Komerciniai bankai šiaušiasi prieš siūlomą solidarumo mokestį – kaltina ministeriją permetant atsakomybę bankams už valstybės gynybos projektus

Lietuvos bankų asociacija (LBA) nepalaiko siūlomo vadinamojo bankų solidarumo mokesčio. Kaip teigia asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė, tokiu mokesčiu atsakomybė už valstybės gynybos projektus permetama bankams, o kitiems sektoriams daroma paslauga. 

„Bendra mūsų pozicija – mes esame prieš tokį mokestį. Galbūt pradėkime nuo gynybos. Mes absoliučiai neturime jokių prieštaravimų ir labai remiame būtinybę valstybei stiprinti savo gynybą, bet manome, kad tai turi būti daroma solidariai, visų ūkio subjektų, veikiančių Lietuvoje. Jeigu būtų pasiūlytas gynybos mokestis, matyt, tai būtų vienas lengviausiai įvestinų mokesčių istorijoje, nes visi supranta ir visi nori prisidėti prie šalies gynybos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Ji taip pat nesutiko su argumentais, kad tokia priemonė siūloma, nes itin didelius bankų pelnus lemia Europos Centrinio Banko (ECB) politika: „Jeigu tai yra problema, sudaryta situacija, tai ji ir turėtų būti sprendžiama per ECB, kur Lietuvos bankas dalyvauja. Jeigu ECB būtų nusprendęs vyriausybėms pervesti tas lėšas, jis būtų galėjęs tai padaryti, darydamas įtaką vyriausybių vertybinių popierių kainai. Vis tik jis pervedė bankams tuos pinigus ir tai tampa jau jų nuosavybe. Iš tikrųjų sprendimų reikėtų ieškoti ten – ECB.“

E. Čipkutės vertinimu, šiuo projektu gynybos projektų įgyvendinimo atsakomybė permetama bankiniam sektoriui ir užsienio investuotojams. Ji pabrėžė – numatytos lėšos gali būti ir nesurinktos, jeigu bankai imtų didinti palūkanas už indėlius.

„Gali būti tokia situacija, kai to mokesčio bus surinkta gerokai mažiau ar visai nesurinkta. Ne mūsų klausimas yra gynybos finansavimas ir kaip valstybė tai daro, bet, kadangi yra permetama atsakomybė, mes norime žinoti, kokiu būdu Finansų ministerija finansuos tuos ministerijos projektus, jeigu nebus surinktos šitos lėšos, nes mes norime išvengti situacijos, kur mes būsime padaryti kalti už tai, kad pinigai buvo nesurinkti“, – tvirtino E. Čipkutė.

Vis dėlto ji galiausiai teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos bankų asociacija prieštarauja solidarumo mokesčiui yra ta, kad toks mokestis griauna investuotojų pasitikėjimą valstybe.

„Per penkerius metus tai yra trečias kartas, kai valstybė nustato mokestį bankams. Pirmas buvo laikinas pelno mokestis. Jis buvo Konstitucinio Teismo panaikintas. Tada antras kartas – šis komitetas įvedė nuolatinį 5 proc. pelno mokestį be demokratinio proceso, be derinimo su visuomene, kur mes pasisakyti galimybės praktiškai neturėjome. Ir šiandien mes turime trečią tokią situaciją“, – teigė E. Čipkutė.

Anot jos, asociacija tokį pasiūlymą vertina ir kaip pagalbą kitiems sektoriams, kurie taip pat uždirbo didesnį pelną dėl COVID-19 pandemijos ar kitų priežasčių. Dėl šios priežasties asociacija ragina ministeriją projektą derinti su Europos Komisija.

Taip pat E. Čipkutė pridūrė, kad mokestis turėtų įsigalioti po šešių mėnesių nuo priėmimo.

Reaguodamas į išsakytas pastabas finansų viceministras Gediminas Norkūnas atkreipė dėmesį, kad ministerija nesiūlo nusavinti bankų gautų lėšų: „Kalbama apie solidarumo įnašo įvedimą. Tai yra dalinis neplanuoto, neįprastinio bankų sektoriaus veiklos ir net ne pelno, o tam tikrų operacijų kainų skirtumo pasidalinimas.“

Jis taip pat nesutiko, kad toks mokestis griautų investuotojų pasitikėjimą šalimi. Anot G. Norkūno, kalbama apie išskirtinį pelną, kuris yra nebūdingas.

