Konkurencija trumpalaikės automobilių nuomos rinkoje kaista: verslas mato didelį potencialą, bet tam reikia nulaužti lietuvių įpročius

Trumpalaikės automobilių nuomos rinkoje ilgą laiką ryškiausi buvo du vardai – „CityBee“ ir „Spark“. Tačiau tarp jų ryžosi įsiterpti naujas žaidėjas „Bolt Drive“, šios savaitės pradžioje pristatęs savo naująją paslaugą. LRT.lt kalbintos bendrovės sutartinai tvirtina – ši rinka turi didelį potencialą. O kol konkurencija joje auga, nuo to laimi tik klientai. Pastebima, kad dalis bendrovių jau ėmėsi kainodaros pokyčių.

Investavo 50 mln. eurų

„Bolt Drive“ kol kas startavo tik Vilniuje, tačiau neatmetama, kad paslauga ateityje gali plėstis ir į kitus miestus. Iš viso klientai šiuo metu gali naudotis 500 automobilių, tikimasi iki metų galo šį skaičių patrigubinti. Bendrovė atskleidė, kad investicija į naują paslaugą siekė 50 mln. eurų.

Nors šiuo metu „Spark“ Vilniuje valdo 700 elektromobilių parką, o „CityBee“ visoje Lietuvoje turi 1200 automobilių (vasarą šis skaičius didėja iki 1500), „Bolt Drive“ atstovai LRT.lt tikino, kad bent kol kas investicijos į trumpalaikės automobilių nuomos rinką vyko vangiai.

„Mūsų strateginiai tikslai nėra susiję su konkurentais Lietuvos rinkoje. Visada stebime konkurentus visose šalyse, tačiau suprantame, kad atrakinti tikrąjį šios rinkos potencialą yra ateities iššūkis. Iki šiol plėtra ir investicijos Lietuvoje vyko gana vangiai, todėl ir gali susidaryti įspūdis, kad viskas pasiekta“, – į klausimą, kodėl bendrovė ryžosi investuoti Lietuvoje, atsakė „Bolt Drive“ operacijų vadovas Lietuvoje Svajūnas Aliukonis.

Anot pašnekovo, bendrovė tikisi į šį paslaugos segmentą pritraukti naujų klientų, užuot kovojusi dėl jau esamų. Tam, pasak S. Aliukonio, turėtų pasitarnauti ir jau dabar turima klientų bazė, kuri naudojasi pavėžėjimo, elektrinių paspirtukų nuomos ar kitomis bendrovės teikiamomis paslaugomis.

„Tapti šios rinkos lyderiu mums tėra tarpinis tikslas, daug svarbiau – perbraižyti rinkos žemėlapį, keisti nusistovėjusius principus ir padaryti paslaugą kur kas labiau prieinamą, kaip kad buvo padaryta su pavėžėjimo ar el. paspirtukų nuomos paslaugomis“, – aiškino pašnekovas.

Ėmėsi akcijų

Vos tik startavus „Bolt Drive“, bendrovė pasiūlė kainas nuo 19 centų už kilometrą ir nuo 5 centų už minutę. Toks sprendimas kone iškart privertė sukrusti ir konkurentus. Štai „Spark“ nusprendė pratęsti akciją savo klientams, daliai elektromobilių toliau mažinti kilometro kainą iki 5 centų. Tiesa, minučių kaina išliko ta pati – 15 centų.

„Spark“ Lietuvoje vadovas Robertas Jonyla portalui teigė, kad 2020 m. buvo matomas spartus trumpalaikės automobilių nuomos rinkos augimas, lėmęs, kad vien bendrovės kelionių skaičius augo 60 proc.

R. Jonyla taip pat leido suprasti, kad naujo žaidėjo atėjimas į rinką bendrovės per daug negąsdina, mat, siūlydamas vien tik elektromobilius, „Spark“ įmonės „Bolt Drive“ nelaiko tiesiogine konkurente.

„Esame įsitikinę, kad galime pritraukti ir tikrai pritrauksime dar daugiau klientų, kuriems keliauti nulinės taršos transportu yra prioritetas. Manome, kad ši rinka turi didelį augimo potencialą, šiuolaikinėje visuomenėje nuosavas automobilis sukelia daugiau rūpesčių ir išlaidų nei teikia naudos. Esame pasiryžę toliau diegti naujoves ir tobulinti savo paslaugas, kad atlieptume besikeičiančius klientų poreikius.

Mūsų nuomone, automobilių dalijimuisi turi būti naudojami tik elektromobiliai, o miestai turėtų tiesiog neleisti tokių paslaugų teikti aplinką teršiančiais automobiliais. Taip šiuo metu daro Madridas, Paryžius, Oslas, Amsterdamas ir kiti miestai. Labai gaila, kad Vilnius atsilieka šioje srityje ir nesilaiko Europos žaliojo kurso“, – kalbėjo jis.

Rinka – užpildyta

„Citybee“ vadovas Kristijonas Kaikaris LRT.lt sakė, kad šiuo metu „Spark“ ir „Bolt Drive“ paslaugas teikia tik Vilniuje. Bendrovės skaičiavimais, iki pastarosios įmonės atėjimo Europos mastu Talinas buvo miestas, kuris turėjo didžiausią automobilių tankį, t. y. apie 300 automobilių 100 tūkstančių gyventojų.

