„Konkrečiai žinome, ką darytume užpuolimo atveju“ – kaip vokiečių kariai ruošiasi ginti Lietuvą

Nuo 2017 m. Lietuvą karinės krizės atveju ginti ruošiasi ne tik šalies kariuomenė, bet ir Rukloje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionas, kuriam vadovauja Vokietija. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje NATO pajėgų buvimas Aljanso rytiniame flange įgavo naują prasmę, teigia Lietuvoje dislokuoti kariai. LRT.lt jie pasakoja apie grėsmes, sąlygas Lietuvoje ir Vokietijos brigados integravimą į gynybos planus. 

Į Ruklą atvykstame saulėtą pavasario rytą. Netrukus esame palydimi į konteineryje įkurtą nedidelę kareivinių koplytėlę, kur susėdame kalbėtis su NATO eFP bataliono Vokietijos kontingento Lietuvoje vadu pulkininku Wolfgangu Schmidtu ir vokiečių kariais.

Tarptautiniame NATO eFP batalione Lietuvoje rotaciniu principu tarnauja apie 1 700 karių, iš kurių apie 1 100 skiria Vokietija. NATO kariai ir vadai Lietuvoje praleidžia šešis mėnesius.

„Kiekviena Vokietijos rotacija trunka maždaug šešis mėnesius. Tai susiję su eFP koncepcijos pradžia 2016 m., kai buvo nuspręsta sustiprinti NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumus rytiniame flange pagal NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą. Todėl kovinės grupės dislokavimas visada vyksta rotaciniu principu ir tai nėra tie patys kariai ir įranga visą laiką“, – aiškina W. Schmidtas.

1997 m. Paryžiuje pasirašytas NATO ir Rusijos Federacijos tarpusavio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo aktas nurodo, kad „dabartinėje ir numatomoje saugumo aplinkoje Aljansas vykdys savo kolektyvinės gynybos ir kitas misijas, užtikrindamas būtiną sąveiką, integraciją ir pajėgumą sustiprinti pajėgas, o ne papildomai nuolat dislokuodamas dideles kovines pajėgas“. Dėl šios priežasties NATO kariai Lietuvoje ir kitose rytinio flango šalyse rotuojasi, užuot buvę čia nuolat.

Vis dėlto, kaip teigia majoras Robertas F., vadovaujantis 180 karių kuopai, šeši mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas pažinti šalį ir pasiruošti ją ginti, jei kiltų būtinybė. Vokietijos kontingento vadas W. Schmidtas taip pat patikina, kad tiek jis, tiek visi Lietuvoje dislokuoti kariai žino, kaip reaguotų ir kokia būtų jų užduotis, jei šalis būtų užpulta.

Paklausti, kaip jaustųsi gindami Lietuvą, o ne savo gimtąją šalį, vokiečiai teigia, kad „atsakymas yra paprastas“.

„Lietuva ir Vokietija bei dar 29 valstybės yra NATO narės, o NATO turi penktąjį straipsnį, kad vienos sąjungininkės užpuolimas būtų ir visų kitų sąjungininkių užpuolimas. Esu tikras, kad visi tai supranta“, – sako W. Schmidtas.

„Ir nuolat sakau, ypač kariams, kad turėtume būti dėkingi Ukrainai, nes jie kovoja už mūsų laisvę, o eFP kovinės grupės, brigados bei visi kiti Vokietijos kariai taip pat privalėtų kovoti už likusios Europos laisvę, jei to prireiktų“, – pabrėžia jis.

Vokiečių kariai taip pat sako kiekvieną dieną rytinių susirinkimų metu aptariantys vis kitą su Lietuva susijusią temą – nuo istorijos iki sporto – o moralinės gerovės padalinys jiems organizuoja išvykas į Vilnių ir kitus miestus, „kad susipažintume su žmonėmis ir šalimi, kuriems tarnaujame“.

Pasikeitęs mąstymas

Kalbinti vokiečių kariai į Lietuvą atvyko šių metų pradžioje, pakeitę rotaciją baigusius savo kolegas. Jie tikina, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė mąstymą apie NATO karių misijos Aljanso rytiniame flange svarbą.

