Prieš 1 metus
66
Gauti kompensaciją už būsto šildymą gali ne visi: į ją pretenduoti negali turintys įsiskolinimų už šildymą ir karštą vandenį bei nesudarę mokėjimo atidėjimo sutarties. Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos, kol kas įsiskolinusių vartotojų, palyginti su pernai, padaugėjo nereikšmingai, mažai ir besikreipiančių dėl skolos atidėjimo.
Eilė sostinės savivaldybėje dėl šildymo kompensacijos. Dalis čia atėjo pirmą kartą – po to, kai gavo sąskaitą už gruodį. Sako, kompensacija problemų neišspręs, bet tikrai padės.
„Pirmą kartą forminuosi, nes tiesiog esu jau senjorė ir tiesiog šildymo sąskaita labai didelė, tai pasižiūrėjus, kad yra galimybė, bandau“, – teigia LRT kalbinta senjorė.
„Tikrai daug žmonių, kurie pensinio amžiaus arba kaip aš, neįgaliesiems, mums tikrai reikia tos pagalbos“, – sako kita pašnekovė.
Tačiau turintieji įsiskolinimų už šildymą ir karštą vandenį kompensacijos už būsto šildymą gali nesulaukti.
„Jeigu žmogus turi įsiskolinimų ir nėra sudaręs įsiskolinimo grąžinimo plano su paslaugos tiekėju, tuomet jis negali gauti tos kompensacijos, tai čia yra vienas iš barjerų“, – pabrėžia Skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Vilniaus šilumos tinklų skolininkų skaičius šiemet – apie 28 tūkstančius. Bendra klientų skola – apie 6 milijonai eurų.
„Atsižvelgiant į energetikos kainų augimą ir infliaciją, tai skolininkų skaičius, bent jau Vilniaus šilumos tinkluose, vertinamas kaip pakankamai nuosekliai augantis, nėra didelis“, – sako „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Laurynas Jakubauskas.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų, skolininkų, besikreipiančių dėl mokėjimo atidėjimo sutarčių sudarymo, kol kas nedaug – apie pusšimtį. Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, panašios tendencijos ir kituose miestuose. Tačiau kol kas įsiskolinimų – tik šiek tiek daugiau nei pernai lapkritį.
„Įsiskolinusių vartotojų dydis padidėjo labai nereikšmingai. Kai kuriuose miestuose beveik toks pat skaičius buvo, tai maždaug 11 procentų nuo visų vartotojų, kurie laiku nesumoka, o kai kuriuose miestuose šitas skaičius išaugo iki 20 procentų vėluojančių atsiskaityti dar už lapkričio mėnesį“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos, mažiausios šilumos kainos gruodį buvo Utenoje, Vilniuje, kituose didžiuosiuose ir vidutiniuose šalies miestuose. Aukščiausios – labai mažuose miesteliuose. Energetikos agentūros vadovas sako, šildymo sąskaitų dydis kai kur skyrėsi kelis kartus.
„Didžiausios sąskaitos yra tuose miesteliuose, kur dujomis kūrenama ir nuo šalies vidurkio ten beveik dvigubai yra didesnės energijos kainos. Tai, kitaip sakant, ten, kur nėra biokuro, ten yra problemos“, – konstatuoja Energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Sąskaitos dydis priklauso ir nuo būsto.
„Pavyzdžiui, labai geruose pastatuose su vidutine šilumos kaina, kuri buvo 9 centai už kilovatvalandę, šilumos kaina buvo apie 130 eurų už tą standartinį tipinį butą, o labai geruose pastatuose ji buvo apie 60 eurų, o priešingai, gale, kur labai prastos kokybės, daug energijos suvartojantys daugiabučiai, sovietinės statybos, tai vidutinė sąskaita buvo apie 170 eurų“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius.
Šiemet kompensacijas bus galima gauti atgaline data už visą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada per šildymo sezoną asmuo kreipsis.
.jpg)
English (US) ·