„Vilnius buvo antroje vietoje. Atėjus „Bolt Drive“, Europos automobilių dalijimosi sostine tapo Vilnius. Palyginkime: antroje vietoje lieka Talinas, trečioje vietoje – Ryga, ketvirtoje – Miunchenas su tik 160 dalijimosi automobilių 100 tūkstančių miesto gyventojų. Taigi, Vilniuje dalijimosi automobiliais rinka buvo labai užpildyta, o dabar pasiūla dar labiau padidėjo“, – aiškino jis.

Pasak K. Kaikario, trumpalaikės automobilių nuomos rinkoje konkurencija visados buvo įtempta, todėl bendrovė žada tolimesnių investicijų. Tą daryti skatina tiek naujų rinkos žaidėjų atėjimas, tiek besiplečiantis klientų ratas.

„Naujos paslaugos teikėjo pasirodymas rinkoje tik įrodo, kad dalijimosi automobiliais paslauga tampa vis populiaresnė, žmonėms ji patinka, jie mato jos vertę ir renkasi vis dažniau naudotis. Tikime, kad per dešimtmetį sukaupta patirtis, lojalių klientų bazė ir jų pasitikėjimas leis ir toliau išlaikyti savo stiprią poziciją rinkoje“, – aiškino K. Kaikaris.

Tiesa, jis neslėpė, kad „Bolt Drive“ atėjimas į rinką paskatino ir juos imtis atsakomųjų veiksmų. Pavyzdžiui, nuo šios savaitės pradžios visiems klientams „CityBee“ pradėjo taikyti kaupiamosios nuolaidos sistemą ir padvigubino klientams grįžtantį nuolaidos dydį.

„Kitų rinkos dalyvių situaciją taip pat stebime. Svarbu paminėti, kad į rinką žengiantys nauji žaidėjai veiklos pradžioje dažnai taiko trumpalaikių akcijų ir ypač didelių nuolaidų, kad patrauktų vartotojų dėmesį – tai įprasta praktika“, – pažymėjo K. Kaikaris.

Tikisi pakeisti žmonių elgseną

Kalbėdamos apie trumpalaikės automobilių nuomos rinkos potencialą bendrovės kone sutartinai tvirtina, kad čia itin svarbi lietuvių elgsena. Neslepiama, kad norima ją pakeisti. Štai praėjusiais metais bendrovės „Bolt“ daryto tyrimo duomenimis, lengvasis automobilis didžiuosiuose miestuose vidutiniškai 94 proc. laiko praleidžia stovėdamas.

„Net ir tie respondentai, kurie teigia kasdien susiduriantys su parkavimo prie namų problema, automobilio turėjimą grindžia patogumu. Pripažinkime, kad parkavimo vietų ir transporto spūsčių problemos – tai per didelis nuosavų automobilių skaičius miestuose. Net jeigu dalijimosi automobilių nebūtų arba visi jie taptų elektriniais, niekas nepasikeistų. Vienintelis sprendimas yra alternatyvos nuosavam automobiliui.

<...> Puikiai suprantame, kad tai tikrai neįvyks dėl gyventojų sąmoningumo ar racionalaus finansų planavimo – alternatyvos nuosavam automobiliui turi būti patrauklios ir prieinamos, kad joms negalėtų atsispirti nei studentas, nei senjoras“, – aiškino S. Aliukonis.

Savo ruožtu „Spark“ vadovas Lietuvoje R. Jonyla teigė manantis, kad tautiečius atsisakyti nuosavo automobilio gali paskatinti sąmoningumas ir galvojimas apie tvarumą, taršos mažinimą.

„Manome, kad tik 100 proc. elektrinių automobilių dalijimasis gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant, kad miestas būtų mažiau teršiamas. <...> Pastebėjome augantį susidomėjimą mūsų paslaugomis tarp žmonių, kurie sąmoningai rūpinasi anglies dioksido pėdsako mažinimu. Tikime, kad elektromobiliai ir konkurencingos kainos padės atsisakyti nuosavo automobilio“, – dėstė jis.

Savo ruožtu K. Kaikaris kalbėjo apie tai, kad žmonės vis dažniau derina alternatyvius judėjimo būdus, todėl dalijimosi automobiliais paklausa auga.

„Rinkoje jau iki šiol buvo pakankamai dalijimosi automobiliais paslaugos pasiūlymų, o šiuo metu, atėjus konkurentų ir automobilių skaičiui išaugus, matome didesnę pasiūlą nei paklausą. Žinoma, tokioje situacijoje pirmiausia laimi klientai, turėdami galimybę rinktis iš plačios pasiūlos su laiku jie užaugina ir dar didesnę paklausą“, – aiškino pašnekovas.

K. Kaikaris taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkos augimas priklauso ir nuo miestų bei verslų priimamų sprendimų. Šiuo atveju didėjant dalijimosi automobiliais pasiūlai, bendra miestų infrastruktūra turi būti tobulinama, kad klientams būtų patogu derinti skirtingus judumo sprendimus, tad miestų ir mobilumo verslų bendradarbiavimas yra būtinas.

„Ne mažiau svarbus ir pačių gyventojų įsitraukimas ir noras išbandyti inovacijas. Tikime, kad keičiantis gyventojų įpročiams dalijimosi automobiliais paklausa ir toliau tik augs, lengvins miestiečių kasdienybę ir prisidės prie švaresnių miestų“, – LRT.lt kalbėjo jis.