„Lietuvos vakaruose yra Suvalkų koridorius, rusų kariai (Kaliningrade), rytuose šalis ribojasi su Rusija ir, žinoma, vis dar vyksta karas. Taigi mūsų buvimo Lietuvoje prasmė pasikeitė praėjusių metų vasario 24 d.“, – dalijasi majoras Robertas F.

„Mes žinome, kad turime atlikti savo užduotį, t. y. prisidėti prie atgrasymo, partnerystės ir bendradarbiavimo su visomis kitomis čia esančiomis valstybėmis ir pajėgomis, kad dalyvautume nacionaliniame gynybos plane ir kovotume už Lietuvą kaip už NATO šalį. Užduotis nesiskiria, tačiau mąstymas, kad kažkas gali nutikti, pasikeitė po praėjusių metų Rusijos puolimo“, – prideda jis.

Praeitą savaitę Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoj pasirodė žinia, kad NATO parengė Baltijos šalių gynybos planus, kuriuos tikisi patvirtinti iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje šių metų liepą. Teigiama, kad naujieji planai numato, jog atkirtis Rusijai užpuolimo atveju būtų duotas iškart, tad Baltijos šalims nebereikėtų atsilaikyti vienoms, laukiant sąjungininkų pastiprinimo.

Vokiečių kontingento Lietuvoje vadas W. Schmidtas pabrėžia, kad NATO gynybos planai saugumo sumetimais negali būti aptariami viešai. Visgi, paklaustas, ar naujų planų rengimas reiškia, kad dabartiniai Aljanso planai nėra pakankami, jis teigė, kad „Lietuvos kariuomenė turi labai gerą planą ir NATO planai, mano nuomone, šiuo metu yra pakankami, kad apgintų Baltijos šalis ir prireikus atkurtų teritorinį vientisumą“.

Trūksta vietos pratyboms

Rukloje eFP kovinės grupės reikmėms įrengtos sporto aikštelės, parduotuvė, paštas, medicinos punktas, laisvalaikio erdvė su biliardo stalais, stalo futbolu ir kt. bei vadinamasis nulio promilių baras, mat tarnybos metu kariams neleidžiama vartoti alkoholio.

„Sąlygomis kareivinėse esame labai patenkinti“, – teigia majoras Robertas F.

Jis patikina, kad čia jaučiasi netgi patogiau nei Vokietijoje: „Kareivinių pastatai Vokietijoje yra gana seni, o naujai infrastruktūrai reikia daug laiko. Mano požiūriu, Lietuva kur kas greičiau prisitaiko prie situacijos.“

Vokiečių kontingento vadas W. Schmidtas taip pat sako esąs patenkintas Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, parama.

„Šiose kareivinėse anksčiau vyko Lietuvos kariuomenės baziniai mokymai. Bet kadangi mes turėjome reikalavimų, Lietuva didelę dalį šių kareivinių atidavė eFP reikmėms“, – aiškina jis.

Kalbėdami apie infrastruktūrą, vokiečiai taip pat sako nesusidūrę su šalies kelių ar tiltų netinkamumu sunkiajai karinei technikai, nors pastaruoju metu tai buvo įvardinta kaip viena pagrindinių problemų, kuriai spręsti būtų skirti pinigai, surinkti apmokestinus dalį bankų pelno.

„Prieš kelias savaites vykdėme taktinį žygį (angl. tactical road march) iš Ruklos į Pabradės poligoną. Mano žiniomis, jokių apribojimų dėl tiltų ir pan. nebuvo“, – sako W. Schmidtas.

Pasak jo, infrastruktūros problema taip pat nėra aktuali vien Lietuvoje: „Ypač po 2014 m. pamatėme, kad reikia gerinti visą infrastruktūrą Europoje, susijusią su kariniu mobilumu.“

Tiesa, vokiečiai neslepia, kad Lietuvoje trūksta karinių mokymų teritorijų, mat pratybos vyksta tik Gaižiūnų ir Pabradės poligonuose.

„Čia yra daug karių, todėl šiuo požiūriu esame gana riboti, ypač kai eFP kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenė nori rengti mokymus tuo pačiu metu“, – aiškina majoras Robertas F.

Šių metų kovą apie 600 Lietuvai paskirtos Vokietijos brigados karių su Lietuvos kariais taip pat dalyvavo pratybose Pabradėje. Pasak majoro Roberto F., visos vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje, kaip to nori Vilnius, sukurtų dar daugiau problemų organizuojant karinius mokymus.

