip pat atitinkamai yra sezoniškumas, vasarą žmonės daugiau statosi, žiemą – mažiau.

Bet noriu pabrėžti, kad šią dieną mes turime 50 000 gaminančių vartotojų, kiekvieną mėnesį papildomai prisijungia 2500. Ir dabar turime apie 700 megavatų įrengtų ir prijungtų prie tinklo saulės elektrinių, tai tikrai yra ryškus skaičius. Tikimės, kad šiais metais turėsime daugiau negu vieną gigavatą.

Noriu priminti, kad Vyriausybė buvo užsibrėžusi gigavatą turėti 2025 metų pradžioje, o turime 2023 metais. Tikėtina, kad turėsime pusantro ar beveik du gigavatus 2025 metais. (...)

Vadinasi, atsinaujinančioji energetika vystosi labai sparčiai. Tai reiškia, kad konkrečiai šiandien mes generuojame maždaug daugiau nei pusę savo suvartojamos elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Tai tikrai yra nemažas skaičius. Ir tikėtina, kad 2025 metais mes turbūt pasieksime 70 procentų ribą, kai jau patys gaminsime.

– Kitaip sakant, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos šalių nusimatyti tikslai iki 2030 metų pasiekti 50 proc. suvartojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių mums nėra kažkoks labai baisus planas.

– Tikrai nėra. Mes planuojame žymiai aukštesnius skaičius, planuojame, kad 2030 metais visa elektros energija bus gaminama mūsų pačių iš atsinaujinančių šaltinių. Tuo metu turėsime jau du jūros vėjo parkus, turėsime keturis gigavatus saulės elektrinių, tris–šešis sausumos, vėjo. Tai mūsų skaičiai bus didesni negu 60 proc.

– Baltarusijos atominės elektrinės antrojo energijos bloko paleidimo darbai tęsiami neišsprendus saugos klausimų. Ką mes čia matome? Kodėl Baltarusija taip skuba paleisti antrąjį bloką ir kam jis reikalingas?

– Turbūt turime pasakyti, kad ne baltarusiai skuba – skuba rusai, kuriems reikia susirinkti pinigus ir skolą užkabinti ant Lukašenkos. Iš kitos pusės, Lukašenka ir baltarusiai tikrai jaučia didžiulį stresą, nes tos elektros realiai nėra kur dėti.

Visai neseniai Lukašenka buvo surinkęs savo energetikus ir reikalavo tučtuojau surasti, kur reikės dėti elektros energiją. Tai reaktorių pastatyti ar bandyti jį paleisti yra viena, bet kad tai veiktų, reikalingas vartojimas. Vartojimo nėra. Kad jis veiks, vėlgi tikimybės yra minimalios.

– Ir dar garsiai skambėjo istorija, kai buvo kalbėta apie švediškus elektros viršpelnius, kuriuos mes turėtume išsireikalauti kažkokiu būdu. Ir ta istorija buvo labai garsi, prezidentas jau ir jums terminus visokius davė. Kuo baigėsi ši istorija?

– Pirmiausia reikia pasakyti, kad elektros kainos po naujųjų metų, kai įsigaliojo reglamentas, taip ir nepasiekė lubų, nuo kurių skaičiuojami viršpelniai. Kitas niuansas yra tai, kad pirminės derybos su švedais baigėsi tuo, jog švedai nesutiko, kad jie turi mums mokėti viršpelnius.

Tuomet kreipėmės į komisiją, komisija aiškiai nurodė, kad būtent švedai yra ta šalis, kuri turi Lietuvai mokėti viršpelnius. Šią dieną vyksta toliau derybos su Švedija, bet noriu pabrėžti, kad pats reglamentas galioja iki liepos mėnesio. Ir nepanašu, kad jis bus pratęstas. Rezultatas, kurį pasieksim, jau bus likę turbūt mėnuo ar panašiai jam galioti, bus dar žemesnės kainos.