„Tai yra ekonominė renta. Investuotojas, ateidamas ir investuodamas Lietuvoje, turbūt neturėjo mintyje tokio verslo modelio, kad jis paims pinigus pigiai arba, pavadinkim, už nulį, kas buvo visiškai neseniai realybė, ir tuos pinigus padės centriniame banke už 3 proc. Čia – ne verslo modelis. Tai nėra įprastinis verslas“, – komentavo G. Norkūnas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad atsakomybė už šalies gynybos projektus nėra permetama bankams. Jis atkreipė dėmesį, kad šiems projektas reikia daugiau kaip 900 mln. eurų lėšų, kai iš solidarumo įnašo planuojamos surinkti lėšos siektų vos apie pusę reikiamos sumos.

„Mes vis tiek turėsime finansuoti tuos projektus, vis tiek turėsime juos įgyvendinti. Įplaukos iš solidarumo mokesčio niekaip nepermeta atsakomybės dėl pačių projektų įgyvendinimo. Tikslas yra nurodyti, kad šios įplaukos bus naudojamos tik tokiems projektams (...) tai niekaip nesusiję su atsakomybės permetimu“, – tvirtino G. Norkūnas.

Jis taip pat pridūrė, kad toks susiejimas su vienkartinėmis, o ne nuolatinėmis išlaidomis yra sąlyga, kurią yra numatęs Konstitucinis Teismas.

Viceministras taip pat tvirtino, kad, jeigu solidarumo įnašas nebūtų taikomas bankams, kurie gauna ekonominę rentą, t. y., gauna pajamų dėl nuo jų veiksmų nepriklausančios situacijos, būtent šios įstaigos turėtų pranašumą prieš visą likusį sektorių.

Anot G. Norkūno, paminėta šešių mėnesių įstatymo įsigaliojimo sąlyga taikoma įprastinėmis aplinkybėmis, tačiau šiuo metu yra paskelbtos išskirtinės aplinkybės, kurios leidžia netaikyti šios reikalavimo.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, pristatydamas siūlomo projekto poveikį, teigė, kad dar niekada indėlių palūkanų lygis nebuvo taip smarkiai nutolęs nuo paskolų palūkanų. Dėl šios priežasties, J. Markevičiaus aiškinimu, bankai sukaupė daug likvidaus turto, kurį laiko centriniame banke.

„Šiuo metu už visą šitą likvidų turtą komerciniai bankai ima gauti 3 proc. palūkanų normą“, – pridūrė J. Markevičius.

Apžvelgdamas solidarumo mokesčio galimą poveikį, Lietuvos banko ekspertas pažymėjo, kad įstatymo projekte numatyta saugiklių.

„Solidarumo įnašo modelyje, tokiame, koks jis yra dabar, numatyta nemažai saugiklių tam, kad būtų užtikrinta, kad neigiamo poveikio finansiniam stabilumui nebūtų. Tai pirmas ir bene svarbiausias saugiklis – įnašas mokamas tik tada, (...) jeigu grynųjų pajamų prieaugis yra išskirtinai aukštas“, – sakė J. Markevičius.

Taip pat projekte numatyta ir kitų saugiklių. Pavyzdžiui, jeigu bankas neuždirbs 15 proc. ar daugiau pajamų nei pernai, mokėti jis neturės.

„Pabandėme padaryti keletą skaičiavimų, tai visų pirma – pelningumo skaičiavimas. Matėme, kad 2022 m. nuosavybės grąža tų kredito įstaigų, kurios, tikėtina, mokėtų įnašą, buvo apie 12,3 proc. Net ir po įnašo 2023 m. nuosavybės grąža turėtų didėti du kartus – tarp 23 ir 26 proc., priklausomai, kaip bankai elgsis su dividendų išmokėjimais“, – tvirtino J. Markevičius.

LRT.lt primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį po pateikimo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 proc.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų.

Papildysime.