„Šiuo metu dėl didelio NATO karių skaičiaus Lietuvoje infrastruktūra yra iššūkis. Tačiau suprantame, kad Lietuva ketina gerinti infrastruktūrą. Pernai buvo atidarytas Rūdninkų poligonas, kuris bus rekonstruotas iki 2026 m.“, – prideda W. Schmidtas.

Amžinas klausimas – brigada

Pernai vasarą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pasirašius komunikatą dėl vokiečių brigados skyrimo Lietuvai, iki šiol netyla diskusijos, kur ji turėtų būti dislokuota. Vilnius nori visos brigados šalies teritorijoje. Berlynas, tuo tarpu, Rukloje dislokavo brigados priešakinį valdymo elementą, o likusi brigada iškilus grėsmei į Lietuvą galėtų būti perkelta per 10 dienų.

Pasiteiravus, ar 10 dienų laikotarpis yra pakankamas apginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos, W. Schmidtas patikina, kad „NATO dirbame su indikatoriais ir įspėjimu grėsmei vertinti, todėl turėtume pakankamai laiko nuspręsti, ar dislokuoti brigadą ir bet kokiomis turimomis priemonėmis perkelti ją į numatytą vietą“.

Kaip pabrėžia vokiečių kontingento Lietuvoje vadas, apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos NATO žinojo nuo 2021 m. balandžio, tad grėsmės Lietuvai atveju ji taip pat neliktų nepastebėta.

Pasak W. Schmidto, brigados klausimas yra sudėtingas, todėl Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai reguliariai susitinka aptarti įvairių temų, įskaitant infrastruktūrą, karines pratybas ir kt.

„Šie susitikimai vyksta kas du mėnesius Vilniuje arba Berlyne. Manau, kad tai yra tinkamas forumas bendrai spręsti visus atvirus klausimus, susijusius su įsipareigojimais“, – teigia pulkininkas.

Jo teigimu, Vokietija brigados klausimą iki šiol sprendė labai greitai.

„Jei pažvelgtumėte į terminus, NATO viršūnių susitikimas įvyko liepą, o pirmasis brigados elementas į Lietuvą atvyko rugpjūčio pabaigoje. Pirmąsias dideles pratybas kartu su Lietuva surengėme spalį ir nuo to laiko surengėme dar dvejas dideles pratybas, parodžiusias, kad galime greitai dislokuoti brigados dalis Lietuvoje. Tai, mano, kaip kariškio, požiūriu, nėra mažas pasiekimas“, – aiškina W. Schmidtas.

Be to, Vokietijos ir Lietuvos kariuomenė dirba kartu, kad integruotų brigados elementus į nacionalinį gynybos planą ir NATO planus, sako vokiečių kontingento vadas.

NATO eFP kovinė grupė yra integruota į brigadą „Geležinis Vilkas“ Aljanso lygmeniu, o Vokietija brigadą Lietuvai skyrė dvišalio susitarimo principu.

„Mano požiūriu, norint, kad tai veiktų, turime užtikrinti, kad šis dvišalis susitarimas būtų suderintas su NATO planais. <...> Turime viską, kas susiję su Baltijos šalių gynyba, sinchronizuoti su NATO planais, nes galiausiai reikia vieno plano ir tada visiems kariams bus lengviau jį vykdyti“, – sako W. Schmidtas.

„Taigi šiuo metu turime eFP kovinę grupę, kuri tikrai veikia ir kuri turi visus reikiamus pajėgumus, stengiamės, kad dvišalis susitarimas tai pat veiktų. Laukiame artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuriame visos NATO partnerės aptars bendrą gynybos planavimą“, – prideda jis.

Šiuo metu NATO eFP kovinė grupė ir Vokietijos brigada Lietuvoje vykdo atskiras karines pratybas. Paklaustas, ar tai nesukelia planavimo problemų, W. Schmidtas patikina, kad „visos pratybos yra naudingos“. Visgi jis neatmeta galimybės, kad ateityje Vokietijos brigada taip pat bus pavaldi NATO ir viskas priklausys nuo to, kokios pajėgos bus reikalingos naujiems Baltijos šalių gynybos planams vykdyti.